Neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos durpių telkinio dalyje

Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas Šilutės r.  savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimas 42,23 ha plote neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Taip nutarė  išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Durpių gavybos plotas pateko į Aukštumalos pelkę. Aukštumala yra viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvos pelkių, nors jos išlikę tik vienas trečdalis. Ši aukštapelkė išskirtinė tuo, kad tai pirmoji moksliškai ištirta, aprašyta ir visiems pasaulio pelkėtyros specialistams žinoma pelkė.

Agentūra priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas durpių gavybos plotas pateko į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno deltos (LTSIU0013) saugomą pelkių buveinę 7120 „Degradavusios aukštapelkės“. Šiai pelkių buveinei yra nustatytas apsaugos tikslas – pasiekti prioritetinės buveinės 7110* „Aktyvios aukštapelkės“ susiformavimą. Planuojamos durpių gavybos metu, ruošiant telkinį eksploatacijai (išvalant paviršinį augalinį sluoksnį ir įrengiant sausinamuosius griovius), Europos Bendrijos svarbos buveinė 7120 „Degradavusios aukštapelkės“ visame buveinės plote būtų reikšmingai paveikta ir sunaikinta, todėl nebūtų galima pasiekti buveinei iškeltų apsaugos tikslų bei būtų tiesiogiai paveiktas saugomos teritorijos vientisumas, todėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Durpių gavyba buvo planuojama Nemuno deltos regioniniame parke. Agentūra nustatė, kad tokia veikla prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms valstybiniuose parkuose sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas. Agentūra konstatavo, kad Aukštumalos pelkėje durpių gavybos sukurta nauda nepadengs žalos, susidarysiančios dėl unikalios teritorijos sunaikinimo.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite