„Mažoji Lietuva – per amžius“

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda

„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje. Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono

Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją

Šimtametes senųjų Šilutės pastatų paslaptis užsimoję įminti miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai savo istorijos tyrimų rezultatais pasidalins su visa Šilutės bendruomenė. Moksleivių kartu su mokytojais surinkti faktai apie miesto centre esančius senuosius pastatus bus publikuojami  Šilutės žiniasklaidoje. Pastatų istorijomis su savo skaitytojais dalinsis laikraščiai „Pamarys“ ir „Šilutės naujienos“ bei interneto portalai „Šilainės kraštas“ ir „ŠilutėsETAzinios.lt“. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti „Šilutės sekretų“ projekto partneriams – miesto gimnazijoms ir mokykloms ir Šilutės žiniasklaidai, kurie ne tik surinko įdomiausius faktus apie mūsų miesto

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų. Įsikurs kapinėse Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio

Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais… Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo

Įsimintina Vasario 16-oji Šilutėje

Vasario 16-ąją visame rajone buvo gausu renginių. Šilutėje Šaulių kuopa su Kultūros ir pramogų centru organizavo pėsčiųjų žygį aplink Šilutę. Muziejininkai rodė Hugo Šojaus ekspoziciją, buvo atidaryta paroda apie knygų spausdinimą. 14 val. įteikta „Lietuvininkų vilties“ premija, nuskambėjo koncertas. 99-osios metinės Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventė turėjo kitokį atspalvį – kitais metais švęsime šimtmetį. Nuo 10.30 val. prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme esančios šaudyklos (prikelta naujam gyvenimui) rinkosi vaikai su tėveliais, jaunimas, miesto svečiai, pasiryžę keliauti aplink Šilutę.

„Tilžės aktą“ prisimenant

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“ Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai

Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies

Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų. Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą

Mociškiuose – buvusių ir esamų gyventojų susitikimas

Mociškių kaimo bendruomenė liepos 9-10 dienomis vėl trumpam pagausėjo – čia suvažiavo ir buvę šio kaimo gyventojai. Tai – antrasis toks susitikimas, surengtas prabėgus penkeriems metams po pirmojo. Panašu, kad tradicija gyvuos: savaitgalio susitikime dalyvavę per 80 žmonių ir vėl sutarė susitikti po penkerių metų. Mociškių bendruomenės pirmininkė Raimonda Liekienė, jos gyvenimo draugas Gintaras Rekašius, visi kaimo žmonės susitikimui ruošėsi daug, prisidėjo beveik visi, kas tik galėjo. Reikėjo suvadinti visus, kurie dalyvavo pirmajame susitikime, vykusiame dabartinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?

Iš spaudai ruošiamos S. Mėlinausko knygos „Rusnės skaitiniai“ Senąjį Šlažų tiltą pastatė 1867 metais. Jis buvo apie 270 m ilgio. 1906-1907 m. bendrovė „Liebold & Co“ šį statinį prailgino iki 292 m 60 cm. Tilto perdangą laikė 11 plytinių atramų. Kitos konstrukcijos dalys buvo medinės. Tiltą sugriovė galingas 1924 m. pavasario ledonešis, prasidėjęs staiga po labai gilios ir ypač šaltos žiemos. Tačiau esama ir kiek kitokios tos nelaimės versijos. Savo atsiminimų knygoje „Po Rusnės dangumi“ Kazimieras Banys rašė, jog kadaise senas

Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis). Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“

Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.   Leidinys – keliautojams Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“

Gal metas įamžinti Kuršių marių vėtrungių tėvą?

Kovo 11 d. minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vargu ar prisiminsime, kad ši diena susijusi ir su Pamario kraštui svarbiu žmogumi – Ernstu Vilhelmu Berbomu. Neretai Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamas E. Berbomas gimė prieš 230 metų – 1786 metų kovo 11 d. Šilutėje sklando mintys, kaip būtų galima įamžinti šios iškilios asmenybės pėdsakus Pamario krašto istorijoje. Iniciatorius – Edmundas Benetis Apie Ernstą Vilhelmą Berbomą (vok. Ernst Wilhelm Beerbohm) ir jo atminimo įamžinimą gimtadienio išvakarėse prabilo Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir

Algirdas Červinskas – garbės pilietis

Šilutės rajono taryba nutarė suteikti Šilutės miesto garbės piliečio vardą mokytojui, visuomenininkui ir kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui – tokį pasiūlymą pateikė Šilutės kraštotyros draugija, šiam pasiūlymui pritarė Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės muziejus bei miesto gyventojai, pateikę 190 parašų. Šiuo metu Šilutė turi 4 garbės piliečius. Pirmajam garbės piliečio vardas 1991 metais suteiktas Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui, Klaipėdos miesto seimelio deputatui, Jurgiui Plonaičiui. 1999 metais – šios garbės nusipelnė ekonomistas, teisininkas ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis. 2011 metais garbės piliečio vardas suteiktas

Rusnėje praūžė „Vėjopatis“

Anapus Atmatos nuskambėjo tradicinis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“. Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje pritrūko laisvų vietų, taigi nemažai kam dainų teko klausyti atsistojus. Dainą traukė rusniškiai, šilutiškiai, kūrybingų svečių sulaukta iš Saugų, Juknaičių, net po kelis kolektyvus atvyko iš Klaipėdos ir Gargždų. Autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“– puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybines kraites. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ svečius pasitiko ir su nauja daina, ir vilkėdamos naujus Mažosios Lietuvos krašto stilizuotus kostiumus. Šiems kostiumams įsigyti panaudota

Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė. Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo

Mažosios Lietuvos žmonės anuomet švęsdavo kitaip

Advento laikotarpis šiais laikais daugeliui asocijuojasi su prasidedančia kalėdine karštine. Skubame pirkti kuo brangesnių dovanų, įsigyti eglutę ir ją kuo anksčiau gausiai papuošti pirktiniais žaislais… Pamiršdami, kad adventas – tai susikaupimo ir apmąstymų metas, kai reikia vengti triukšmingų linksmybių. Pasak Pagėgių savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės Aksaveros Mikšienės, Mažojoje Lietuvoje anuomet Kalėdos būdavo sutinkamos daug kukliau, o advento laikotarpis būdavęs prasmingesnis. Vainiko pynimas Dauguma lietuvininkų buvo evangelikų liuteronų tikėjimo, tad jie nesilaikydavo pasninko – katalikams būdingo susilaikymo nevalgyti advento

„Lėkis 2015“. Į Juknaičius sulėkė rajono dramos mėgėjai

Šilutės rajono suaugusių dramos mėgėjų kolektyvai buvo susirinkę Juknaičiuose, kur vyko tradicinė šventė „Lėkis 2015“. Šventėje, kuri, beje, yra ir kolektyvų apžiūra, buvo vaidinami naujausi kolektyvų spektakliai, išaiškinti „artistiškiausi“ aktoriai. Dalyvavo dramos mėgėjų kolektyvai iš Rusnės, Žemaičių Naumiesčio ir Usėnų, savo scenoje vaidino ir Juknaičių dramos mėgėjai. „Lėkis 2015“ pakvietė dramos mėgėjų kolektyvus parodyti savo naujausius spektaklius. Pasak salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės Birutės Servienės, buvo smagu matyti, kad dramos mėgėjų kolektyvai labai ūgtelėjo meistriškumu. Kolektyvų vaidinimą stebėjo Lietuvos

Klegėdamos žąsys kvietė pagėgiškius į turgų

Jaukus šurmulys trumpam sugrįžo į senąją Pagėgių miesto turgaus vietą – šeštadienį, lapkričio 21 d., čia vyko žąsų turgus. Čia užsukęs galėjai pasijusti tarsi patekęs į Smetonos laikus… Tvarka rūpinosi „žandarai“ Prie pat įėjimo į turgų laukė kontrolės postas su „vachmistru“ Algirdu Saročka priešakyje, čia apsukrūs prekiautojai buvo tikrinami, ar neslepia kur nors kontrabandinių prekių – eterio, spirito, mielių, ar kokių „oranžų“ (apelsinų)… Patikrą praėjusiam prekiautojui duota privilegija su specialiu spaudu „Žąsų turgus – leidimas prekiauti“. Už poros žingsnių, turgaus

Studentų vizijose – Kuršių marių pakrantės

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę. Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą

Kintuose – bibliotekos įkurtuvės

Trejus metus ankštokose patalpose besiglaudusi F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo biblioteka lapkričio 12 d. pakvietė savo skaitytojus ir svečius į atnaujintas erdvias ir šviesias patalpas Kintų daugiafunkciame centre. Biblioteka Kintuose veikia nuo pat 1949 m. Beveik visą šį laiką biblioteka buvo įsikūrusi buvusių Kintų kultūros namų antrajame aukšte. Rekonstravus pastatą, kultūros namai tapo Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkciu centru, kurio pirmajame aukšte (buvusioje kino salėje) ir įsikūrė biblioteka. Į oficialaus atidarymo šventę sugužėjo būrys svečių su dovanomis. Atvyko Šilutės r.

Kaip patekti pro „Avinėlio vartus“?

Nacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas. Prieš kelerius metus Šilutėje Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas

Klaipėdos prozininkai savo kūrybą skaitė Švėkšnoje

Rudeniniai prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje turi senas tradicijas, kūrėjai neaplenkia ir Švėkšnos. Prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje anksčiau vadinti „Novelės ruduo“, vėliau renginio pavadinimas buvo keičiamas, tik esmė išliko ta pati. Kuriantieji prozą rudenį skaito savo kūrybą. Ketvirtą kartą proza rudenį buvo skaitoma Švėkšnoje. Ir ši prozininkų viešnagė Švėkšnoje prasidėjo aplankant kraštiečio rašytojo Rimanto Černiausko kapą. Šilutės r. savivaldybės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos Švėkšnos filiale svečių laukė gausus būrys prozos gerbėjų. Atvykusius į šventę pasveikino bibliotekininkė Danutė

Rusnėje nulieta ilgiausia žvakė

Spalio 26 d. Rusnėje nulieta ilgiausia vaškinė žvakė. Žvakę liejo tautinio paveldo – senojo žvakių liejimo amato puoselėtoja Aurelija Jakštaitė. Įspūdingoji žvakė yra 2 metrų 29 centimetrų aukščio, sveria 7,1 kg. Žvakės skersmuo viršuje yra 5 cm, apačioje – 26,2 cm. Prieš kelerius metus pirmą kartą pamačiusi, kaip liejamos žvakės, vis labiau į šio amato paslaptis gilintis pradėjusi Aurelija Jakštaitė nuliejo už žmogų aukštesnę žvakę. Ji net pranoksta aukščiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio ūgį… Mintis nulieti rekordinę žvakę kilo pernai,

Juknaitiškiai neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros paveldui

Kodėl būtent Juknaičių seniūnijoje vyko seminaras, į kurį buvo pakviesti Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo saugojimui neabejingi žmonės? Gal todėl, kad Juknaičiuose yra užfiksuotos 49 senosios kapinaitės? O gal, kad kapinaites tvarkyti imasi seniūnija ir pagrindinės mokyklos mokiniai? Seminare dalyvavo Klaipėdos regiono seniūnijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, Kultūros paveldo departamento, Nemuno deltos regioninio parko specialistai, pedagogai. Senosios evangelikų kapinės Į kurį Mažosios Lietuvos kaimą beužsuktų atvykėlis iš svetur, jo akį patraukia nedidelės, medžiais apžėlusios kalvelės. Tai amžinojo poilsio vietos – senosios

Knyga, kviečianti į savęs pažinimo kelionę

Šilutės r. Fridricho Bajoraičio bibliotekoje įvyko šilutiškės Marijos Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvės. Tai ketvirtoji šios autorės knyga. Leidinyje supažindinama su parapsichologijos mokslo įtaka šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje knygos dalyje aprašyti chirologijos mokslo teiginiai, pateikti atsakymai į kai kuriuos diskusijose kylančius klausimus. Antrojoje – pakartoti ankstesnės knygos „Gyvenimo juodraštis“ tekstai. Knygos viršelio dizainu pasirūpino anūkė Simona. Posakis „Ariadnės siūlas“ yra kilęs iš Antikos laikų, graikų mito apie Ariadnę ir reiškia išeitį iš sunkios padėties. (Ariadnė – senovės graikų mitologijoje Kretos valdovo

Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijos laukia lankytojų

Žemaičių Naumiestyje muziejus (Pergalės a. 17) neveikė ištisus penkerius metus. Sąstingis baigėsi – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale atnaujinta ekspozicija, čia laukiama lankytojų. Skirtingos ekspozicijos Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įrengti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galima išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, eksponuojami buities įrankiai, indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje yra žydų, katalikų, evangelikų šventųjų raštų. „Turime žydų Šventąjį

„Vėtrungių kelyje“ ieškoma vėtrungės

Šilutės kultūros ir pramogų centras kartu su partneriais nuo 2013 m. įgyvendina kultūrinio turizmo projektą „Vėtrungių kelias“. Projekto tikslas – išryškinti vieno savičiausio šalies etnografinio regiono – Mažosios Lietuvos – išskirtinumus per kultūrinius išteklius: festivalius, šventes, parodas, muziejų ekspozicijas ir edukacinius užsiėmimus. Projektas skatina „Vėtrungių kelias“ skirtas šeimoms, grupelėms keliautojų ar norintiems įdomiai praleisti laiką ir pažinti Mažąją Lietuvą. Keliautojams siūloma surasti simbolinę krašto vėtrungę, kuri yra Pamario krašto tapatumo ženklas, kelrodė norintiems pažinti žmonių, gyvenančių prie vandenų, gyvenimo ypatumus.

Šių laikų Mykolinės Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienyje

Susirinkti per Mykolines – daugelį metų puoselėjama Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tradicija. Šiais Etnografiniais regionų metais Mykolines šventė primindami, kad čia, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos paribyje daugelį metų gražiai sugyveno žemaičiai ir lietuvininkai. „Mūsų seniūnijoje sutelpa net du regionai, – pasidžiaugė seniūnas Jonas Budreckas. – Darbščių žmonių netrūksta nei Mažojoje Lietuvoje, nei žemaitiškoje seniūnijos dalyje“. Mykolinės susijusios su bulviakasio pabaigtuvėmis, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis, anuomet buvo duoklių atidavimo terminas, kaimo vaikų mokslo metų pradžia. Senovėje ši šventė vadinta Daga – brandos, sudygusių

Rusniškės kūryba primena baltų mitologiją

Tautodailininkės Violetos Benetienės kūrinių galima pamatyti bemaž kiekvieno rusniškio namuose. Jos sukurtais papuošalais mielai pasipuošia ne tik rusniškės – šilti atsiliepimai apie tautodailininkės darbus pasiekia iš Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, kitur. Nemažai autorės darbų iškeliavo ir užu valstybės sienų. Šįkart Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre buvo eksponuojama V. Benetienės veltinių paroda „Baltų mitologinės dievybės“. V. Benetienė pasakoja, kad vėlimas ją domino seniai, šio amato paslapčių viename edukaciniame renginyje parodė Virginija Būrė. Vėlimas ją tiesiog pakerėjo, užbūrė. Kiekvienam darbui skyrė

Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui – 300 metų

Vilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams. Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo

Penktą kartą jaukino žodį, paukštį, debesį ir paminėjo 70-metį

Po trejų metų pertraukos į Šilutę vėl sugrįžo „literatūrinis ruduo“. Sugrįžo bibliotekai minint solidžią 70 metų veiklos sukaktį. Šis „literatūrinio rudens“ renginys „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ organizuotas jau penktą kartą. Gimtadienio šventė „Literatūrinis rudens“ susitikimai sutapo su gražia bibliotekos švente „Laiko, žmogaus, ir žodžio sąskambiai…“. Ruošdamiesi šventei bibliotekininkai nesitikėjo, kad sulauks tiek daug bičiulių, bendraminčių, garbių svečių. Saulėtą ketvirtadienio pavakarę juos visus pakvietė į šventiškai puošnų bibliotekos vasaros kiemelį. Čia veikė ekspozicija „Metų ritme: biblioteka, bendruomenė, bibliotekininkas“. Bibliotekininkų pasveikinti atskubėjo

„Aš esu įdomi biblioteka – ateik!“

Su tokiu šūkiu Šilutės r. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka pasitinka 70 metų sukaktį  ir, anot pačių bibliotekininkų, 2016-uosius metus, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Bibliotekų metais. Skaičiai ir faktai Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka buvo įkurta 1945 m. rugpjūčio 1 d. kaip Šilutės apskrities valstybinė viešoji biblioteka, 1995 m. pavadinta pirmojo Mažojoje Lietuvoje kilnojamojo knygynėlio įkūrėjo, poeto Fridricho Bajoraičio vardu. 1990 m. lankytojams duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Knygos muziejus, skirtas aktualizuoti Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Jame saugomi seni, reti ir vertingi

Kūrybos kryptį rodė vėtrungės

Kintų Vydūno kultūros centro organizuojama emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“ kasmet sukviečia būrį menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Dvi savaites Vydūno kultūros centre tvyrojo kūrybinė atmosfera. Emalio meno laboratorijoje menininkai kūrė pagal jiems pasiūlytą temą. Ir šįkart parinkta tema „Kodas – vėtrungė“ susieta su Pamario krašto istorija, juk vėtrungė – unikalus Mažosios Lietuvos regiono paveldo simbolis. „Kodas – vėtrungė“ Aštuonių menininkų užduotis buvo kuo įdomiau ir įvairiau, panaudojant emalį bei kitas medžiagas, atspindėti šių metų temą. Kūrybos idėjų menininkai galėjo

Žolinė su skrybėlėmis

Bendruomenės „Traksėdžių viltis“ surengtoje Žolinės šventėje netrūko dalyvių, svečių, pramogų, žolynų, buvo net šiupinio. Iškilmingai, su skrybėlaite Vasaros karštis neišgąsdino gražios traksėdiškių Jegerių šeimos, į šventę atvykusių net su mažiausiais šeimos nariais Vilte ir Aretu. Su mažaisiais anūkais šventėje dalyvavo ir jų močiutė Danutė, Traksėdžiuose gimusi, augusi, baigusi mokyklą ir dabar čia tebegyvenanti, beje, kepanti šakočius… Pavėsyje su savo mažaisiais įsitaisė ir daugiau traksėdiškių. Šventės šurmulyje ypač išsiskyrė skrybėlėtos damos. Dėmesį traukė išskirtinė damų trijulė. Pasirodo, tai traksėdiškė Zita su

Salos šventėje galėjai vėją pasigauti…

Rusniškiai ir šiaip nestokojantys svečių dar daugiau jų sulaukė vieną iš karščiausių šios vasaros dienų, šventėje „Pagauk Rusnės vėją“. Šįkart „gaudyti vėjo“ rinkosi ne įprastoje vietoje ant Atmatos kranto, bet parkelyje prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Kur prieš šimtus metų turgaus būta Dabartiniame Rusnės parkelyje amžių amžiais vykdavo dideli savaitiniai turgūs. Šventės proga ir vėl atsirado simboliniai Rusnės turgaus vartai. Žengti pro juos kvietė šventės vedlys. Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė patikino, kad jau prieš 419 metų Rusnėje

Pleneras Bitėnuose – tarsi geros atostogos

Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje, liepos 27 d. į tarptautinį tapybos plenerą „Mažosios Lietuvos ženklai“ susirinko septynių kūrėjų būrelis. Tradicinis pleneras rugpjūčio 8 d. baigsis ekspozicija Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Įkvėpė Mažoji Lietuva Į trečius metus iš eilės rengiamą plenerą kviečiama dailininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Šiemet Bitėnuose kuria menininkai iš Latvijos, Prancūzijos, Lietuvos. „Visi šiame tarptautiniame tapybos plenere dalyvaujantys menininkai yra profesionalai, gerai žinomi pasaulyje. Pleneras yra tarptautinis, o tai svarbu, kad visuomenė susipažintų su menininkų

Susitelkęs Degučių kaimas turi savo šventę

Paskutinį vasaros mėnesį degutiškiai rinkosi į šventę „Rugio kalbėjimas“. Šventę, kurioje netrūko ir aplinkinių kaimų gyventojų ir iš toliau atvykusių svečių, organizavo susitelkęs visas kaimas. Kada ardavo pirmąją vagą? Degutiškiai ruginės duonos iš šių metų derliaus dar nekepė. Šventės dalyvius ir svečius vaišino pernykščių rugių duonos miniatiūriniais kepalėliais. Rugius kulti degutiškiams, kaip ir daugeliui šiame krašte ūkininkaujančiųjų, neleido liepos pabaigoje užėję lietūs. Pasak Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografės Admos Baltutienės, anksčiau po Porciunkulės prasidėdavo rudeninis arimas. Ši diena jai ypač

Vakaras tarp rožių, su muzika ir eilėmis

Šilutiškė verslininkė Janina Šveikauskienė pakvietė į savo rožyną bendramintes turiningai praleisti pavakarę. Pasiklausyti poezijos posmų, muzikos, pasigrožėti įvairiomis spalvomis žiedus išskleidusiomis rožėmis, pasiplepėti. Vienoje kelionių agentūroje dirbančią Janiną Šveikauskienę pažįsta keliones mėgstantys šilutiškiai. Ir ne tik keliautojams teko su bendrauti su šia moterimi. Janina Šveikauskienė kuria eiles, yra išleidusi kelias knygeles. Pirmoji knygelė „Sodo spalvos“ skirta vaikams. Antrasis leidinys rado vietą ant poezijos gerbėjų stalo, į knygą sutilpo eilės, padiktuotos gyvenimo ir išgyvenimų. Pasiklausyti jos kūrybos Janina pakvietė į sodą

Šiuolaikinės muzikos atspindžiai Kintų festivalyje

Liepos pirmąją pusę Pamario krašto gyventojus bei svečius džiugino Kintų muzikos festivalis. Šių metų festivalio muzikinė ašis – estų kompozitoriaus Arvo Pärto, šiemet švenčiančio 80-mečio jubiliejų, muzika, skambėjusi daugumoje koncertų. Koncertuose skambėjo beveik vien šiuolaikinė muzika, skirtinguose renginiuose besiskleidusi vis kitokia instrumentine sudėtimi – nuo pavienių fleitos garsų, violončelės ir elektronikos jungties, smuikų dueto, styginių kvarteto, styginių ansamblio iki sodrių choro balsų ir simfoninio orkestro. Skirtingi koncertai atskleidė vis kitokį šiuolaikinės muzikos „veidą“, tačiau kiekvienąkart atsigręžiantį į publikos lūkesčius ir

Dvaro šventė – suplanuotų ir atsitiktinių pasimatymų vieta

Sekmadienį Švėkšnoje vyko Šv. Apaštalo Jokūbo atlaidai, o dieną prieš į „Dvaro šventę“ rinkosi iš arčiau ir toliau sugrįžę bei čia pat gyvenantys švėkšniškiai, netrūko svečių. Susitikimai Vienas pirmųjų šventės renginių prasidėjo jau penktadienį. Seniūnijos, Bendruomenės namų ir Amatų centro kiemelyje buvo surengtas vakaras „Gėlės ir vėjas“. Gausiai susirink švėkšniškiai klausėsi muzikos, eilių, kalbėjosi apie poeziją. Mėgstamiausių poetų P. Širvio ir B. Lengvenienės eiles deklamavo ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Didysis šurmulys buvo šeštadienį. Švėkšnos parke vyko gatvės krepšinio, o

Oninės – visą savaitgalį

Pagėgių savivaldybės gyventojai ir atvykėliai naujo derliaus surinkimo pradžios proga šiemet galėjo linksmintis tris dienas: penktadienį – Vilkyškių miestelio, o šeštadienį – Natkiškių vasaros šventėje. Po audringų linksmybių visi galėjo vykti į Vilkyškius, kur sekmadienį vyko Šv. Onos atlaidai.   Muzika bažnyčioje Šventinis maratonas prasidėjo Vilkyškių seniūnijoje – Johaneso Bobrovskio gimnazijos stadione po pietų prasidėjo sportinės varžybos. Norintieji galėjo jėgas išbandyti tinklinio, smiginio bei tritaškių mėtymo rungtyse. Taikliausieji ir vikriausieji buvo iškilmingai apdovanoti. Kultūrinių renginių pasiilgę šventės dalyviai evangelikų liuteronų

Kintiškių šventė ant Kuršmarių kranto

Kintiškiai šventė su saule ir lietumi, pasidžiaugdami ir dėkodami Bangpūčiui – marių valdovui. Už derlių dėkojo berdami grūdus į simbolinį laivelį, iš kurio vėliau virė gardžią lietuvininkų mėgtą kafiją. Daugiausiai dėmesio skyrė jaunoms Kintų seniūnijos šeimoms, likusioms ar sugrįžusioms čia gyventi. Marių šventėje netrūko žuvienės ir rūkytos žuvies. O labiausiai – geros nuotaikos, bičiulystės su artimais ir tolimesniais kaimynais, poilsiautojais, atvykusiais iš kitų šalies regionų. Pabudino marių valdovą Kai tradicinėje švenčių vietoje, Kuršmarių pakrantėje, susirinkusius sveikino šventės vedėja Šilutės muziejaus

Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

Mažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą. Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis

Oginskių pėdsakai Švėkšnoje

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.   Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas

Po malūno sparnais prisiminė „skinkį“

Į Saugų seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“ suėjo iš visos seniūnijos, netrūko ir iš toliau atvykusių. Vasaros gėlynais išpuoštoje scenoje aidėjo daina apie Saugų kraštą, ją traukė dainingosios vokalinio ansamblio „Artuma“ (vad. Vida Gončarova) moterys. Žemaitis ir Šišioniškė Šventės vedėjai Žemaitis (Vytautas Laurinavičius) ir Šišioniškė (Indrė Skablauskaitė) tarmiškai sveikinosi su sveteliais iš toli ir iš arčiau atvykusiais. Saugiškiai šventė skinkio, pasčiūko ir pyvuko (šišioniškai – alaus) šventę: „Veizėsim, dirbsim, po tam džiaugsimės… Juk gyvenam į tokį kaimą, katras yr įsitaisęs

Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

Joninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos. Kapelijos atplaukė laivu Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo

Paslaptingiausioje metų šventėje linksminosi pagal senąsias tradicijas

Puoselėdami senąsias tradicijas vainutiškiai pakvietė į paslaptingiausią metų šventę – Jonines. Suėjo kaimynai, suvažiavo artimieji, svečiai sugužėjo iš artimų ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų. Kur gėlėmis Vainutas žydi Jau vidurdienį užvirė aistros krepšinio aikštelėje. Dėl seniūno V. Mockaus prizo varžėsi 15 komandų. Nors daug žadanti vainutiškių komanda ir netapo laimėtojais, bet pelnė trečią prizinę vietą. Seniūno prizą iškovojo mišri komanda, pasivadinusi „Šniūrais“. Vakare Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės valandos šventinė eisena su pašventintais vainikais, lydima Šilalės

Bikavėnuose mokėsi senųjų amatų

Senųjų amatų stovykloje Bikavėnuose buvo karšta ne todėl, kad vasara ar atostogų metas. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre dvi dienas trukusioje liaudies amatų stovykloje sukosi 12 amatininkų, juos stebėjo ir iš jų amato įgūdžių sėmėsi Šilutės bei aplinkinių rajonų mokiniai ir suaugusieji. Stovyklautojai pasijuto tarsi esantys didžiulėje amatininkų dirbtuvėje, kur mokėsi verpti, austi, karpyti, pinti, megzti, velti, lipdyti, kalvystės, gaminti muzikos instrumentus ir kitokių amatų. Ir patys stovyklos organizatoriai stebisi tokiu amatų stovyklos populiarumu. Norinčiųjų išmokti amatų neatbaido ir tai,

Hugo Šojaus dvare apsilankė Prūsijos karališkoji pora

Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės… Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai. Ekspozicijų salė „pražydo“ Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės.

Mokytojos Liudmilos Kašėtienės deimantai

Bemaž 300 klausytojų širdis virpinusi muzika jaudino kiekvieną, kas atėjo į Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės Hugo Šojaus dvaro koncertų salėje surengtą vaikų ir jos ugdytinių vakarą-koncertą „Gyventi muzika“. Šiuo renginiu paminėtos Liudmilos Kašėtienės kūrybinio kelio ir veiklos Šilutėje 20-metis. Aukštose stiklo vazose pamerktos alyvos skleidė viltingą nuojautą. Mintis apie kasdienybės rūpesčius bemat užliejo muzikos garsai. Muzikinių kūrinių intarpuose informaciją apie mokytojos 20 metų kūrybinį kelią dėstė koncerto vedėjas Marijus Budraitis, o didžiuliame ekrane sukosi ką

Atvėrę duris į Vydūno darbo kambarį

Į Kintų Vydūno kultūros centre vykusį Muziejų dienos ir nakties renginį suėjo ir suvažiavo gausus būrelis kintiškių, šilutiškių, būta svečių iš kitų Lietuvos miestų. Net iš Tilžės atskubėjo ten veikiančio Lietuvos konsulato laikinasis vadovo Bronius Stasys Makauskas ir į jo automobilį tilpusios keturios lietuvių draugijos dainininkės su lietuviškomis dainomis. Anot Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, nuo 1994 m. Kintuose veikiančią Vydūno muziejaus ekspoziciją kasmet aplanko per 4000 lankytojų. Paskutiniais metais ypač suaktyvėjo pavienių lankytojų ir šeimų grupės. Lankytojai domisi

Sekminių tradicijos Žemaičių Naumiestyje

Katalikams Sekminės pagal svarbą yra trečioji šventė po Kalėdų ir Velykų. 50-ąją dieną po Velykų švenčiamos Sekminės užbaigia Velykų laiką. Sekmines švęsdavo ir pagonys. Puoselėja tradicijas Žemaičių Naumiestyje nepamirštos senosios tradicijos. Kad Sekminių dvasia sugrįžtų ne tik vyresniosios kartos pasakojimais, kad jas galėtume patys pajausti, išgyventi, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė parengė Sekminių proga projektą kuriam įgyvendinti Šilutės r. savivaldybė skyrė 600 eurų. Sekminės pagal senąsias tradicijas ant Žaliojo kalno šiemet – Etnografinių regionų metais – švenčiamos jau

Jos didenybės Muzikos paviliota

Gegužės 19 d. Hugo Šojaus dvaro konferencijų ir koncertų salėje vyks vakaras-koncertas „Gyventi muzika“. Koncertas skirtas Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės kūrybinio kelio ir veiklos Šilutėje 20-mečiui. Koncerto pavadinimas taikliai atspindi Liudmilos asmenybę – dirbti tai, kuo gyvena. Su muzika nuo vaikystės Liudmilą muzika paviliojo dar vaikystėje. Jos mama turėjusi retą žemo tembro balsą – kontraltą – ir svajojo tapti dainininke. Likimas lėmė tą svajonę įgyvendinti Liudmilai. Pamėgusi muziką nedvejodama su ja eina per gyvenimą. Meile

Pirmojo pasaulinio karo atgarsiai Šilokarčemoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti buvo skirta Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Mažasis Liubekas“. Greta eksponuojamų fotografijų rodyta ir knygų ekspozicija, skirta leidyklos „Libra Memelensis“, pernai minėjusios savo veiklos dvidešimtmetį. Ir fotografijų parodą, ir knygų ekspoziciją parengė knygų leidėjas, istorikas Kęstutis Demereckas. Pirmasis fotoaparatas Leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas mūsų kraštietis Kęstutis Demereckas gimė ir augo Šilutėje, viename iš namų prie Šyšos, žuvų turguje. Dar mokyklos laikais, užauginęs triušių ir juos pardavęs, įsigijo fotoaparatą „Smena“. Juo fotografuodavo namiškius, draugus, gyvenamąją

Liudviko Stankaus knyga „Įspaudai širdyje ir kelyje“

Neseniai vykusios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale įvyko susitikimas su kraštiečiu iš Pypliškės kaimo (Gardamo sen.), dabar gyvenančiu Šiauliuose, Liudviku Stankumi. Saulėtą antradienio popietę į biblioteką rinkosi ne tik nuolatiniai jos lankytojai, bet ir svečiai iš tolimiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Alytaus, Šiaulių, Pagėgių. Rinkosi visi, kuriems artima ar pažįstama Liudviko Stankaus genealogija. Autoriaus išleistoje knygoje „Įspaudai širdyje ir kelyje“ atsispindi jo tėvų, senelių, brolių, seserų likimai. Knygoje užrašyti tiek autoriaus, tiek jo dukterėčių prisiminimai

Šilutiškius pasveikino su pavasariu

Balandžio 29 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre minėjome Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 170-ąsias gimimo metines. Šia proga miesto bendruomenei buvo surengtas teatralizuotas koncertas, kurį koordinavo Šilutės pirmosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja D. Jakienė, o scenarijų parengė mokytoja ekspertė I. Arlauskienė. Į bendrą koncertą pirmą kartą buvo pakviesti Pamario pagrindinės mokyklos mokiniai bei mokytojai. Šių bendruomenių aktyviausi, veikliausi bei drąsiausi koncerto dalyviai džiugino ir žadino visus iš žiemos stingulio, jie stengėsi suteikti jaunatviško optimizmo, energijos ir pavasariškai šiltos nuotaikos bei

Geriausio Pamario krašto bibliotekininko šventė Kintuose

Balandžio 22 d. prasidėjusioje penkioliktoje nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“ aktyviai dalyvavo ir Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Visą savaitę vyko skaitymai, susitikimai, konferencijos, edukaciniai užsiėmimai, parodų pristatymai. Savaitę trukusių renginių maratoną užbaigė tradicinis renginys, kuriame paskelbtas geriausias Pamario krašto bibliotekininkas. Geriausia 2014 metų bibliotekininke išrinkta Kintų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Nausėdaitė.   Atvykusius į Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkcio centro salę, išpuoštą spalvingais balionais-burbulais sveikino kaimo kapela „Žemaitkiemis“ (vadovė Aldona Valdžienė). Veikė ekspozicija „Biblioteka ir pagarbieji jos

Kūryba – kaip paukščio giesmė tarp dienos ir nakties, tarp eilių ir prozos

Smagu išgirsti apie knygos sutiktuves. Kasdienį gyvenimą knyga nuspalvina, jam suteikia gyvybės, jausmo ar žinių, atveria vartus į nežinomus pasaulius… Dalios Žibaitienės dešimtoji knyga „Tarp dienos ir nakties“ yra jos dovana poezijos ir prozos gerbėjams. Šilutės literatų, knygų gerbėjų, pedagogų bendruomenei nereikia pristatyti knygų autorės Dalios Žibaitienės. Išugdžiusi ne vieną dešimtį jaunųjų literatų, tūkstančiams mokinių įskiepijusi meilę lietuvių kalbai ir literatūrai, paakinusi ne vieną savo auklėjamosios klasės mokinį išraiškingo sceninio žodžio, judesio pedagogė Dalia Žibaitienė ir pati visada kūrė. Jos

Ilgų metų tyrinėtojų darbai sugulė į mokslo monografijas

Mokslinė monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ pirmoji knyga, pasirodžiusi 2010 m., buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. 2014 m. pasirodė šio leidinio antroji knyga. Šių knygų autoriai – Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojai, architektūros istorikai Martynas ir Marija Purvinai. Šįkart susitikti su knygų autoriais Šilutės kraštotyros draugija pakvietė į Hugo Šojaus dvarą. Pasak M. Purvino, kvalifikuoti tyrėjai žino, kad ir labai suniokotose kapinėse dar yra likę pėdsakų, iš kurių galima atkurti buvusią padėtį. Sovietmečiu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Mažosios Lietuvos

Ar stovės Rusnėje dviejų draugų – indo M. Gandžio ir žydo H. Kalenbacho – skulptūra?

Rusnėje numatoma pastatyti skulptūrą Indijos tautinio išsivadavimo dvasiniam lyderiui, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir artimam jo bendražygiui ir bičiuliui, iš Rusnės kilusiam litvakui architektui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach). Tikimasi, kad šis atminimo ženklas taps simboliu, galinčiu į Rusnę pritraukti daugiau turistų, o šios idėjos autoriai yra įsitikinę, kad įgyvendintas projektas padės sutvirtinti Lietuvos ir Indijos partnerystę, paskatins Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos ryšius bei Lietuvos visuomenės domėjimąsi, pabrėš iš Lietuvos kilusių žydų pasaulinę įtaką, jų pasiekimus.

Medaliais įvertintas usėniškių Mažosios Lietuvos tyrinėtojų triūsas

Usėnuose kasmet organizuojama šventė „Mūsų kaimas pilnas gerumo“, gal todėl, kad šis kaimas išties gali didžiuotis savo gerais žmonėmis. Pernai, liepos viduryje, šešiolikmečiai Lukas Jakštas ir Lukas Bernotas išgelbėjo skęstantį kaimyną, o lapkritį Meišlaukių kaimo daugiabučio gyventojas Arūnas Siminauskas iš degančio namo išgelbėjo 6 vaikus. Pasak Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, Usėnai garsėja ir savo krašto tyrinėtojais, išgarsėjusiais visoje šalyje. Usėniškis Richardas Lolat „Prieš penkerius metus, dar neturėdama patirties, tačiau turėdama didžiulį norą ir užmojį, Onutė Miliauskienė su bendraminčiu Richardu Lolat

Naujoji Pamario muzikantų karta

Auga nauja Šilutės rajono vaikų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro ,,Pamarys“ pamaina. Neseniai Gražvydo Railos vadovaujama fanfarinė grupė „Pamarys“ (koncertmeisteris Edgaras Gedeikis), dalyvavo Plungėje įvykusiame VIII tarptautiniame vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų ansamblių konkurse-festivalyje „Pavasario trimitai“. Plungėje – senos pučiamųjų instrumentų muzikos tradicijos, svarbią vietą kultūriniame gyvenime užimančios nuo kunigaikščių Oginskių laikų. Tęsdami ir puoselėdami tradicijas, plungiškiai kas dveji metai rengia konkursą-festivalį „Pavasario trimitai“. Šiemet tai buvo aštuntas, beje, pagrindinį konkurso prizą iškovojo kaimynai latviai. Šilutės jaunieji muzikantai taip

Naktinė stintų šventė Rusnėje

Šeštadienį snigo, lijo, siautėjo vėjas. Iki stintų šventės pradžios išsigiedrijo. Į šventę rinkosi Rusnės salos gyventojai, buvo iš Šilutės ir toliau. Kepti stintų, virti žuvienės atskubėjo rusniškių kaimynai iš Juknaičių ir Usėnų bendruomenių. Visus šildė degantys laužai, karšta arbata, gardi žuvienė, bendras pasibuvimas. Ten, kur Nemunas šakojasi, o Skirvytė daro vingį, kur stūkso senasis Pakalnės klevas, ir buvo įrengtas stilizuotas Rusnės kiemelis, kuriame vyko pirmoji stintų šventė naktį. Susirinkusiųjų nosis kuteno kepamos stintos kvapas, prie laužų viliojo kunkuliuojanti prūsiška (pienu

Vidinio balso vedamas atveria piliakalnių mistinius pasaulius

Hugo Šojaus dvare veikia Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų nario fotografo Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai”. Parodos atidarymo dalyviai pripažino, kad tapybos darbus primenančios fotografijos nuteikia filosofiškai, bežiūrint į jas užsimiršta miesto šurmulys, kasdieniai rūpesčiai. Lietuvos piliakalniai jau „senai suskaičiuoti“, įamžinti fotografijose. Fotomenininko Alberto Švenčionio piliakalniai nėra įprastos realybės fiksacija. Jo fotografijose piliakalniai skendi mistiniuose rūkuose, iš kito, žiūrėk, veržiasi ugnikalnių liepsnomis. Šios parodos sumanytojas – fotomenininko draugas poetas Gintas Dabrišius. Prie parodos atsiradimo prisidėjo ir

Šilutės geradario Hugo Šojaus 170-ųjų gimimo metinių proga

170 metų žmonės neišgyvena, tik garsas apie jų gerus darbus išlieka. Šilokarčemos dvarininkas H. Šojus yra daug gero padaręs Šilutei. Tinkama proga tuos kilnius darbus ir poelgius prisiminti bus ši balandžio 1-oji. Ką ir kaip derėtų šilutiškiams priminti šios iškilios asmenybės garbingo jubiliejaus proga, rūpinosi visas būrys dabartinės Šilutės kultūros barų darbininkų. Ne balandžio pirmosios pokštas Ar visi miestelėnai yra lankęsi Šilutės dvaro rūmuose? Vargu. Tokia galimybė bus balandžio 1 d. nuo 11.30 val. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė surengtoje

Rusnėje – paminklas indui ir litvakui

Šilutės r. savivaldybė gavo pasiūlymą Rusnėje pastatyti paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir jo bendražygiui litvakui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach), gimusiam Rusnėje. Mintį statyti Rusnėje tokį paminklą aktyviai palaiko Indijos ambasada Lietuvoje. Lėšų padėti surinkti žada Editos Mildažytės fondas. Šiuo metu jau parengtas skulptūros modelis ir surinkta 44 iš reikalingų 77 tūkstančių eurų. Pinigai pervesti į Editos Mildažytės administruojamą paramos ir labdaros fondą, ruošiama sutartis su skulptūros autoriumi. Paminklo koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis vaizduoja

Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs

Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“. Šiemet mugės tema buvo detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią. „Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir

Bitėniškiai ožį bučiavo, „opendrupą šmekiavo“, Morei šabakšt padarė…

Ko gero, giliausias Šiupinio šventės tradicijas Pagėgių krašte turi Bitėnų kaimo bendruomenė. Jos nariai kasmet šią Mažosios Lietuvos šventę pasitinka išlaikydami vaišių bei žiemos išvarymo tradicijas. Šiemet šventė vyko ant Rambyno kalno.   Ūkininkauja iki šiol Pagal Mažosios Lietuvos tradiciją Šiupinio šventė kasmet būna vis kitame kieme. Šios tradicijos tvirtai laikosi ir Bitėnų kaimo bendruomenės nariai. Čia įprasta, kad šiupinio skanaujantis svečias, puode pakabinęs kiaulės uodegą, kitais metais šventę rengia savo kieme. Pernai uodegigalis atiteko Jonui Žukauskui, tad, tesėdamas pažadą,

Apie Užgavėnes ir saulę užtūpusią Morę…

Šilutės muziejus įgyvendina projektą „Kaip lietuvininkai ypatiškas šventes šventė“. Prieš Užgavėnes pakvietė šilutiškius pasiklausyti apie Užgavėnių papročius. Apie tai porino etnologė Gražina Kadžytė.   Mažojoje Lietuvoje Užgavėnes šventė iki XVI amžiaus. Muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė priminė 1428 m. pasirodžiusį H. Beringerio pamokymą, esą per Užgavėnes vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moterims persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai, kas Dievo yra uždrausta. Tačiau ne visi Mažojoje Lietuvoje laikėsi šio pamokymo. Vėliau šiame krašte įvairių švenčių šventimas buvo reglamentuojamas

Muzikantų šventė su „sparnais“

Jau penktą kartą Šilutės rajono muzikos entuziastai pakviesti į „Muzikantų fiestą“. Nors renginio dieną siautėjusi žiemiška pūga priminė posakį, kad geras šeimininkas tokiu oru net šuns į lauką nevaro, muzikantams ji nesutrukdė. Mintį sukviesti rajono muzikantus ir pagerbti labiausiai nusipelniusius vis puoselėjo Vygantas Stoškus, jam pritariančių netrūko. Jau po pirmo renginio buvo aišku, kad muzikantai mielai vieni kitiems pagrotų ir pasidalytų patirtimi. Susitikimai rengiami metų pradžioje, vieną iš sekmadienių, o diena parenkama pagal aplinkybes – kada muzikantai būna laisvesni. „Muzikantų