Seimas priėmė Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Investicijų įstatyme sutarta įtvirtinti galimybę stambų projektą Vyriausybės nutarimu pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Pakeitimais stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, bus supaprastintos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip siekiama sudaryti sąlygas tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Seimo posėdyje sakė, kad tokioms įmonėms kaip „Rheinmetall“ labai dažnai daug labiau už įvairias subsidijas, finansines paskatas, mokestines lengvatas yra svarbesni sprendimai valstybėje ir jų greitis.

„Manęs dažnai klausia, o koks bus Lietuvos indėlis tokiems projektams kaip „Rheinmetall“ ar panašiems kitiems investuotojams. Tai kartais labiau negu bet kokios subsidijos, valstybės paskolos ar garantijos, kiti finansiniai instrumentai investuotojams yra svarbūs greiti sprendimai, greitai besisukantis valstybės aparatas, maža biurokratija, skaitmenizuoti sprendimai ir visa kita“, − kalbėjo ministrė. Pasak jos, šiais įstatymų projektais biurokratines procedūras iš esmės padarome trumpesnes, draugiškesnes ir Lietuvą padarome, ko gero, draugiškiausią Europoje stambioms investicijoms gynybos ir saugumo srityje. „Tai yra ir gerai apmokamos darbo vietos, ir aukšta pridėtinė vertė, ir augantis Lietuvos eksportas bei ekonomika, ir, kas yra labai svarbu, didesnis Lietuvos saugumas ir savarankiškumas“, − kviesdama pritarti naujiems pokyčiams pabrėžė A. Armonaitė.

Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus nuomone, „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą duoda aiškų ženklą, kad mes esame saugesnė šalis, palanki investicijoms ne tik karo, bet ir visoms kitoms investicijoms. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą preliminarus terminas, per kurį neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinantis stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti būtinus paruošiamuosius procesus iki gamybinių statinių statybos pradžios, yra apie 2−2,5 metų.

Kaip aiškinamajame rašte tvirtina projekto rengėjai, iki šiol Lietuva didžiąją ginkluotės dalį įsigyja tarptautinėse rinkose, o tokiu atveju neišvengiama priklausomybės nuo tiekėjų iš užsienio valstybių. Praėjusią savaitę Lietuvos institucijos ir Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Rheinmetall“ pasirašė ketinimo protokolą dėl 155 mm amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Už pagrindinio Investicijų įstatymo pakeitimus balsavo 118 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė 1 parlamentaras. Jei Respublikos Prezidentas priimtą įstatymą pasirašys, jis įsigalios jau gegužės 1-ąją.

Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis