Pagrindinė

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima

„Sugrįžimai“ lietuvybės keliu

Tradicinė Katyčių seniūnijos šventė „Sugrįžimai“ nuošė šeštadienį. Išvakarėse Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje atversta Katyčių Garbės piliečių knyga ir įrašytas pirmasis to vertas asmuo – jau Amžinybėn iškeliavęs šišioniškis Henrich Briedes, labai rūpinęsis Katyčiais, kapinėmis. Koncertavo operos solistas Liudas Mikalauskas, vakare sugiedota „Tautiška giesmė“. Tokia buvo įžanga į „Sugrįžimų“ šventę Katyčiuose. Atidengta skulptūrinė kompozicija Įspūdinga didžiulė akmenimis grįsta buvusi turgaus aikštė Katyčių centre. Už jos –evangelikų liuteronų bažnyčia tarp žaliuojančių medžių, rūpestingai apšienauti senieji kapai. Reformacijos 500 metų ir Lietuvos valstybingumo

„Germanikos“ kurėnas išplaukė į Kuršių marių vandenis

Štai ir išaušo toji diena, kai baldų fabriko „Germanikos“ kolektyvo statytas kurėnas išplaukė į Kuršių marias. Praėjusios savaitės pavakare įvyko „Germanikos“ kurėno nuleidimo į vandenį ceremonija. Liepos 5-oji pateks ne tik į bendrovės istorinį metraštį, bet įeis ir į Pamario krašto istoriją, kai į Kuršių marių flotilę buvo priimtas naujas laivas. Sveikinimai ir prisiminimai Šventės metu sveikinimo žodį tarė baldų fabriko „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis. Jis padėkojo komandos nariams, jų šeimoms bei jauniesiems lyderiams, kurių originalios idėjos subūrė visus bendram

Poezijos gerbėjams – Birutės Morkevičienės „Būties namai“

Šilutiškė Birutė Morkevičienė, daug metų dirbusi tuometinės Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktore, išleido poezijos knygą „Būties namai“. Naujos knygos sutiktuvės sutraukė į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką daug miestelėnų bei svečių, skambėjo gitaros ir smuiko muzika, skaityti eilėraščiai iš naujos knygos bei naujausi, kurie galbūt pateks į kitą poezijos rinkinį. Poezijos knygos „Būties namai“ įžangoje mokytoja Irena Arlauskienė rašo: „Jautriai išgyventa Birutės Morkevičienės poezija skatina susimąstyti ir apie savuosius būties namus, apie greta esančius. O gal kam nors tie kuklūs posmai

„Tautišką giesmę“ vieningai traukiame Valstybės dieną

Kasmet, artėjant Liepos 6–ajai, Valstybės dienai, vis girdime paraginimą: „Giedokime savo šalies himną vienu balsu“. Tuo šūkiu lietuviai kviečiami vienu metu visame pasaulyje užtraukti savo tautos giesmę. Taip darome nuo pat 2009 metų. Ir tik vienas Dievas težino, kiek brolių ir sesių lietuvių ar jų palikuonių iš visos širdies traukia gimtosios valstybės himną. Turbūt visi prisimename, kad mūsų himnas yra „Tautiška giesmė“, kurios žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka (1858–1899). V.  Kudirka šį kūrinį parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame

Šilutiškiai – apie Liepos 6-ąją, Valstybės dieną

Rytoj, Liepos 6-ąją, visa Lietuva ir už jos ribų išvykę tėvynainiai švęs Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šios ypatingos dienos proga šilutiškių, visuomenės veikėjų klausiame, ką jiems reiškia ši šventė ir kokia jos reikšmė mūsų tautai ir valstybei? Daugiau kaip prieš 700 metų Kunigaikštis Mindaugas tapo pirmuoju ir paskutiniu Lietuvos karaliumi. Jis suvienijo valstybę, atkreipė į Lietuvą krikščioniškosios Europos dėmesį ir parodė, kad Lietuva turi tokią pat teisę gyvuoti kaip valstybė, nes ir jos valdovas yra krikščionis, kuriam pats popiežius

Vydūno bibliotekoje – tapybos paroda „Saulius Kruopis ir draugai“

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir  miesto svečius į Lietuvos dailininkų sąjungos nario, Nidos menininkų asociacijos „Tiltas“ vadovo, fotomenininko, tapybos plenerų organizatoriaus Sauliaus Kruopio (Vilnius) tapybos parodos „Saulius Kruopis ir draugai“ pristatymą. Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė kalbėjo, kad bibliotekai didžiulė garbė ir pasididžiavimas, jog švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį bei minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines praplečiamas šaunių draugų ratas… Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius pasidžiaugė susipažinęs su dailininku Sauliumi Kruopiu, su kuriuo pavyko organizuoti tapybos plenerą

„Muzikinėje verdenėje“ pagerbti 2018 metų Šilutės krašto geradariai

Šiais metais septintą vasarą vykstančio muzikinio projekto „Muzikinė verdenė 2018“ metu Šilutės „Rotary“ klubas nominavo tris Šilutės krašto geradarius, vienam iš kurių tradiciškai įteikė Šilutės mecenatui Hugo Šojui šilutiškių pastatyto paminklo miniatiūrą už 2018 m. mecenatystę. Renginio vedėjas, „Rotary“ klubo narys Marijus Budraitis paskelbė šių metų Šilutės krašto geradarystės ir mecenavimo nominantus. Jais tapo: viešoji įstaiga „Kintai Arts“ (vadovė Audra Juodeškienė) už labdaringą veiklą supažindinant krašto žmones su profesionalia šiuolaikine muzika; Šilutės „Soroptimos“ moterų klubas (prezidentė Jūratė Gusevienė) už nuolatinę

Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui…  Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai. Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis.

« Senesni įrašai