Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Mažosios Lietuvos vėliava.

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą. Regiono herbo simbolio paieškos buvo plačiai aptarinėjamos regiono bendruomenėse, nušviečiamos žiniasklaidoje.

2015 metais regiono savivaldybių merai pasirašė Kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo finansuoti regiono heraldikos kūrimo darbus. Klaipėdos universitete užsakytas krašto heraldinio simbolio tyrimas.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose teigiama: „Šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje. Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos/Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais. Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. Per kelis šimtmečius briedis ar jo ragų menčių vaizdiniai tapo natūraliu Rytų Prūsijos kultūrinio ir istorinio kraštovaizdžio simboliu ir regioniškumo reprezentantu. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, briedžio vaizdinys išlieka krašto įvairių tautinių grupių (lietuvių ir vokiečių) viešosios erdvės reprezentacijose. Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai/lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu.“

Apibendrinęs visus gautus pasiūlymus, remdamasis Klaipėdos universiteto mokslininkų parengta istorine medžiaga, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas (jį sudaro atstovai iš visų regiono savivaldybių) nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys (pastarosioms teko herbo skydininkų vaidmuo). Tačiau pradėjus bendrauti su Lietuvos heraldikos komisija dėl tolimesnių veiksmų, sulaukta vienareikšmio pasirinkto briedžio simbolio atmetimo. LHK argumentavo, jog Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų ir pasiūlė ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).

Tačiau siūlomi kiti simboliai jau anksčiau buvo svarstomi diskusijose dėl pagrindinio herbo simbolio parinkimo ir nutarta, kad briedžio simbolis yra žymiai labiau pagrįstas, atspindintis viso regiono savitumą. Po jo atmetimo Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje. Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą, išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, ir švęsdami 2023 metais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika.

Balandžio 21 d. į Prezidentą kreipėsi ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT), paremdama savo padalinio Mažosios Lietuvos tarybos poziciją. EKGT įsitikinimu, istoriniai tyrimai ir jais pagrįsta vietos žmonių nuomonė kuriant krašto heraldinius ženklus turėtų būti lemiamas veiksnys.

EKGT informacija  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite