„Mažoji Lietuva – per amžius“

Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją

Šimtametes senųjų Šilutės pastatų paslaptis užsimoję įminti miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai savo istorijos tyrimų rezultatais pasidalins su visa Šilutės bendruomenė. Moksleivių kartu su mokytojais surinkti faktai apie miesto centre esančius senuosius pastatus bus publikuojami  Šilutės žiniasklaidoje. Pastatų istorijomis su savo skaitytojais dalinsis laikraščiai „Pamarys“ ir „Šilutės naujienos“ bei interneto portalai „Šilainės kraštas“ ir „ŠilutėsETAzinios.lt“. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti „Šilutės sekretų“ projekto partneriams – miesto gimnazijoms ir mokykloms ir Šilutės žiniasklaidai, kurie ne tik surinko įdomiausius faktus apie mūsų miesto

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų. Įsikurs kapinėse Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio

Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais… Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo

Įsimintina Vasario 16-oji Šilutėje

Vasario 16-ąją visame rajone buvo gausu renginių. Šilutėje Šaulių kuopa su Kultūros ir pramogų centru organizavo pėsčiųjų žygį aplink Šilutę. Muziejininkai rodė Hugo Šojaus ekspoziciją, buvo atidaryta paroda apie knygų spausdinimą. 14 val. įteikta „Lietuvininkų vilties“ premija, nuskambėjo koncertas. 99-osios metinės Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventė turėjo kitokį atspalvį – kitais metais švęsime šimtmetį. Nuo 10.30 val. prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme esančios šaudyklos (prikelta naujam gyvenimui) rinkosi vaikai su tėveliais, jaunimas, miesto svečiai, pasiryžę keliauti aplink Šilutę.

„Tilžės aktą“ prisimenant

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“ Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai

Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies

Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų. Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą

Mociškiuose – buvusių ir esamų gyventojų susitikimas

Mociškių kaimo bendruomenė liepos 9-10 dienomis vėl trumpam pagausėjo – čia suvažiavo ir buvę šio kaimo gyventojai. Tai – antrasis toks susitikimas, surengtas prabėgus penkeriems metams po pirmojo. Panašu, kad tradicija gyvuos: savaitgalio susitikime dalyvavę per 80 žmonių ir vėl sutarė susitikti po penkerių metų. Mociškių bendruomenės pirmininkė Raimonda Liekienė, jos gyvenimo draugas Gintaras Rekašius, visi kaimo žmonės susitikimui ruošėsi daug, prisidėjo beveik visi, kas tik galėjo. Reikėjo suvadinti visus, kurie dalyvavo pirmajame susitikime, vykusiame dabartinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?

Iš spaudai ruošiamos S. Mėlinausko knygos „Rusnės skaitiniai“ Senąjį Šlažų tiltą pastatė 1867 metais. Jis buvo apie 270 m ilgio. 1906-1907 m. bendrovė „Liebold & Co“ šį statinį prailgino iki 292 m 60 cm. Tilto perdangą laikė 11 plytinių atramų. Kitos konstrukcijos dalys buvo medinės. Tiltą sugriovė galingas 1924 m. pavasario ledonešis, prasidėjęs staiga po labai gilios ir ypač šaltos žiemos. Tačiau esama ir kiek kitokios tos nelaimės versijos. Savo atsiminimų knygoje „Po Rusnės dangumi“ Kazimieras Banys rašė, jog kadaise senas

Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis). Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“

« Senesni įrašai