Author Archives: Ad. M.

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia

Svečias iš Indijos gyrė Lietuvą

Saulėtą šeštadienį Rusnė buvo panaši į kurortą. Abipus Atmatos ant smėliuko – gausybė saulės ir maudynių mėgėjų, žvejų. Upės vandenį skrodė laivai su poilsiautojais, laiveliai su vandens slidininkais, vaikštinėjančių ir būreliais ant Atmatos upės kranto įsikūrusių ir čia pat kepsnius kepančių bei užkandžiaujančių – kur bepažvelgsi. Daugelis vaikščiojo pakrantės trinkelėmis grįstu taku, ilsėjosi ant suoliukų, sustodami prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, fotografavosi. Praeiviai įdėmiai nužvelgdavo vyrą, sprendžiant iš jo galvos apdangalo – tolimos šalies gyventoją. Svečias ir kartu

Valdžios pažadai šakėmis ant vandens parašyti…

Klausimai – daug kartų girdėti, o štai situacija, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, jau kitokia. Šio interviu metu Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas ŠEPUTIS ir ilgokai patylėdavo, ir rankomis skėsteldavo… Kodėl? – Tai ar belaukti Rusnės gatvėje, Šilutėje, modernaus, šiuolaikiško, europietiško daugiafunkcio sporto centro su baseinu, naujos krepšinio sporto salės naujame pastate? – Šis objektas, ačiū Seimo nariui Artūrui Skardžiui, buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, gauta pinigų projektui parengti ir tai padaryta. Paskelbtas darbų pirkimo tarptautinis konkursas, gauti šeši

Kad krašto senbuvių kapinaitės netaptų gyvulių ganyklomis…

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen ir Pagėgių savivaldybės administracija organizavo forumą ir kapinių tvarkymo stovyklą, kurios tema: „Evangelikų liuteronų kapinės Mažojoje Lietuvoje – istorinis, kultūrinis paveldas, kurį reikia išsaugoti“ Reformacijos 500-osioms metinėms skirtas renginys vyko Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Teorinėje forumo dalyje, diskusijoje apie kapinių saugojimą, teisinį reglamentavimą ir su tuo susijusias problemas kalbėjo forumo iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika

Šilutės seniūnas: apie miestą, medžius ir vaikus

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus gerai prisimena: į šias pareigas jį paskyrė šviesios atminties tuometinis rajono meras Algirdas Balčytis 2000 m. balandžio 26 d. Pirmasis darbas buvo – iš Šilutės centrinės Lietuvininkų gatvės padaryti nuorodas į atsišakojančias gatves. Prireikė dešimties metų, kad Šilutė ir jos seniūnijos kaimiškojoje dalyje atsirastų vienodos gatvių pavadinimų lentelės, nuorodos, namų numeriai. Kai su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi kalbėjomės antradienio popietę, dominavo tema apie vaikus. Tiesa, tik pokalbio pabaigoje seniūnas pasidžiaugė, kad dukra Gintarė grįžta iš Kinijos,

Vasarą gausu vaikų traumų

Sveikatos specialistų teigimu, vos prasidėjus vasaros atostogoms, vaikai plūsta į lauką – laipioja po medžius, važinėja dviračiais, riedučiais, maudosi. Panašios aktyvios pramogos tampa vaikų susižalojimų priežastimi. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2015-aisiais dažniausiai vaikai susižeisdavo nukritę. Lietuvos savivaldybėse užfiksuoti 3189 atvejai, kurių pusę sudarė traumos važinėjantis riedlente, dviračiu ar užkliuvus. VšĮ Šilutės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Viktoras Šileikis pastebi, kad kiekvienais metais, atėjus vasarai, į skyrių atvežama dvigubai daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų nei vyresnių su įvairiais sužalojimais.

Pagryniuose sudegė trijų šeimų namas

Verbų gatvėje, Pagrynių gyvenvietėje, vakar apie 9 val. kilo gaisras, sudegė gyvenamasis namas, kuriame gyveno trys šeimos: 5 suaugusieji ir 5 nepilnamečiai vaikai, svečiavosi ir giminaičių. Į svečius atvykusi besilaukianti jauna moteris dėl nudegimų išvežta į Šilutės ligoninę. Po pietų Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas vyko į gaisravietę. Kieme tebebudėjo ugniagesiai gelbėtojai, stovėjo trys gaisro gesinimo automobiliai. Gerokai po 14-os jie išvažiavo. Iš didelio senovinio namo beliko aprūkusios sienos, styro kaminai. Tiesa, namo aplinka – su gėlynais, sūpynėmis vaikams, žydinčiomis

Pusšimtis renginių – valstybės šimtmečiui

Šilutės r. savivaldybės Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo priemonių plane surašyti šių ir kitų metų renginiai. Nemaža dalis šių renginių yra tradiciniai, pavyzdžiui, sporto šventės, parodos, festivaliai, plenerai, tik skiriami jie valstybės atkūrimo šimtmečio garbei. Kiti – originalūs. Iš originalių šių metų renginių galima paminėti akciją „Nepriklausomybės akto kelionė per rajono seniūnijas“. Jos metu seniūnijų bendruomenės neš artėjančio jubiliejaus žinią, netradiciškai aplankydamos visas 11 seniūnijų. Švėkšnoje bus atidengtas paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui. Planuojama parengti virtualų enciklopedinį biografijų žodyną

Belgų aviganė Koka susekė apiplėšimu įtariamą vyrą Šilutėje

Pasienyje su Rusija tarnaujanti belgų aviganė Koka pademonstravo puikius pėdsekystės sugebėjimus ir Šilutėje susekė apiplėšimu įtariamą vyrą. Šuo jį aptiko pasislėpusį daugiabučio namo rūsyje. Trečiadienį tuoj po vidurnakčio į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės pasieniečius pagalbos kreipėsi Šilutės policijos pareigūnai. Jie paprašė kinologo su tarnybiniu šunimi pagalbos ieškant apiplėšimu Šilutėje įtariamo vyro, kuris po nusikaltimo pasislėpė. Į Šilutę skubiai išvyko tuo metu pasienyje su Rusija, Pagėgių savivaldybės ribose, patruliavusi Bardinų užkardos kinologė su belgų avigane Koka. Pasienietėms atskubėjus

Apie žvirblius, katę ir Lapę

Balkone žvirbliai susisuko lizdelį, kuriame prieš savaitę dar tupėjo keturi beplunksniai. Atokiau gyvenančių kaimynų katė, tik užsukdavusi maisto pakaulyti, savaitgalį parsivedė mažylį kačiuką. Sodyboje karaliavusi kalytė Lapė, paprašyta sutiko katės „nematyti“, tačiau juodas kačiukas jai tapo tikru išbandymu… Balkone, sienos nišoje, kur lizdelyje tupi keturi žvirbliukai, verda gyvenimas. Tėvai žvirbliai nepailsdami kemša vaikams maistą: skrenda ir skrenda, kažką neša ir neša. Nuo ankstyvos aušros iki sutemų. Nors fotografavimas truko kelias akimirkas, rūpestingi tėvai staiga atsirado ir sukėlė didelį erzelį. Kad

« Senesni įrašai