Siūloma leisti išbarstyti kremuotų  mirusiųjų pelenus ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus. Tokias  Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais, tarp kurių yra Gintautas Paluckas, Andrius Vyšniauskas, Ieva Pakarklytė, Orinta Leiputė, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Evelina Dobrovolska  ir kiti. Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose. Jeigu Seimas

Pandemijai tebesitęsiant, kitų metų pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai ir kada skiriama didesnė ligos išmoka susirgus COVID-19 vykdant profesinę veiklą. Kai priešmokyklinukus ir ikimokyklinukus namuose prižiūri tėvai Vyriausybė rekomenduoja ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus į ugdymo įstaigą leisti tik tada, kai tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jei tėvams nepavyksta suderinti darbo iš namų ir vaiko priežiūros arba tėvai nusprendžia vaiko neleisti į ugdymo įstaigą, nuo sausio

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė visų parduotuvėse buvusių akvariumų. Dar vasarą buvo atsisakyta gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse, o nuo šiol jų neliks ir XXX bei XXXX formato „Maximose“. „Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą. Šviežia žuvis yra gana sezoniška kategorija: daugiausiai jos parduodama kalėdiniu ir velykiniu laikotarpiu. Tačiau ji turi savo pirkėją, kuris atėjęs ieško būtent gyvos

Pareigūnai primena, kad nuo lapkričio pradžios pradeda galioti Kelių eismo taisyklių sezoniniai reikalavimai. • Leistinas važiavimo greitis: lapkričio–kovo mėnesiais ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. • Nuo lapkričio 10 d. (iki kovo 31 d.) draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. • Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo. „Rytoj Vyriausybei bus siūloma įvesti visuotinį karantiną nuo šios savaitės pabaigos, greičiausiai nuo šeštadienio vidurnakčio. Mano nuomonė buvo, kad tas penkias savivaldybes, kurios yra žalioje zonoje, palikti be visuotinio karantino, bet ministrai apsisprendė kitaip ir tos penkios savivaldybės irgi pateks į visuotinio karantino sąlygas“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis. Pasak premjero, planuojama, kad visuotinis karantinas bus įvestas ne mažiau kaip trims savaitėms. „Šiandien COVID-19

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Seimo rinkimų antrajame ture iš anksto jau balsavo 3,02 proc. rinkėjų, tai yra 69 tūkstančiai 752  rinkėjai. Antrosios išankstinio balsavimo dienos duomenimis, jie  yra dvigubai aktyvesni nei per pirmąjį rinkimų ratą- kai balsavo 1,52 proc., arba 36 tūkstančiai 759 rinkėjai. Aktyviausi kol kas yra  Centro – Žaliakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur savo balsą atidavė 5, 75 proc. rinkėjų (2 tūkstančiai 184  rinkėjai). Nedaug atsilieka Senamiesčio – Žvėryno  rinkimų apygarda, kur balsavo 5,29  proc. rinkėjų (1 tūkstantis 858 rinkėjai). Antrosios  išankstinio balsavimo dienos duomenimis,  pasyviausi yra Panerių

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą 35 eurais, iki 642 eurų. Trišalė taryba nepasiekė bendro sutarimo dėl kitų metų MMA dydžio ir fiksavo skirtingas nuomones, todėl Vyriausybės posėdyje bus svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas siūlymas. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, vykstant diskusijoms Trišalėje taryboje sakė, kad Lietuvos banko apskaičiuotas ir 642 eurus siekiantis kitų metų MMA dydis galėtų būti diskusijų objektas, tačiau akcentavo, kad socialiniai partneriai galėtų dar mėnesį diskutuoti ir ieškoti sprendimo.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui aiškiau nustatyti ligos išmokų mokėjimo sąlygas asmenų izoliacijos laikotarpiu bei prižiūrint vaikus, kai švietimo įstaigose įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma mokėti ligos išmoką asmeniui taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvą arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu COVID-19 asmeniu dienos. Išmokos dydis būtų lygus 62,06 proc.

Po pirmadienį įvykusio COVID-19 valdymo komiteto posėdžio sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad nuspręsta siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešosiose uždarose vietose. „Siekdami apsaugoti Lietuvos žmones nuo pavojingo viruso, siekdami nesuardyti ekonomikos, siekdami, kad mūsų žmonės neprarastų darbo vietų, trečiadienio (Vyriausybės – ELTA) posėdyje siūlysime pataisyti nutarimą ir įvesti keletą nedidelių reikalavimų viešosiose uždarose vietose dėvėti kaukes ir laikytis kitų saugos reikalavimų – laikytis atstumo“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė COVID-19 valdymo

Nuolat stebint epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, siekiama užtikrinti visuomenės saugumą vietose, kur didesni žmonių susibūrimai gali kelti riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija (COVID-19). Todėl viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vadovautis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime numatytomis būtinomis sąlygomis. Nors dalis jų yra rekomendacinio pobūdžio, tikimasi, kad visuomenės sąmoningumas, padėjęs sėkmingai įveikti pirmąją koronaviruso bangą Lietuvoje, palaikys stabilią situaciją šalyje ir toliau. Pirmiausia, sprendime pabrėžiama, kad viešajame transporte negali dirbti žmonės, kurie serga arba jiems pasireiškia ūmių kvėpavimo takų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų. Per 6 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis – 57 žmonės, t. y. šiemet

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos. Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos. Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad trečiadienį posėdžiausianti Vyriausybė spręs dėl karantino atšaukimo nuo birželio 17 d. ir toliau išliekančių apribojimų. Pasak A. Verygos, apribojimai išliks masinių renginių organizavimui, pasienio kontrolei, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbui. „Visa Vyriausybė spręs, bet siūlymas yra pateiktas dėl karantino atšaukimo nuo birželio 17 d. Siūloma palikti judėjimo tam tikrą kontrolę ir priežiūrą, palikti tą kriterijų 25 atvejų 100 tūkst. per paskutines 14 dienų, – kad iš tų šalių būtų neleidžiama atvykti, dėl

Antradienį Seimas pritarė, kad siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų.  Dydis priklausys nuo vaiko pinigų Vienkartinė išmoka susieta su vaiko pinigais. Įprastai jie siekia 60 eurų, bet jeigu vaikas yra neįgalus, iš gausios ar nepasiturinčios šeimos, papildomai jam mokama 40 eurų išmoka. Naujos vienkartinės išmokos dydis priklausys nuo to, kokio dydžio vaiko pinigai gaunami: jeigu 60 eurų, vienkartinė išmoka sieks 120 eurų,

Birželio mėnesį, net ir esant karantinui, daugiau kaip 168 tūkstančiai nepasiturinčių Lietuvos gyventojų sulauks paramos ne tik maisto produktais, bet ir visai šeimai tinkamomis higienos prekėmis. Maisto produktus ir higienos prekes tiekėjai į savivaldybes pradės vežti jau pirmadienį, birželio 8 d., sakoma Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pranešime. Šiais metais tai jau trečiasis dalijimas, kurio metu mažas pajamas gaunančius gyventojus pasieks 8 maisto produktai: 1 kg miltų, 0,5 kg makaronų, 0,5 kg ryžių, 1 kg cukraus, 0,66 kg konservuotų žirnelių,

Nuo birželio 1 dienos įsigalioja atnaujinti reikalavimai sąlytį su koronavirusu infekuotais žmonėmis turėjusių gyventojų izoliavimui savivaldybės patalpose. Savivaldybės, gavusios prašymus, turės pasirūpinti sąlytį turėjusiais žmonėmis, kai jų gyvenamosios vietos sąlygos neatitinka nustatytų higienos reikalavimų, ir žmonėmis, kuriems taikomas būtinasis izoliavimas. Sąlytį turėję žmonės turi būti izoliuojami savivaldybių turimuose socialiniuose būstuose, bendrabučiuose arba, jei tokių patalpų savivaldybės neturi, o yra sudariusios sutartis su apgyvendinimo paslaugų teikėjais, – viešbučiuose, svečių ar poilsio namuose, kaimo turizmo sodybose ir pan. Patalpos turės būti visiškai

Kasdien pranešama apie vis mažiau Vakarų Europos šalyse užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų, tačiau situacija nėra tokia gera Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Šiuo metu Europoje, Vakarų Europoje matome stabilų mažėjimą. Jis nėra greitas, bet matome stabilų naujų atvejų mažėjimą“, – sakė PSO atstovė Margaret Harris. „Taigi, tai reiškia, kad naujų atvejų skaičius vis dar yra reikšmingas, tačiau šis skaičius mažėja, kitaip nei Rusijoje ir Rytų Europoje, kur vis dar matome didėjimą“, – teigė ji.

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.   „Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas. „Sodros“ išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali situacija sukelia draudiminius įvykius – žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo.

Šį ilgąjį savaitgalį, tai yra nuo gegužės 1 d. iki gegužės 3 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Alytuje prie prekybos centrų žmonėms bus dalijami kvietimai atvykti išsitirti dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19). Tai reiškia, kad bus testuojami visi norintys, nors ir nejaučia jokių simptomų. Numatyta tokių kvietimų per šias tris dienas išdalinti ne mažiau nei 7 tūkstančius. Operacijų vadovo sprendimą rasite čia. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, tokius kvietimus savivaldybės dalins

Siekiant kuo geriau apsaugoti visuomenę nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo, nuspręsta, kad Lietuvoje esantys užsieniečiai ir į Lietuvą grįžę emigrantai, neturintys sveikatos draudimo, nuo šios infekcijos bus gydomi valstybės lėšomis, o gydymo įstaigos minėtus užsieniečius privalės priimti bei gydyti. Tokį sprendimą priėmė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga. Karantino metu tokių pacientų gydymas bus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, o jį atšaukus šios PSDF išlaidos bus kompensuotos (padengtos) iš Lietuvos valstybės rezervo. Visuomenės informavimo

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus. Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka. Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma. „Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės