Ūkis

Elektra brangs visiems

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK)  nustatė kitų metų „Lietuvos energijos tiekimo“ elektros energijos visuomeninės kainos viršutines ribas. Tai priešpaskutinis šios komisijos žingsnis prieš tvirtinant galutines kitų metų elektros energijos kainas. „Lietuvos energijos“ pranešime skelbiama, kad elektros energijos visuomeninės kainos viršutinė riba iš žemosios įtampos tinklų, palyginus su šiemet, padidėjo 14,9 proc., iki 10,317 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM, iš vidutinės įtampos tinklų – 15,5 proc., iki 7,76 ct/kWh be PVM. Elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos lemia

Jeigu vėluoji grąžinti paskolą, gali likti be nieko

Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri padėtų bankams greitai susitvarkyti su paskolų negrąžinančiais klientais. Šias paskolas bankai galėtų parduoti, jas supirkusieji pasinaudotų  „Europos pasu“ ir galėtų veikti visoje Europoje, apeidami šalyse galiojančias tvarkas. Iš paskolų neįstengiančių grąžinti asmenų jie bemat atimtų ir užstatytą bankui turtą.   Lietuvos vartotojų gynimo organizacija skelbia, kad tai pagalba bankams, Europoje būtų sukurta negrąžintų paskolų rinka. Į šią rinką ateitų pirmiausia iš JAV paskolų supirkėjai, kurie veiktų konkrečioje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tačiau jiems negaliotų toje

Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Jau šių metų pabaigoje bendrovė „Lietuviškas medus“ išsiųs pirmąją 10 tonų medaus siuntą į Japoniją. Rugsėjo pradžioje ši bendrovė pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl lietuviško medaus tiekimo su Japonijos bendrove „Akitaya Honten“ (bitininkystės produkcijos platintoja Japonijoje). Lietuvos bendrovė turi galimybių eksportuoti iki 300 tonų medaus ir tikisi, kad ateityje prekybos su Japonija apimtys didės. Lietuva turi leidimus į Japoniją eksportuoti pieną, žuvį, kiaušinius, paukštieną, jautieną, tačiau medus iš Lietuvos tekančios saulės šalį pasieks pirmą sykį. Iki šiol daugiausia medaus buvo eksportuojama

Dėl gausaus obuolių derliaus – nusidriekė eilės

Sezonui įsibėgėjus, Lietuvos sodininkai suskubo vežti obuolių derlių į supirkimo punktus. Beveik 20 vilkikų eilė su lietuviškais obuoliais nusidriekė Anykščiuose, „Anykščių vyno“ gamykloje. Sodininkams, kurie atsistoja eilės pabaigoje, gali tekti palaukti ir parą. Obuolių pirkimo sezoną pradėjusi rugpjūčio 20 dieną, gamykla jau nupirko 8,7 tūkst. tonų obuolių. Iš viso planuoja pirkti per 20 tūkst. tonų obuolių. Pasak gamybos vadovo Justino Kanopos, metai ypač derlingi. „Tokį kiekį obuolių per tokį trumpą laiką nupirkome pirmąkart per dešimtmečius. Sezonui prasidėjus gamykla dirba visu

Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Jei dar prieš porą dešimtmečių kas būtų pasakęs, kad galėsime kone viską siųsti artimiesiems, draugams, kolegoms, verslo partneriams Lietuvoje, o juo labiau už tūkstančių kilometrų, tai vargu, ar kas būtų patikėjęs. Bet būtent tokia šiandieninė realybė ir yra – turime visas galimybes siųsti lengvai tiek mažas smulkmenėles, tiek ir didelių gabaritų daiktus. Nemažai siuntinių kasdien iškeliauja iš Šilutės regiono į kaimyninius regionus, tolimesnius Lietuvos kampelius, o atsižvelgiant į Šilutės strateginę padėtį, nenuostabu, kad didelis siuntų srautas iškeliauja vandens keliu į

Europos komisija nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl sausros žemdirbiams neatlygins.  Anksčiau G. Surplys Eltai yra sakęs, kad EK buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad galbūt ūkininkams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius. Vis dėlto dabar Eltai ministras sakė, kad paskutinės žinios iš EK jau yra kitokios. „Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš EK yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai EK nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys. Liepos 13 dieną Žemės

Liūčių skandintiems ūkininkams – kompensacijos

Šalies žemdirbiai, kuriems ilgalaikiai lietūs pernai pridarė didelės žalos, netrukus sulauks kompensacijų. Net 75 proc. ES paramos lėšų bus išmokėta jau rugpjūčio 10 d., likusi suma –  iki rugpjūčio 17 d. „Bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad ilgai lauktos kompensacijos į nukentėjusių nuo liūčių žemdirbių bankų sąskaitas patektų ne rugpjūčio pabaigoje, o daug anksčiau. Tikimės, kad dabar javapjūtė tęsis su daug geresne nuotaika“, – gera žinia pasidalijo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems

Pagėgiuose – 20 antžeminių konteinerių aikštelių

Nemalonūs kvapai, konteinerių trūkumas, nepatogios aikštelės ir pasklidusios po aplinką atliekos mažina gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Be to, dideli neišrūšiuotų atliekų kiekiai kur kas sparčiau pripildo sąvartynus, kenkia aplinkai. Sprendžiant šią problemą, parengtas konteineriams skirtų aikštelių įrengimo projektas. Atliekų kasmet vis gausėjant, jas būtina tinkamai tvarkyti bei rūšiuoti, taip mažinant į sąvartynus patenkančių mišrių atliekų kiekį. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) duomenimis, 2017 m. Tauragės regione susidarė 33 824 t komunalinių atliekų, iš kurių 50 proc. buvo paruošta perdirbti

Šilutės krašto keliams teks daugiau pinigų. Kodėl?

Liepos 20 d. Pamario krašte lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vidurdienį Žemaičių Naumiestyje svečią pasitiko Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, pats ir pakvietęs ministrą į Šilutės kraštą, norėdamas parodyti, kokius kelius būtina rekonstruoti, asfaltuoti, kokių kitų darbų susikaupė.   Kelio atkarpa iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę tėra 14 km ilgio, vairuotojai jį vadina baisiausiu keliu Lietuvoje: gilios provėžos, asfalto lopai, nelygumai, saugumo sumetimais šiame kelyje net apribotas leistinas greitis. Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui išlipus iš automobilio ir pasisveikinus su Seimo

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Vadovų paieškos įmonės: kokia jų nauda?

Labai nedidelis procentas vadovų yra išties talentingi ir turi visas reikiamas kompetencijas, kad galėtų padėti įmonei pasiekti užsibrėžtų tikslų ir rezultatų, gerintų darbo našumą ir tobulintų bendrovėje vykstančius procesus. Deja, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vadovų paieškai neskiriamas reikiamas dėmesys, todėl nusamdytiems darbuotojams nepavyksta įgyvendinti pokyčių ar patenkinti aukščiausių vadovų lūkesčių. Tai ne tik daro įtaką bendrovės rezultatams, bet ir gali sukelti įtampą skyriuje, veikti kitus skyrius ar jų darbuotojus. Kadangi vadovui įsilieti į kolektyvą ir parodyti atitinkamus rezultatus prireikia mažiausiai

Verslininkas Stanislovas Liepis žinomas ne tik Šilutėje

Uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“, kurią prieš 24 metus įkūrė ir jai vadovavo šilutiškis Stanislovas Liepis, vadovauja  naujas direktorius – Astritos ir Stanislovo Liepių sūnus Matas. Ne vien „Stamelos“ darbais šiandien gali džiaugtis nelengvo verslo keliu ėjęs S. Liepis: užauginti trys sūnūs, sulaukta keturių anūkų, o veiklos ir dabar nestokoja. Klaipėdoje, Kaune Kai gegužę Šilutėje susirinkusius verslininkus paragino burtis, įkurti Klaipėdos prekybos, pramonės, ir amatų rūmų Šilutės filialą, „Stamelos“ direktorius Stanislovas Liepis buvo pristatytas kaip šių rūmų tarybos narys. Tuomet S.

« Senesni įrašai