Uncategorized

Vasariškas reportažas iš „Rododendrų rojaus“

Džiaugiuosi galimybe pasidalinti įspūdžiais iš didžiausio Europoje Rododendrų parko Brėmene. Žinoma, galėčiau tuo džiaugsmu dalintis tik su savo draugais FB puslapyje, tačiau kaip smagu žinoti, kad nuotraukas galės pamatyti ir tolimiausiame rajono kaimelyje gyvenantys senoliai, neturintys prieigų prie interneto, dar ir šiandien geriausiu informacijos šaltiniu tebelaikantys spaustuvės dažais kvepiantį rajono laikraštį… Rododendrų parkas – viena lankomiausių Brėmeno įžymybių. Parkas išsidėstęs 46 ha plote, pirmieji rododendrai pasodinti 1936 metais. Parką galima lankyti nemokamai. Viename informaciniame lankstinuke teko skaityti, kad parke auga

Kino teatrai jaunimą vilioja ne tik filmais

Kino teatrai – tai pramoga, kuri jau gana ilgą laiką yra užkariavusi įvairaus amžiaus žmonių, o ypač jaunimo širdis. Filmai kino teatruose rodomi bene nuo pat savo atsiradimo ir šiuo metu nėra jokių ženklų, jog ateityje filmų žiūrėjimas kino teatruose turėtų išnykti. Tiesa, šiais laikais bene kiekvieną filmą galima rasti ir internete, todėl jų prieinamumas – kur kas didesnis. Kino teatrams tenka ieškoti alternatyvų, kaip privilioti žmones ne tik filmais, bet ir kitomis pramogomis. Daugybė įvairių žaidimų Turbūt net nereikia

Laima Andrikienė apie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, Rusiją ir persekiojamus krikščionis

– Ką tik minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Sukaktis buvo minima ir Briuselyje. Kiek svarbi pati sukaktis ir kiek jos minėjimas padėjo garsinti Lietuvos vardą? – Praėjo šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, dingusi iš pasaulio žemėlapio po Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo 1795 metais. Nedaug kas XIX amžiuje tikėjo, kad Lietuva vėl atgims. Tačiau Lietuvos kaimas išsaugojo kalbą ir kultūrą, ir po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva tvirtai atsistojo ant kojų. Deja, bolševikų okupacija 1940 metais sugriovė beveik viską, kas buvo sukurta. Pokario partizaninis judėjimas,

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo

Paminklinis akmuo Pašyšiuose bylos: „Čia mūsų namai“

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas kartu su Pašyšių bendruomene Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Pašyšiuose nutarė pastatyti atminties akmenį, kuris, Europos parko ąžuolų apsuptas, tarsi aukuras bylotų kaimo ir visos Lietuvos istoriją. Vasario 15 d. vykusiose atminties akmens atidengimo iškilmėse šio rašinio autorė pasveikino Pašyšių kaimo gyventojus ir svečius, susirinkusius Europos parke. Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, pasidžiaugė bendruomenės narių siekiu gražinti savo kaimą. Pašyšių bibliotekininkės idėją pastatyti atminties akmenį finansiškai parėmė

Taryba patvirtino Šilutės Garbės pilietį ir rajono biudžetą

Vasario 20 d. posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės taryba. Iš 33 priimtų sprendimų verta išskirti du: šilutiškiui Vytautui Jovaišai vieningai suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas ir patvirtintas šių metų rajono biudžetas, už kurį balsavo 13 Tarybos narių (posėdyje dalyvavo 21 iš 25). Yra Tarybos narių, kurie dirba mokyklose, tad rajono biudžeto tvirtinimas susijęs su jų darboviete ir atlyginimais. Kai galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, politikas privalo nusišalinti, nediskutuoti, nebalsuoti. Algirdas Gečas pasiūlė, kad meras Vytautas Laurinaitis įpareigotų mokytojus nenusišalinti

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – visiems gyventojams

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi galimybę pasinaudoti valstybės finansuojama teisine pagalba, asmenims yra teikiama pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Kiekvienoje savivaldybėje – pirminė teisinė pagalba Pirminė teisinė pagalba teikiama kiekvienoje šalies savivaldybėje pagal fizinio asmens deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą – žmonės čia konsultuojami teisinėmis temomis. Kiekvienas asmuo gali gauti nemokamą vienos valandos konsultaciją kiekvienu jam rūpimu klausimu. Savivaldybėje ne tik teikiama teisinė informacija ir konsultacijos, bet taip pat padedama parengti dokumentus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus. Kontaktinius

Gėlės Pagėgių miesto šventėje

Gėlių šioje pagėgiškių šventėje kasmet būna daug. Bet šiemet žiedų kilimai puikavosi net tik palei didžiąją šventės sceną. Dar nematyta jurginų žiedų paroda jau šventės išvakarėse papuošė kultūros centro fojė. Parodos autorė – jauna simpatiška ūkininkė iš Plaškių Diana Sudeikienė. Parodos atidarymo metu ji sakė savo sodyboje auginanti net 140 jurginų kelmų (o kur dar pusšimtis rožių ir kitokių gėlių!). „Nežinau, kiek truksiu juos visus rudenį iškasti, gal porą dienų…“ Surengti jurginų žiedų parodą pakvietusi Danutė Bardauskienė sakė Dianą pavadinusi

100 palinkėjimų Lietuvai nuo Vanagių piliakalnio

Vanagių piliakalnis Žemaičių Naumiestyje, vietinių vadinamas Žaliakalniu, buvo vienas iš 100 Lietuvos piliakalnių, ant kurių minint Mindaugo karūnavimo, Valstybės dieną, skambėjo „Tautiška giesmė“, dainos, linkėjimai sau ir Lietuvai. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išreiškė viltį, kad Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimas ant Vanagių piliakalnio taps gražia tradicija ir čia švęsti susirinks nemažai tiek Naumiesčio, tiek aplinkinių vietovių gyventojų. Žemaičių Naumiesčio bendruomenė labai pasistengė, kad šventė būtų įdomi ir sutrauktų daug žmonių. Iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje

« Senesni įrašai