Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį.

Lietuviškos kortos

Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir pirmieji kortų gamintojų – amatininkų cechai. Vėliau savo veikla išgarsėjo 1777 m. Varėnoje įsteigta lošimo kortų dirbtuvė. Jos įkūrėjai ir savininkai – Karolis Pranciškus ir jo sūnus Juozapas Perliai. Senovinių kortų pavyzdžiai yra retas ir brangus dalykas. Daugiau žinių apie kortų kūrimą ir jų gamybą yra iš tarpukario laikotarpio. Muziejuose saugomi ir kortų piešiniai, ir jau atspausdintos kortų kaladės arba malkos. Yra žinomi 7 lietuviškų kortų variantai.

Su tautiškumo bruožais

XX a. pradžioje valdžia skelbė kortų dizaino kūrimo konkursus, kuriuose dalyvavo ne vienas to meto įžymus dailininkas – Vilius Jomantas, Jonas Buračas, Barbora Didžiokienė, Adomas Varnas ir kiti. Konkursą laimėję dailininkai būdavo premijuojami. Lietuviškos lošimo kortos turi ryškių tautiškumo bruožų: karaliai – LDK kunigaikščiai, valetai – senovės karžygiai, damos – vaidilutės ar kunigaikščių žmonos. Tautiškumas atsispindi figūrų drabužiuose ir per tam tikras detales: šarvus, ginklus, skydus, augalus, raštus, spalvas. Kortų piešiniai romantiški, idealizuojantys Lietuvos praeitį.

Tarpukario Lietuvoje nuo 1924 m. sausio 1 d. įsigaliojo kortų gamybos ir platinimo monopolis. 1924 m. kovo 1 d. „Vyriausybės žinių“ 152-ajame numeryje buvo paskelbtos Lošiamųjų ir pasjanso kortų valstybinės monopolizacijos įstatymui vykdyti taisyklės. Jas pasirašė Vytautas Petrulis, „Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministeris“.

Susidėvėtas kortas reikėdavo grąžinti

Galima išskirti šias nuostatas: „2. Teisė visų rūšių kortas pardavinėti perduodama Lietuvos Bankui“; „6. Monopolizuotos kortos parduodamos visuose Lietuvos banko skyriuose vienoda Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerio nustatyta ir viešai paskelbta kaina. Kitiems pardavėjams pardavimo kainos nenormuojamos“; „9. Įstaigos, kuriose leidžiama viešai kortomis lošti, privalo vesti monopolizuotų kortų registraciją ir pristatyti vartotas Lietuvos bankui sunaikinti. Už nepristatytas kortas įstaigos, kuriose leidžiama viešai lošti, užmoka pilną kortų vertę. Registracijos knygą išduoda Mokesčių Departamentas“; „12. Lietuvos Bankas veda įstaigoms parduotų kortų registraciją“.

Iš teksto matome, kad Lietuvos banko vaidmuo šioje tarpukario kortų istorijoje nemažas – jis buvo atsakingas už kortų pardavimą, priežiūrą ir naikinimą. Taigi, Lietuvos banko pastato Kaune krosnyje buvo naikinami ne tik pinigai, bet ir kortos.

Pinigų muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite