„Mažoji Lietuva – per amžius“

 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai

Šilutės rajono strateginių kultūros renginių sąraše, kurį svarsto ir dėl jo balsuos vietos politikų Taryba, 2023 m. dėmesio centre – Klaipėdos krašto metų minėjimas.  Šilutės rajono savivaldybės taryba kasmet tvirtina rajono  strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems, formuojant biudžetą, numatomas dalinis finansavimas iš Kultūros plėtros ir paveldo puoselėjimo programos. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į savivaldybės tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, finansavimo galimybes, naujovių aktualumą. Pateiktame svarstyti 2023 m. strateginių kultūros renginių sąraše išskiriamos keturios dalys. Iš viso – 31 renginys. Pirmoje dešimties

Senąsias kapines tvarkę savanoriai surado unikalių krikštų

Beveik 80 savanorių iš Šilutės ir Klaipėdos savaitgalį sutvarkė senąsias evangelikų liuteronų kapinaites Šyšos ir Gaidelių kaimuose. SBA bendrovės „Šilutės baldai“ su partneriais suburti talkininkai iškirto ir surinko krūmokšnius, nupjovė žolę, išravėjo palaidojimo vietas ir uždegė žvakeles. Taip artėjant lapkričio 1d. prisiminti senieji pamario gyventojai bei atkreiptas dėmesys į šio krašto laidojimo papročius, kurie yra unikalūs Europoje. „Mažoji Lietuva turi unikalią istoriją, su kuria susipažinti ir prie jos prisiliesti galime netradiciniais būdais. Su rajono savivaldybe išrinkę labiausiai apleistas kapinaites, įmonės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Pagėgiuose bus įteikta 14-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigta premija

Gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno gerbėjus kvies jau 18-ąjį kartą pakvies į Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šios šventės metu bus įteikta jau 14-oji Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui. Jei tik oro sąlygos leis, šiemet ši šventė bus kiek kitokia, neįprasta – renginio dalyviai ir svečiai bus pasitinkami žalumos

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Artėja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Patvirtintas šios sukakties minėjimo planas

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 m. planą. 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Plane numatytomis veiklomis ir projektais siekiama pažymėti 1923 metų istorinių įvykių svarbą bei ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. Planuojama sukurti atkuriamosios dokumentikos filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdos krašte, surengti dviejų dienų tarptautinę konferenciją, skirtą Klaipėdos

Pamoka ,,Karalienė Luizė Lietuvoje“

Balandžio 13 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vyko atvira integruota lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Karalienė Luizė Lietuvoje“ 8b klasės mokiniams, kurią vedė specialioji pedagogė, logopedė Monika Žeimienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Daugalienė. Kūrybinio rašymo ugdymui pasitelktos Padlet, Canva programos paįvairino pamokos veiklas. Panaudotos teatro meno išraiškos priemonės (su mokiniais bendravo pati Karalienė!) sustiprino bei pagyvino istorinio konteksto įspūdį. Pamokoje panaudoti inovatyvūs metodai įkvėpė mokinius parašyti literatūrinį laišką ,,Jos Didenybei Karalienei Luizei“. Tokia žinia dalijasi Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Paminėtos Vydūno 154-osios gimimo metinės

Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kovo 22 d. kasmet ypatinga. Juk šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Mažosios Lietuvos istorija neįsivaizduojama be šio iškilaus žmogaus indėlio krašto istorijai, o jo tuomet išsakytos mintys ir aplinkos bei pasaulio suvokimas šiandieną stebina aktualumu, taiklumu bei prasmių gelme. Vydūnui skirta diena Vakar, kovo 22 d., bibliotekos bendruomenė visą dieną skyrė Vydūnui. Diena pradėta tradiciniu bibliotekos organizuotu protmūšiu „Vydūno keliais keleliais“, į kurį išbandyti

2022 metų žygis „Klaipėdos sukilėlių takais“

Praėjusį savaitgalį naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių takais“ dalyvavo abiejų Šilutės miesto gimnazijų – Pirmosios ir Vydūno mokinių grupės. Viena iš Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojų, vedusių jaunimą į šį žygį, Laima Toliušienė gimnazijos interneto svetainėje informuoja: „Paminėjom 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos naktiniu žygiu „Klaipėdos sukilėlių takais“ iš Palangos į Klaipėdą. Mus išlydėjo gimnazijos direktorė L. Spirgienė. Mokinius į žygį išvedė mokytojai: V. Kirijanovas, I. Šulgienė, I. Žalgevičienė, L. Toliušienė. Džiaugiamės ir didžiuojamės įveikę 25 kilometrų maršrutą!” Šis naktinis

2022-aisiais – išskirtinis dėmesys Ievos Simonaitytės kūrybai ir asmenybei

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Ievos Simonaitytės metų minėjimo 2022 metais planą. Kitų metų sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. „Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. Kitąmet minimi I. Simonaitytės

Prisiminta keturiasdešimt Martyno Jankaus muziejaus veiklos metų

Kas nepamena praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio, tam net sunku įsivaizduoti, kad tais laikais įsteigti muziejų – ir dar kur nors atokiame kaime – sumanymas buvo tarsi iš fantastikos srities… Šįkart kalba sukasi apie 40 metų veiklos sukaktį šeštadienį paminėjusį Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Šia iškilminga proga publikai pristatytoje profesoriaus Domo Kauno beveik 900 puslapių apimties monografijoje „MARTYNAS JANKUS tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ randame tokias eilutes: „Porą senų suolų surado mokytojai (Bitėnų mokyklos – red. pastaba) Birutė ir Kazimieras

„Vėtrungių kelias“ kviečia atrasti Mažosios Lietuvos istorijos kodus

Vienos dienos išvyka autobusu: Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai-Bitėnai-Vilkyškiai-Smalininkai-Klaipėda. Maršruto ilgis: apie 300 km; Data: 2021-07-18 Trukmė: nuo 9.00 val. iki  19.00 val. Kaina: 35 € asmeniui (į kainą įskaičiuota kelionė su gidu, edukacija pasienio miestelyje, pietūs)   Kviečiame į „Vėtrungių kelio“ nuotykių išvyką-žaidimą. Šios kelionės metu jūs sužinosite Mažosios Lietuvos / Rytų Prūsijos miestų ir miestelių istoriją, gyvai patirsite Smalininkų miestelio gyvenimą, vykusį prieš šimtą metų, bei pasimėgausite išskirtiniais krašto patiekalais. Kelionę pradėsite nuo Klaipėdos pilies (vok. Memelburg) – svarbiausios istorinės miesto dalies,  nuo kurios

 Neringa skelbia Lietuvos kultūros sostinės atidarymą

Šilutės kraštą nuo kaimynų Neringoje skiria Kuršių marios, o jomis driekiasi vandens kelias. Į aną marių pusę jau galima nuplaukti tiesiai iš Šilutės mažųjų laivų ar kito Nemuno deltos uosto. Ar verta? Žinoma, nes Neringa šiemet oficialiai paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tad į ten verta vykti ne tik dėl gražios gamtos, jūros, ramybės, bet ir dėl įvairių kultūros renginių. Penktadienį Neringoje oficialiai prasideda Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Jie turėjo prasidėti metų pradžioje, bet dėl epidemiologinės situacijos perkelti į vasarą. Atidarymui

„Knygrišystė knygių žemėje“– protėvių žymės nepamirštos

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, pasitikdama Šilutės miesto 510-ąjį gimtadienį, pradėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos bei Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą „Knygrišystė knygių žemėje“. Projekto tema pasirinkta neatsitiktinai. Šilutės viešoji biblioteka – urbanistinio kultūros paveldo pastatų infrastruktūros dalis, įsikūrusi buvusiame Žibų kaime. 1858–1944 m. čia veikė pirmoji A. Umlaufo ir Oto Sekunos spaustuvė bei F. V. Zyberto spaustuvė ir knygrišykla, knygynas, todėl bibliotekininkams kilo idėja įkurti knygrišyklą rekonstruotoje bibliotekos dalyje. Tai taps bibliotekos nauja paslauga. Knygrišystės amatas yra išskirtinis, jis

Rytoj – Klaipėdos krašto gyventojų trėmimo 73-iosios metinės

Rytoj Šilutės geležinkelio stotyje vyks Klaipėdos krašto gyventojų ištrėmimo 73-iųjų metinių minėjimas. Šia proga pateikiame ilgametės buvusios Šilutės muziejaus direktorės, istorikės Rozos Šikšnienės pernai šia proga paviešintų žinių. 1948 m. gegužės 22 d. sovietų valdžios organizuotų trėmimų, pavadintų „Viesna“ („Pavasaris“), metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterys ir vaikai. Klaipėdos kraštas iki pat 1944 metų spalio buvo Vokietijos teritorija, tad šio krašto gyventojai apie masinius trėmimus neturėjo jokio supratimo. Viską palikę jie turėjo trauktis nuo

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Monografija VIEŠVILĖ – jau spaustuvėje

2020 m. gruodžio 8 d. į spaustuvę išsiųsta jau baigta parengti 40-oji 2 dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „VIEŠVILĖ“ (I d. – 1420 p., II d. – 1410 p.). Labai gaila, kad, nežiūrint gražių pažadų, Pagėgių savivaldybė (kuriai prieškariu ir pokario metais priklausėme ir mes), savivaldybės taryba iki šiol taip ir nerado galimybės paremti minėtą leidinį, nors leidinyje bus išsamiai aprašyti 23 kaimai esantys dešiniajame Jūros upės krante. Tai Kriokiškiai, Aušgiriai, Pagenaičiai, Žukai, Vėžininkai, Sokaičiai, Nosėdai, Mociškiai, Baltupėnai, Adomiškių, Lindikų,

Nerimstanti jautri širdis. Liudvikas Stankus apie šilutiškės D. Žibaitienės kūrybą

Pagarbiai savo knygų lentynoje turiu glaudžiai sudėjęs mano gerbiamų ir mylimų Dalios ir Anatolijaus Žibaičių man dovanotas jų širdingas knygas.  Dažnai jas matau ir grožiuosi. Retkarčiais pavartau, rasdamas ką nors nepastebėto, kartais netikėto. Poetės Dalios poezija daugiareikšmė, erdvi su gyvenimo patirtimi. Jai reikia visatos platybių. Apie jos naują poezijos knygą sužinojau iš Algirdo Žemaitaičio. Buvau pakylėtas, kai sužinojau jog knyga „Kiek daug dangaus…“ bus padovanota ir man. Guli ji ant mano rašomojo stalo su poetės autografu. Ačiū, miela Dalia. Būna, kad

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda

„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje. Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono

Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją

Šimtametes senųjų Šilutės pastatų paslaptis užsimoję įminti miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai savo istorijos tyrimų rezultatais pasidalins su visa Šilutės bendruomenė. Moksleivių kartu su mokytojais surinkti faktai apie miesto centre esančius senuosius pastatus bus publikuojami  Šilutės žiniasklaidoje. Pastatų istorijomis su savo skaitytojais dalinsis laikraščiai „Pamarys“ ir „Šilutės naujienos“ bei interneto portalai „Šilainės kraštas“ ir „ŠilutėsETAzinios.lt“. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti „Šilutės sekretų“ projekto partneriams – miesto gimnazijoms ir mokykloms ir Šilutės žiniasklaidai, kurie ne tik surinko įdomiausius faktus apie mūsų miesto

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų. Įsikurs kapinėse Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio

Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais… Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo

Įsimintina Vasario 16-oji Šilutėje

Vasario 16-ąją visame rajone buvo gausu renginių. Šilutėje Šaulių kuopa su Kultūros ir pramogų centru organizavo pėsčiųjų žygį aplink Šilutę. Muziejininkai rodė Hugo Šojaus ekspoziciją, buvo atidaryta paroda apie knygų spausdinimą. 14 val. įteikta „Lietuvininkų vilties“ premija, nuskambėjo koncertas. 99-osios metinės Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventė turėjo kitokį atspalvį – kitais metais švęsime šimtmetį. Nuo 10.30 val. prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme esančios šaudyklos (prikelta naujam gyvenimui) rinkosi vaikai su tėveliais, jaunimas, miesto svečiai, pasiryžę keliauti aplink Šilutę.

„Tilžės aktą“ prisimenant

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“ Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai

Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies

Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų. Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą

Mociškiuose – buvusių ir esamų gyventojų susitikimas

Mociškių kaimo bendruomenė liepos 9-10 dienomis vėl trumpam pagausėjo – čia suvažiavo ir buvę šio kaimo gyventojai. Tai – antrasis toks susitikimas, surengtas prabėgus penkeriems metams po pirmojo. Panašu, kad tradicija gyvuos: savaitgalio susitikime dalyvavę per 80 žmonių ir vėl sutarė susitikti po penkerių metų. Mociškių bendruomenės pirmininkė Raimonda Liekienė, jos gyvenimo draugas Gintaras Rekašius, visi kaimo žmonės susitikimui ruošėsi daug, prisidėjo beveik visi, kas tik galėjo. Reikėjo suvadinti visus, kurie dalyvavo pirmajame susitikime, vykusiame dabartinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?

Iš spaudai ruošiamos S. Mėlinausko knygos „Rusnės skaitiniai“ Senąjį Šlažų tiltą pastatė 1867 metais. Jis buvo apie 270 m ilgio. 1906-1907 m. bendrovė „Liebold & Co“ šį statinį prailgino iki 292 m 60 cm. Tilto perdangą laikė 11 plytinių atramų. Kitos konstrukcijos dalys buvo medinės. Tiltą sugriovė galingas 1924 m. pavasario ledonešis, prasidėjęs staiga po labai gilios ir ypač šaltos žiemos. Tačiau esama ir kiek kitokios tos nelaimės versijos. Savo atsiminimų knygoje „Po Rusnės dangumi“ Kazimieras Banys rašė, jog kadaise senas

Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis). Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“

Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.   Leidinys – keliautojams Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“

Gal metas įamžinti Kuršių marių vėtrungių tėvą?

Kovo 11 d. minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vargu ar prisiminsime, kad ši diena susijusi ir su Pamario kraštui svarbiu žmogumi – Ernstu Vilhelmu Berbomu. Neretai Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamas E. Berbomas gimė prieš 230 metų – 1786 metų kovo 11 d. Šilutėje sklando mintys, kaip būtų galima įamžinti šios iškilios asmenybės pėdsakus Pamario krašto istorijoje. Iniciatorius – Edmundas Benetis Apie Ernstą Vilhelmą Berbomą (vok. Ernst Wilhelm Beerbohm) ir jo atminimo įamžinimą gimtadienio išvakarėse prabilo Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir

Algirdas Červinskas – garbės pilietis

Šilutės rajono taryba nutarė suteikti Šilutės miesto garbės piliečio vardą mokytojui, visuomenininkui ir kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui – tokį pasiūlymą pateikė Šilutės kraštotyros draugija, šiam pasiūlymui pritarė Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės muziejus bei miesto gyventojai, pateikę 190 parašų. Šiuo metu Šilutė turi 4 garbės piliečius. Pirmajam garbės piliečio vardas 1991 metais suteiktas Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui, Klaipėdos miesto seimelio deputatui, Jurgiui Plonaičiui. 1999 metais – šios garbės nusipelnė ekonomistas, teisininkas ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis. 2011 metais garbės piliečio vardas suteiktas

Rusnėje praūžė „Vėjopatis“

Anapus Atmatos nuskambėjo tradicinis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“. Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje pritrūko laisvų vietų, taigi nemažai kam dainų teko klausyti atsistojus. Dainą traukė rusniškiai, šilutiškiai, kūrybingų svečių sulaukta iš Saugų, Juknaičių, net po kelis kolektyvus atvyko iš Klaipėdos ir Gargždų. Autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“– puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybines kraites. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ svečius pasitiko ir su nauja daina, ir vilkėdamos naujus Mažosios Lietuvos krašto stilizuotus kostiumus. Šiems kostiumams įsigyti panaudota

Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė. Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo

Mažosios Lietuvos žmonės anuomet švęsdavo kitaip

Advento laikotarpis šiais laikais daugeliui asocijuojasi su prasidedančia kalėdine karštine. Skubame pirkti kuo brangesnių dovanų, įsigyti eglutę ir ją kuo anksčiau gausiai papuošti pirktiniais žaislais… Pamiršdami, kad adventas – tai susikaupimo ir apmąstymų metas, kai reikia vengti triukšmingų linksmybių. Pasak Pagėgių savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės Aksaveros Mikšienės, Mažojoje Lietuvoje anuomet Kalėdos būdavo sutinkamos daug kukliau, o advento laikotarpis būdavęs prasmingesnis. Vainiko pynimas Dauguma lietuvininkų buvo evangelikų liuteronų tikėjimo, tad jie nesilaikydavo pasninko – katalikams būdingo susilaikymo nevalgyti advento

„Lėkis 2015“. Į Juknaičius sulėkė rajono dramos mėgėjai

Šilutės rajono suaugusių dramos mėgėjų kolektyvai buvo susirinkę Juknaičiuose, kur vyko tradicinė šventė „Lėkis 2015“. Šventėje, kuri, beje, yra ir kolektyvų apžiūra, buvo vaidinami naujausi kolektyvų spektakliai, išaiškinti „artistiškiausi“ aktoriai. Dalyvavo dramos mėgėjų kolektyvai iš Rusnės, Žemaičių Naumiesčio ir Usėnų, savo scenoje vaidino ir Juknaičių dramos mėgėjai. „Lėkis 2015“ pakvietė dramos mėgėjų kolektyvus parodyti savo naujausius spektaklius. Pasak salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės Birutės Servienės, buvo smagu matyti, kad dramos mėgėjų kolektyvai labai ūgtelėjo meistriškumu. Kolektyvų vaidinimą stebėjo Lietuvos

Klegėdamos žąsys kvietė pagėgiškius į turgų

Jaukus šurmulys trumpam sugrįžo į senąją Pagėgių miesto turgaus vietą – šeštadienį, lapkričio 21 d., čia vyko žąsų turgus. Čia užsukęs galėjai pasijusti tarsi patekęs į Smetonos laikus… Tvarka rūpinosi „žandarai“ Prie pat įėjimo į turgų laukė kontrolės postas su „vachmistru“ Algirdu Saročka priešakyje, čia apsukrūs prekiautojai buvo tikrinami, ar neslepia kur nors kontrabandinių prekių – eterio, spirito, mielių, ar kokių „oranžų“ (apelsinų)… Patikrą praėjusiam prekiautojui duota privilegija su specialiu spaudu „Žąsų turgus – leidimas prekiauti“. Už poros žingsnių, turgaus

Studentų vizijose – Kuršių marių pakrantės

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę. Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą

Kintuose – bibliotekos įkurtuvės

Trejus metus ankštokose patalpose besiglaudusi F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo biblioteka lapkričio 12 d. pakvietė savo skaitytojus ir svečius į atnaujintas erdvias ir šviesias patalpas Kintų daugiafunkciame centre. Biblioteka Kintuose veikia nuo pat 1949 m. Beveik visą šį laiką biblioteka buvo įsikūrusi buvusių Kintų kultūros namų antrajame aukšte. Rekonstravus pastatą, kultūros namai tapo Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkciu centru, kurio pirmajame aukšte (buvusioje kino salėje) ir įsikūrė biblioteka. Į oficialaus atidarymo šventę sugužėjo būrys svečių su dovanomis. Atvyko Šilutės r.

Kaip patekti pro „Avinėlio vartus“?

Nacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas. Prieš kelerius metus Šilutėje Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas

Klaipėdos prozininkai savo kūrybą skaitė Švėkšnoje

Rudeniniai prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje turi senas tradicijas, kūrėjai neaplenkia ir Švėkšnos. Prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje anksčiau vadinti „Novelės ruduo“, vėliau renginio pavadinimas buvo keičiamas, tik esmė išliko ta pati. Kuriantieji prozą rudenį skaito savo kūrybą. Ketvirtą kartą proza rudenį buvo skaitoma Švėkšnoje. Ir ši prozininkų viešnagė Švėkšnoje prasidėjo aplankant kraštiečio rašytojo Rimanto Černiausko kapą. Šilutės r. savivaldybės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos Švėkšnos filiale svečių laukė gausus būrys prozos gerbėjų. Atvykusius į šventę pasveikino bibliotekininkė Danutė

Rusnėje nulieta ilgiausia žvakė

Spalio 26 d. Rusnėje nulieta ilgiausia vaškinė žvakė. Žvakę liejo tautinio paveldo – senojo žvakių liejimo amato puoselėtoja Aurelija Jakštaitė. Įspūdingoji žvakė yra 2 metrų 29 centimetrų aukščio, sveria 7,1 kg. Žvakės skersmuo viršuje yra 5 cm, apačioje – 26,2 cm. Prieš kelerius metus pirmą kartą pamačiusi, kaip liejamos žvakės, vis labiau į šio amato paslaptis gilintis pradėjusi Aurelija Jakštaitė nuliejo už žmogų aukštesnę žvakę. Ji net pranoksta aukščiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio ūgį… Mintis nulieti rekordinę žvakę kilo pernai,

Juknaitiškiai neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros paveldui

Kodėl būtent Juknaičių seniūnijoje vyko seminaras, į kurį buvo pakviesti Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo saugojimui neabejingi žmonės? Gal todėl, kad Juknaičiuose yra užfiksuotos 49 senosios kapinaitės? O gal, kad kapinaites tvarkyti imasi seniūnija ir pagrindinės mokyklos mokiniai? Seminare dalyvavo Klaipėdos regiono seniūnijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, Kultūros paveldo departamento, Nemuno deltos regioninio parko specialistai, pedagogai. Senosios evangelikų kapinės Į kurį Mažosios Lietuvos kaimą beužsuktų atvykėlis iš svetur, jo akį patraukia nedidelės, medžiais apžėlusios kalvelės. Tai amžinojo poilsio vietos – senosios

Knyga, kviečianti į savęs pažinimo kelionę

Šilutės r. Fridricho Bajoraičio bibliotekoje įvyko šilutiškės Marijos Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvės. Tai ketvirtoji šios autorės knyga. Leidinyje supažindinama su parapsichologijos mokslo įtaka šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje knygos dalyje aprašyti chirologijos mokslo teiginiai, pateikti atsakymai į kai kuriuos diskusijose kylančius klausimus. Antrojoje – pakartoti ankstesnės knygos „Gyvenimo juodraštis“ tekstai. Knygos viršelio dizainu pasirūpino anūkė Simona. Posakis „Ariadnės siūlas“ yra kilęs iš Antikos laikų, graikų mito apie Ariadnę ir reiškia išeitį iš sunkios padėties. (Ariadnė – senovės graikų mitologijoje Kretos valdovo

Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijos laukia lankytojų

Žemaičių Naumiestyje muziejus (Pergalės a. 17) neveikė ištisus penkerius metus. Sąstingis baigėsi – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale atnaujinta ekspozicija, čia laukiama lankytojų. Skirtingos ekspozicijos Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įrengti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galima išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, eksponuojami buities įrankiai, indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje yra žydų, katalikų, evangelikų šventųjų raštų. „Turime žydų Šventąjį

« Senesni įrašai