„Mažoji Lietuva – per amžius“

Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų. Įsikurs kapinėse Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio

Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais… Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo

Įsimintina Vasario 16-oji Šilutėje

Vasario 16-ąją visame rajone buvo gausu renginių. Šilutėje Šaulių kuopa su Kultūros ir pramogų centru organizavo pėsčiųjų žygį aplink Šilutę. Muziejininkai rodė Hugo Šojaus ekspoziciją, buvo atidaryta paroda apie knygų spausdinimą. 14 val. įteikta „Lietuvininkų vilties“ premija, nuskambėjo koncertas. 99-osios metinės Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventė turėjo kitokį atspalvį – kitais metais švęsime šimtmetį. Nuo 10.30 val. prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme esančios šaudyklos (prikelta naujam gyvenimui) rinkosi vaikai su tėveliais, jaunimas, miesto svečiai, pasiryžę keliauti aplink Šilutę.

„Tilžės aktą“ prisimenant

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“ Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai

Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies

Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų. Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą

Mociškiuose – buvusių ir esamų gyventojų susitikimas

Mociškių kaimo bendruomenė liepos 9-10 dienomis vėl trumpam pagausėjo – čia suvažiavo ir buvę šio kaimo gyventojai. Tai – antrasis toks susitikimas, surengtas prabėgus penkeriems metams po pirmojo. Panašu, kad tradicija gyvuos: savaitgalio susitikime dalyvavę per 80 žmonių ir vėl sutarė susitikti po penkerių metų. Mociškių bendruomenės pirmininkė Raimonda Liekienė, jos gyvenimo draugas Gintaras Rekašius, visi kaimo žmonės susitikimui ruošėsi daug, prisidėjo beveik visi, kas tik galėjo. Reikėjo suvadinti visus, kurie dalyvavo pirmajame susitikime, vykusiame dabartinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?

Iš spaudai ruošiamos S. Mėlinausko knygos „Rusnės skaitiniai“ Senąjį Šlažų tiltą pastatė 1867 metais. Jis buvo apie 270 m ilgio. 1906-1907 m. bendrovė „Liebold & Co“ šį statinį prailgino iki 292 m 60 cm. Tilto perdangą laikė 11 plytinių atramų. Kitos konstrukcijos dalys buvo medinės. Tiltą sugriovė galingas 1924 m. pavasario ledonešis, prasidėjęs staiga po labai gilios ir ypač šaltos žiemos. Tačiau esama ir kiek kitokios tos nelaimės versijos. Savo atsiminimų knygoje „Po Rusnės dangumi“ Kazimieras Banys rašė, jog kadaise senas

Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis). Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“

Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.   Leidinys – keliautojams Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“

Gal metas įamžinti Kuršių marių vėtrungių tėvą?

Kovo 11 d. minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vargu ar prisiminsime, kad ši diena susijusi ir su Pamario kraštui svarbiu žmogumi – Ernstu Vilhelmu Berbomu. Neretai Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamas E. Berbomas gimė prieš 230 metų – 1786 metų kovo 11 d. Šilutėje sklando mintys, kaip būtų galima įamžinti šios iškilios asmenybės pėdsakus Pamario krašto istorijoje. Iniciatorius – Edmundas Benetis Apie Ernstą Vilhelmą Berbomą (vok. Ernst Wilhelm Beerbohm) ir jo atminimo įamžinimą gimtadienio išvakarėse prabilo Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir

Algirdas Červinskas – garbės pilietis

Šilutės rajono taryba nutarė suteikti Šilutės miesto garbės piliečio vardą mokytojui, visuomenininkui ir kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui – tokį pasiūlymą pateikė Šilutės kraštotyros draugija, šiam pasiūlymui pritarė Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės muziejus bei miesto gyventojai, pateikę 190 parašų. Šiuo metu Šilutė turi 4 garbės piliečius. Pirmajam garbės piliečio vardas 1991 metais suteiktas Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui, Klaipėdos miesto seimelio deputatui, Jurgiui Plonaičiui. 1999 metais – šios garbės nusipelnė ekonomistas, teisininkas ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis. 2011 metais garbės piliečio vardas suteiktas

« Senesni įrašai