Kultūra

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kad krašto senbuvių kapinaitės netaptų gyvulių ganyklomis…

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen ir Pagėgių savivaldybės administracija organizavo forumą ir kapinių tvarkymo stovyklą, kurios tema: „Evangelikų liuteronų kapinės Mažojoje Lietuvoje – istorinis, kultūrinis paveldas, kurį reikia išsaugoti“ Reformacijos 500-osioms metinėms skirtas renginys vyko Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Teorinėje forumo dalyje, diskusijoje apie kapinių saugojimą, teisinį reglamentavimą ir su tuo susijusias problemas kalbėjo forumo iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika

Kuršių nerija – tobula

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje liepos 5 d. pristatyta knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“. Renginys buvo skirtas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Dvejų metų darbas Į susitikimą atvykusius šilutiškius bibliotekininkė Virginija Degutienė supažindino su vakaro svečiais – teksto autoriumi filosofu, publicistu dr. Arvydu Juozaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser. Nacionalinio parko vadovė papasakojo, kad knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“ – tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dvejų kūrybinių metų rezultatas. „Rengdami šią knygą, norėjome ir

Švėkšnoje – su Veronikos Povilionienės dainomis

Į Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčią sekmadienio popietę susirinko labai daug žmonių. Ne tik švėkšniškių, bet ir suvažiavusių šilutiškių, kitų vietovių gyventojų. Pasaulis ir Lietuva mini Reformacijos 500 metų jubiliejų, o grafų Pliaterių pastatytai Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 150 metų. Šių sukakčių proga Emilijos Pliaterytės atminimo draugija, vadovaujama Juozo Žitkausko, ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“ (vadovė Violeta Astrauskienė), dovanojo muzikinę–literatūrinę popietę „Tėvynė – širdies ir žodžio gelmėje“. Poetas J. Žitkauskas skaitė poeziją dzūkiškai, šia tarme dainų užtraukė garsioji Lietuvos dainininkė, Lietuvos

Kintų muzikos festivalis – praeities, dabarties ir ateities dermė

Šiemet Kintuose plečiami kultūriniai procesai: šią vasarą čia polifoniškai susipins muzikos festivalis, kompozitorių dirbtuvės–kursai ir Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai. Visi šie renginiai yra praeities, dabarties ir ateities Kintų žymės. Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo reikšmingu miestelio gyvenimo įvykiu, galbūt net reiškiniu, nešančiu bendruomenei pridėtinę vertę – suteikiančiu galimybę iš arti pažinti kultūrinius įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rengimasis festivaliui ir pats jo vyksmas glaudžiai

Virgilijus Skirkevičius: „Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“

Roberta Tracevičiūtė, knyga „Kulinarinės kelionės“ Žinomas vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius jau 30 metų gyvena Šilutės rajone, kaip pats sako, unikaliame Lietuvos krašte. „Čia mus supantys vandenys sukuria ypatingą atmosferą. Iš daugelio vietų alsuoja krašto istorija nuo Prūsijos laikų, gausu tvirto lietuvininkų charakterio pėdsakų. Nors pats užaugau Panevėžyje, jau 30 metų esu šilutiškis, šį kraštą prisijaukinau ir pamilau. Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“, – poetiškai apie Pamarį kalba vyras. Vienas didžiausių šio krašto miestų

„Piliakalnių sakmės“ Žakainiuose su dainomis ir apeigomis

Gardamo miestelio šventė „Piliakalnių sakmės“ vyko dvi dienas. Pirmąją dieną gardamiškiai ir miestelio svečiai lankė parodas, sportavo, pagerbė labiausiai nusipelniusius žmones, žiūrėjo koncertus. Sekmadienį, po Šv. Petro ir Povilo atlaidų Gardamo Šv. Roko bažnyčioje, ant Žakainių piliakalnio vyko šventė, skirta Piliakalnių metams. Tik švaria siela ir švariomis rankomis Lietus neišgąsdino šventės organizatorių, dalyvių ir svečių. Kelią į piliakalnį nežinantiems rodė ženklai „Į šventę“, tad 14-tą valandą piliakalnio prieigose išsirikiavo gausi automobilių eilė. Svečius pasitiko lauko gėlių primerktos vazos, berželiais apipinti

Italija pasitinka ir išlydi saulėtais orais

Į ekskursiją prie didžiausio Italijoje Gardos ežero išvykome anksti ryte. Pro langus plaukė puiki Italijos panorama – vynuogynai, kalnai, nedideli kaimeliai, kurie atrodė tokie tušti. Ir kaip jie suspėja nudirbti visus darbus, kai žmonių nesimato, o viskas auga, žydi, veši? Tą pačią dieną aplankėme Sirmionės ir Soaves miestelius. Keliauti, kai pro langus plaukia tokia puiki panorama, kai kelionės kaimynai žavisi kelionėmis kaip ir tu – vienas malonumas ir laikas neprailgsta. Nors mes iš vandenų krašto, tačiau didžioji dalis norėjo paplaukioti

„Žiemojantis angelas II“ iškeliauja pas skaitytojus

Kas yra „Žiemojantis angelas“, klausti „Pamario“ laikraščio skaitytojų nederėtų. Jie ir taip žino, kad tai rašytojo Audriaus Šikšniaus naujasis romanas. Ištraukos iš šio kūrinio ilgai buvo spausdinamos „Pamario“ laikraščio literatūriniuose puslapiuose. Anksčiau išgarsėjusio savo lakoniška ketureilių poezija, o vėliau parašiusio ir ne vieną prozos kūrinį dešimtoji Audriaus Šikšniaus knyga išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad ją sudaro dvi dalys – dvi atskiros beveik 200 puslapių apimties knygos. Skiriasi šis kūrinys nuo kitų ir tuo, kad nebėra vieno (dažniausiai tai būdavo

Pagėgiškės – XVI Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydyje

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė birželio 9 d. dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame XVI Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydyje „Parubežio nuotykiai: kultūrinis–sportinis eksperimentas“, kuris vyko Taurų nuotykių parke (Tauragės r.). Pirmą kartą tradiciniame Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydyje dalyvavusios Pagėgių bibliotekininkės prisistatymo metu kolegoms padovanojo nuotaikingą Pagėgių kraštą ir biblioteką reprezentuojančią dainą, atvežė pro griežtų „žandarų“ saugomą patikros „postą“ „kontrabanda“ praneštų lauktuvių bei pristatė vienus iš pagrindinių Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos aspektus atspindintį kiemelį. Čia užsukę kolegos galėjo paskaityti

Mažosios Lietuvos dainų šventėje dalyvavo choras „Vox Libri“

Birželio 10-11 d. Klaipėdoje vyko Mažosios Lietuvos dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui. Renginyje savo muzikinius gebėjimus pademonstravo per 260 kolektyvų arba daugiau nei 7000 dalyvių iš visos Lietuvos. Šilutės miesto vėliava šioje išskirtinėje muzikos šventėje taip pat plėvesavo – ją garbingai nešė Šilutės kamerinis choras „Vox Libri” (vad. Rasa Golubovskienė). Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė – tai vieta, kurioje atliekamos tautiškumu alsuojančios dainos, lietuviškumą skleidžia šokėjai, o patriotines melodijas groja patys įvairiausi muzikantai. „Vox Libri” choristams

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje – „Tautiškos giesmės“ instaliacija

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija ir Pagėgių savivaldybės kultūros centras kvietė kraštiečius, moksleivius ir miesto svečius susipažinti su „Tautiškos giesmės“ instaliacija. Šis mokslo, meno ir technologijų sferas jungiantis kūrinys eksponuotas jau per 90 įvairių erdvių. Pasak šio darbo autoriaus, tai daugiausiai po pasaulį keliaujantis kūrinys. Instaliacijos idėjos autorių, poetą, tarpdisciplininių menų kūrėją Julių Žėką iš Vilniaus pasveikino ir lankytojams pristatė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Svečias atviravo, jog dar vaikystėje

« Senesni įrašai