Šalyje

Su matematika visai prastai…

Lietuvos mokinių matematikos pasiekimai apgailėtini, bet matematikai prognozuoja, kad nuosmukiui – ne pabaiga. 2021 metais rezultatai bus dar prastesni, tad 2018 metų matematikos pasiekimais džiaugsimės kaip labai gerais. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Kaip paaiškino G. Sarafinas, 2021 metais tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose atsiras 25 proc. daugiau logikos užduočių. Pagal tai, kaip mūsų mokiniai mokomi matematikos, tarptautiniu lygiu krisime žemyn ir, G. Sarafino žodžiais, rezultatai vėl bus apgailėtini. „Kita vertus, daugėja mokyklų, kurios kristi

Kaip išsirinkti palapinę?

Neteisingai išsirinkta palapinė gali paversti turistinę išvyką košmaru. Per mažai dėmesio skyrus  renkantis palapinę gali užklupti nepageidaujami nemalonumai: nuo palapinės svorio nuspausti pečiai, per stogą varvantis vanduo ir pan. Internetinės parduotuvės b-a.eu, prekiaujančios palapinėmis ir kita turistine įranga, atstovas M. Meliešius pateikia kelis pagrindinius patarimus, kuriais vadovaudamiesi išsirinksite tinkamiausią palapinę. Kiek žmonių miegos palapinėje? Viena iš svarbių detalių, renkantis palapinę, yra palapinės dydis. Įvertinkite, kiek žmonių miegos palapinėje. Keturvietėje palapinėje teoriškai gali miegoti 4 asmenys, tačiau laisvos vietos palapinėje tokiu

„Teleloto“ vedėja I. Stonkuvienė: „Mamyčių diena galėtų būti minima visą savaitę“

Motinos diena švenčiama visame pasaulyje, tik ji skirtingose šalyse švenčiama skirtingomis datomis. Štai pirmąjį gegužės sekmadienį šią dieną Lietuva švenčia kartu su ispanais, portugalais ir vengrais. Vieni vaikai savo mamoms suruošia vaišes, leidžia joms visą dieną nieko neveikti, kiti vyksta į restoranus ar teatrą. Štai populiaraus žaidimo „Teleloto“ vedėja Indrė Stonkuvienė papasakojo, kokios jos šeimos tradicijos, minint šią gražią dieną. „Vis dar sunku patikėti, kad jau 6 metus pati esu mama ir mano vaikai sveikina mane šios dienos proga. Taip,

Lietuvos trispalvei – 100 metų

Lietuvos trispalvė vėliava patvirtinta 1918 m. balandžio 25 d. Tad netrukus minėsime lietuviškos vėliavos 100 metų sukaktį. Vėliava – tai tautos ir valstybės skiriamasis simbolis. (Skelbiama skaitytojų pageidavimu). Iš tolimos praeities Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje rašant apie 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. XV a. Jano Dlugošo istorijoje kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 m. minima, jog Vytautas atsivedė 40

Lietuviai kviečiami sodinti milijoną ąžuolų

Socialinė iniciatyva „Milijonas ąžuolų Lietuvai” kviečia kiekvieną lietuvį stiprinti savo šaknis, tvirtinti ryšį su Lietuva ir pasodinti po ąžuolą. „Suvokiame ar ne, tačiau mūsų gyvenimus veikia matomi ir nematomi saitai su Lietuvos žeme, protėvių dvasia, tradicijomis, kalba. Ąžuolų sodinimo idėja skirta stiprinti kiekvieno lietuvio ryšį su savim, gimtuoju kraštu, skatinti bendrystę. Tikiu, kad sodinant iš lietuviškų gilių daigintus ąžuoliukus, tas ryšys juntamai sustiprės, o socialinė iniciatyva „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ išaugs į judėjimą, kuris apims visą šalį, sujungs žmones vieningai veiklai

Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus. Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys

Kovo 22–ąją, Vydūno garbei

2018 m. kovo 22 d. Kintuose įsikūrusiame Vydūno kultūros centre paminėtos Vydūno 150–osios gimimo metinės. Šiai garbingai sukakčiai Lietuvos Bankas (LB) išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą su Vydūno atvaizdu pinigo reverse. Averse pavaizduotas Luizės tiltas, vedantis į Tilžę, kur ne vienerius metus mokėsi ir gyveno Vydūnas, ir mūsų valstybės simbolis – vytis. Pirmą kartą Lietuvos banko specialistų komanda atvyko į Kintus pristatyti naująją monetą. Beje, tai pirmoji moneta, skirta Mažajai Lietuvai, konkrečiai įžymiam šio krašto veikėjui Vydūnui. Pirmą kartą

Laima Andrikienė apie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, Rusiją ir persekiojamus krikščionis

– Ką tik minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Sukaktis buvo minima ir Briuselyje. Kiek svarbi pati sukaktis ir kiek jos minėjimas padėjo garsinti Lietuvos vardą? – Praėjo šimtas metų, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, dingusi iš pasaulio žemėlapio po Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo 1795 metais. Nedaug kas XIX amžiuje tikėjo, kad Lietuva vėl atgims. Tačiau Lietuvos kaimas išsaugojo kalbą ir kultūrą, ir po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva tvirtai atsistojo ant kojų. Deja, bolševikų okupacija 1940 metais sugriovė beveik viską, kas buvo sukurta. Pokario partizaninis judėjimas,

Traktoriumi aplink Lietuvą keliaujanti komanda pasveikino Saugų ir Lumpėnų žemdirbius

Netoli valstybės sienos ūkininkaujantys šalies žemdirbiai į šalies ateitį žvelgia optimistiškai ir čia, Lietuvos kaime, jie mato savo vaikų ir anūkų ateitį. Tuo galėjo įsitikinti  Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės žemdirbius traktoriumi aplankiusi komanda. 1200 kilometrų ilgio kelionės iniciatorė – bendrovė „Dotnuva Baltic“. 10 dienų trukmės projekto metu įmonė su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu pasveikino keturias dešimtis Lietuvos pasienyje gyvenančių ūkininkų ir kaimo bendruomenių. Tarp jų – Saugų kaime ūkininkaujanti Rasa Ragelskienė ir Lumpėnuose įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“.  Keturios

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti

Eimuntas Jankauskas grįžta vadovauti „Šilutės baldams“

Koncerno SBA baldų grupės įmonei Baltarusijoje „Mebelain“ nuo 2014 m. vadovavęs Eimuntas Jankauskas grįžta į Lietuvą, kur paskirtas vieno didžiausių šalies baldų fabrikų UAB „Šilutės baldai“ direktoriumi. „Šilutės baldams“ vadovavusi Asta Dijokienė toliau dirbs SBA baldų grupėje. Naujuoju „Mebelain“ direktoriumi paskirtas pastaraisiais metais „SBA baldų kompanijai“, o anksčiau „Visagino linijai“ vadovavęs Gintautas Vitkevičius. „Koncerno SBA baldų grupėje veikianti vadovų rotacijos programa leidžia mūsų aukščiausio lygio specialistams nuolat tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir patirčių bei sėkmingai jas pritaikyti įmonėse. Eimunto Jankausko

Lietuvos valstybės šimtmetis pasitinkamas su progine pašto ženklų serija

2018-02-12. Pirmadienį Signatarų namuose Lietuvos paštas kartu su profesoriumi Liudu Mažyliu ir susisiekimo ministru Roku Masiuliu pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą proginių pašto ženklų seriją „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“. Vasario 16-osios išvakarėse pateikta proginių pašto ženklų serija, sudaryta iš 2016–2018 m. leistų pašto ženklų blokų ir proginių vokų. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25

« Senesni įrašai Recent Entries »