Kultūra

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas trumpam grįžta į Vilnių

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai, Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas. Sugrįžta dviem mėnesiams Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena jo savininką – Albertą Goštautą, aktyviai veikusį ir faktiškai valdžiusį Lietuvą ne vieną dešimtmetį didiką, kuris istorikų dažnai vertinamas, kaip vienas žymiausių, įtakingiausių ir

Kintų muzikos festivalis vienuoliktą vasarą kviečia patirti muzikos ir gamtos grožio sintezę 

Birželio 17–rugpjūčio 26 d. Kintuose ir aplinkiniuose miesteliuose nuskambės net 16 koncertų, kuriuose gros ir kylantys talentai, ir pripažinti lietuvių bei užsienio šalių atlikėjai, tarp kurių – pianistas Lukas Geniušas, Naujų idėjų kamerinis orkestras, šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ ir kiti žinomi vardai. Festivalio renginiai vyks Kintuose, Priekulėje, Šilutėje, Kuliuose, Švėkšnoje ir Nidoje, o koncertuose skambės muzika nuo baroko iki šių dienų. Tačiau didžiausią dėmesį Kintų muzikos festivalis skiria šiuolaikinei muzikai ir jos sklaidai regione. Birželio pabaigoje prasideda festivalio koncertai, kurių

Šilutės r. savivaldybėje – dar viena komisija

Šio mėnesio pabaigoje planuojamame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje siūloma patvirtinti Leidybos finansavimo Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą ir sudaryti komisiją, kuri spręstų, kokius leidinius ir kada leisti. Komisija dirbtų tik šią kadenciją, o rinkimai – jau pavasarį. Siūloma, kad į komisiją Taryba deleguotų du savo atstovus, tai paaiškės Savivaldybės tarybos posėdyje. Taip pat joje dirbtų: Daiva Žebelienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja; Vilma Griškevičienė, Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja; Rita Vanagienė, Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė; Laima

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia keliauti ir iš naujo atrasti Mažosios Lietuvos grožį  

Birželio 25-26 d. mielai kviečiame apsilankyti Mažosios Lietuvos etnografiniame regione ir sudalyvauti VĖTRUNGIŲ IR KAFIJOS DIENOSE! „Vėtrungių kelio“ partneriai įvairiuose Mažosios Lietuvos miestuose ir miesteliuose jungiasi į VĖTRUNGIŲ KELIO 2022 sezono atidarymą bei kviečia – pašmerlekiuoti (paskanauti) tradicinio lietuvininkų gėrimo – kafijos bei patirti ir pažinti šio krašto kultūrą, tradicijas ir papročius žaidimo atidarymui skirtuose renginiuose! Kafijos aromatą šiemet Mažojoje Lietuvoje skleis ir jos ragauti kvies „Vėtrungių ir Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtos kavinės bei restoranai: KLAIPĖDOJE: Restoranas „Etno dvaras“,

Vydūno viešojoje bibliotekoje dvelkė literatūriniai „Aštuoni Kuršmarių vėjai“

„Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausia, devintoji, rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 d. buvo pristatyta Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė susirinkusiesiems pristatė knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ autorių – poetą, eseistą, novelistą, vertėją, prozininką, redaktorių, bibliotekininką, Lietuvos rašytojų sąjungos bei XXVII knygos mėgėjų draugijos narį Laimoną Inį. Kartu su juo atvyko garbūs svečiai: šio susitikimo koordinatorius – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės Kaune įkūrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautoris

Šilutės kultūros įstaigų specialistai ugdė savo viešojo kalbėjimo ir retorikos įgūdžius

Kiekvienas žmogus kalbėdamas viešai yra jutęs didžiulę baimę ir įtampą. Tuo metu galvoje vis sukasi įvairios mintys: kaip nepamiršti, ką sakyti, kaip stovėti, kur laikyti rankas, kaip užmegzti ryšį su auditorija ir pan. Atsakymus į šiuos klausimus Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkams ir kultūros darbuotojams padėjo surasti žinomas retorikos meistras, viešojo kalbėjimo mokytojas ir treneris, dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas teatro „Cezario grupė” aktorius Vytautas Kontrimas. Gegužės 31 d. vykusių teorinių-praktinių mokymų „Kalbėti ar patylėti? – štai

Kintuose – nemokamas lietuviškų trumpųjų filmų seansas

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts” kartu su meno rezidencija „Kintai Arts“ ir Kintų muzikos festivaliu kviečia į nemokamą lietuviškų trumpųjų filmų seansą. Kintų bendruomenei ir svečiams bus pristatyta jaudinanti ir įtraukianti programa „Trumpas kinas. Vienos dienos istorija”, kurioje – penki naujausi lietuvių kūrėjų darbai, leisiantys pasinerti į ironijos, romantiškų jausmų, nostalgijos ir veiksmo kupinus pasakojimus. Filmų programa bus rodoma birželio 17 dieną, penktadienį, 19.00 val. „Kintai Arts” meno rezidencijoje kaip Kintų muzikos festivalio dalis. „Lithuanian Shorts“ iniciatyva „Trumpas kinas“

Kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliasi į pajūrį

„Angelų takais“ keliasi į pajūrį – pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba bus galima Klaipėdoje ir Nidoje. Prestižinių tarptautinių kino festivalių laureatas, daugybę apdovanojimų pasaulyje pelnęs kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliasi vasarai į pajūrį. Pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba nuo šiandien jau galima Klaipėdoje, o nuo mėnesio vidurio – ir Nidoje. Režisierės Kristinos Buožytės ir virtualios realybės kūrėjo, prodiuserio Vitalijaus Žuko sukurtas filmas skirtas dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybai

Viena ranka davė, kita – atėmė…

Praėjusią savaitę surengtame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje priimti du sprendimai, susiję su Švėkšna ir permainomis šiame ypač daug šalies ir užsienio turistų sulaukiančiame miestelyje. Švėkšniškių prašymu Savivaldybė iš privačių asmenų išpirks Kalės tvenkinį, kuris, tikėkimės, nebus toks apžėlęs, o prie jo vyks įvairios šventės, kur ir mes dar nuvažiuosime. Kiek tas pirkinys kainuos, palaukime, sužinosime. Švėkšnos trauka Kodėl Švėkšna Šilutės rajone taip traukia iš visur ir nuolat atvykstančius žmones, atsakymų yra daug. Įspūdingoje Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčioje tuokiasi

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“

Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka 2022 m. gegužės 25 d. (trečiadienį) 17.00 val. maloniai kviečia į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Laukiame Jūsų Pagėgių seniūnijos kiemelyje (Vilniaus g. 46, Pagėgiai). PASTABA: esant blogoms oro sąlygoms, šventė vyks bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai)

Šilutės rajono kultūros centrams – žemesnės kategorijos

Šilutės r. savivaldybės taryba gegužės pabaigoje posėdyje nuspręs, ar patvirtinti antrą kategoriją šiems Šilutės rajono savivaldybės kultūros centrams: Senųjų kaimo tradicijų centrui (Vainutas), Salos etnokultūros ir informacijos centrui (Rusnė), Žemaičių krašto etnokultūros centrui (Žemaičių Naumiestis), Kintų Vydūno kultūros centrui. Nors minimi kultūros centrai veikia nurodytose rajono vietovėse, jie aptarnauja ir priskirtas kitas kaimiškas seniūnijas.   Kultūra pavaldi savivaldybėms Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte nustatoma, kad savivaldybių funkcijoms priskiriamas gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros

Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Rekordinis šiaudinis sodas 2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio. Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys

Etnologas Libertas Klimka: „Atvelykis – nepelnytai užmiršta šventė…“

Pirmasis sekmadienis po Velykų, šiemet tai balandžio 24-oji,  vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai.  Pagal krikščionybę Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Tomas sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų

Šokio detektyvą sukūrusi šilutiškė Inga Kuznecova: „Noriu, kad spektaklio laikas būtų pliūpsnis pačių įvairiausių jausmų“

Iš pažiūros idiliškas identiškų trynukių pasaulis subyra į šipulius kai viena iš jų nužudoma. Kas žudikas ar žudikė – neaišku. Žmogžudystės paslaptį imasi narplioti detektyvė, bet kuo įdėmiau ji stebi seserų aplinką, tuo joje daugiau paslapčių ir įtartinų detalių. Iš Šilutės kilusios choreografės Ingos Kuznecovos Šeiko šokio teatre kurtas spektaklis išaugo iš jos senos aistros detektyvo žanrui. Literatūroje ar televizijoje niekada auditorijos nestokojantys detektyviniai kūriniai scenoje yra kur kas retesni svečiai, ypač jei ta scena – šiuolaikinio šokio. I. Kuznecova

Balandžio 15-ąją minima Pasaulio kultūros diena      

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina. Šia proga verta atkreipti dėmesį į vykstantį karą Ukrainoje. Ten Rusijos karinės pajėgos bombarduoja ir gyvenamuosius namus, ir kultūros

Naują romaną išleidęs Rokas Flick: „Esu prisirišęs prie Mažosios Lietuvos ir jos žmonių“

  Rašytojas Rokas Flick – skaitytojams puikiai pažįstamas romanų apie Mažąją Lietuvą autorius, atskleidžiantis įdomiausių detalių kupiną šio krašto istoriją. Viena priežasčių, kodėl autorius tiek dėmesio skiria šiam kraštui ir jo žmonėms – jo paties šeimos istorija. „Esu senosios Prūsų Lietuvos, tiksliau persikėlusių Zalcburgo vokiečių, ainis. Mano motinos vokietės Bertos Flick protėviai dėl religinių įsitikinimų turėjo priverstinai palikti gimtąją Austriją. Taip jie atsidūrė Prūsų Lietuvoje“, – pasakoja R. Flick. Naujausias R. Flick romanas „Kur upė Šyša teka…“ – biografinis pasakojimas apie

Kasmet žvarbią balandžio pirmąją dieną dvaro kapinaitėse

Šilutėje ne vien Melagių diena švenčiama balandžio 1-ąją. Šią dieną paminime ir mūsų miesto geradario, mecenato, buvusio Šilutės dvaro savininko Hugo Šojaus (vok. Hugo Sheu) gimimo dieną. Šiemet minime 177-ąsias jo gimimo metines. Šio žmogaus vardu pavadinto Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pastebėjo, kad kasmet renkantis į pievele paverstas senąsias Šilutės dvaro kapines prie dvarininko kapą ženklinančio lauko akmens būna gana žvarboka. Taip ir šį kartą, nors žmonių pulkelis susirinko nemenkas. Savivaldybės atstovai su vicemeru Sigitu Šepučiu priešakyje,

Petras Jakštas: „…Šilutė turi jam grąžinti pagarbą…“

„Yra žmonių, kurie gyvenamą aplinką tartum savo šešėliu pridengia, bet yra ir tokių, kurie tartum švyturiai šviečia. Prie pastarųjų priklausė ir buvusio Šilutės dvaro savininkas, krašto ekonomijos patarėjas, filosofijos garbės daktaras Hūgas Šojus“, – skaitome Petro Jakšto knygoje „Senoji Šilutė“, išleistoje 1994 m. Balandžio 1 d. Šilutėje minimos 177-osios H. Šojaus gimimo metinės „Teesie jo siela įpinta į amžinybės vainiką, nes jo kūnas ilsėtis ramybėje negalėjo“, – taip knygos „Senoji Šilutė“ paskutinį skyrių, skirtą H. Šojui, užbaigia šviesios atminties Petras

Paminėtos rašytojos Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės

Šį pavasarį minimos šviesaus atminimo Pagėgių himno žodžių autorės, krašto rašytojos, ilgametės pedagogės, visuomenininkės, Pagėgių krašto apdovanojimų „Metų žmogus“ (2002 m.) ir „Pagėgių krašto garsintojas“ (2009 m.) laureatės Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės. Šiai iškiliai Pagėgių krašto asmenybei skirtas visas minėjimo ciklas, kurį 2022 m. kovo 24 d. pradėjo ir kraštiečius gražiai bendrystei subūrė šviesus, jaukiomis prisiminimų akimirkomis nuskaidrintas vakaras. Pagerbta Pagėgių himnu Renginį pradėjo Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipdamasi tokiais žodžiais: „Šios nuostabios moters gyvenimas

Knygnešio dienos siurprizai

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus suorganizavo knygų mainų mugę „Bagažinių turgelis“. Muziejininkams ši diena atnešė siurprizų. Vienoje iš bagažinių buvo rastas gana retas 1920 m. Peterburge išleistas Esperanto – rusų kalbos žodyno II leidimas (I buvo išleistas Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1914 m.). Knyga paženklinta „Mokytojo Mato Morkūno knygynėlio“ spaudu, priešlapyje Paulo Medem ranka esperanto kalba 1921 sausio 7 d. Kaune įrašyta sentencija Matui Morkūnui. Pažymėtina, kad Lietuvos vokietis Paulius Medemas gimė 1862 m. gruodžio

Paminėtos Vydūno 154-osios gimimo metinės

Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kovo 22 d. kasmet ypatinga. Juk šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Mažosios Lietuvos istorija neįsivaizduojama be šio iškilaus žmogaus indėlio krašto istorijai, o jo tuomet išsakytos mintys ir aplinkos bei pasaulio suvokimas šiandieną stebina aktualumu, taiklumu bei prasmių gelme. Vydūnui skirta diena Vakar, kovo 22 d., bibliotekos bendruomenė visą dieną skyrė Vydūnui. Diena pradėta tradiciniu bibliotekos organizuotu protmūšiu „Vydūno keliais keleliais“, į kurį išbandyti

Šilutiškiai Kovo 11-ąją pasitiko solidarizuodamiesi su Ukraina

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė Kovo 11-ąją dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiuose. Bendrai maldai už Lietuvą ir jos žmones, taip pat už kaimynus ukrainiečius, kenčiančius nuo karo baisumų, aukojo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius. Po šv. Mišių ansamblis „Vox Libri“ (vad. R. Golubovskienė), kaip ir visas pasaulis, solidarizavosi su broliais ukrainiečiais ir pakvietė vienybę sukurti bei palaikymą išreikšti daina. Vidurdienį vyko iškilminga

Pagėgių krašto bibliotekininkai – 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje 

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei filialų darbuotojai sėmėsi profesinių ir kultūrinių kompetencijų kėlimui vertingų žinių, 2022 m. vasario 24 d. dalyvaudami Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“, Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos leidėjų asociacijos organizuotoje 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Šių metų tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Šiam renginyje bibliotekininkai susipažino su kiekvienos leidyklos pateiktu plačiu įvairiausių leidinių asortimentu. Maloniai nudžiugino susitikimai su savo literatūros kūrinių stendus čia pristačiusiais įžymiais Lietuvos rašytojais. Pasirašytas savo knygas Vydūno viešajai bibliotekai ir jos

Lietuviškas įmonės pavadinimas – verslo trukdis ar paskata?

Vasario 21-ąją minima Tarptautinės gimtosios kalbos diena, šia proga jau keturioliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.   Per 15 tūkstančių pavadinimų per metus Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais,

Pagėgiuose iškilmingai paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės

„Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ – šia, Pagėgiuose gimusio poeto, visuomenininko Algimanto Mackaus gyvenimo ir kūrybos kelią įprasminančia fraze iš jo poezijos eilučių vasario 11 d. pavadintą konferenciją, dedikuotą šio kūrėjo 90-osioms gimimo metinėms atminti, pradėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių Tito Cigano, Kristalės Genytės, Beno Mišeikio, Aurimo Pociaus ir Gabijos Sragauskaitės poetinė kompozicija „Grįžtu į prarastus namus…“. Vėl skamba Algimanto Mackaus vardas Renginį vedusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: „Norisi pasidžiaugti

Dainos „Naminis angelas“ video klipą Kostas Smoriginas skiria visiems mylintiems

„Šią dainą skiriu visiems mylintiems, įsimylėjusiems, dar laukiantiems šio nuostabaus jausmo, jį puoselėjantiems, ir net juo nusivylusiems“, – pristatydamas vieną savo jautriausių dainų apie meilę, poeto Vlado Šimkaus tekstu, kalba Kostas Smoriginas. Nors daina „Naminis angelas“ parašyta beveik prieš 20 metų, šiemet ji įgavo ir vizualų pavidalą, ir kiek kitokį skambesį. „Šią dainą visada atlieku koncertuose, ir žiūrovai ją labai myli, todėl norėjau, kad ji gyventų ne tik mano gyvuose pasirodymuose ar garso įrašuose, bet būtų pasiekiama ir plačiai auditorijai.

Pradės tvarkyti pusšimtį naujų kultūros paveldo objektų

Šiame sąraše ir Švėkšnos sinagoga bei Martyno Jankaus sodybos daržinė Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybėje. Paveldo tvarkybai numatyta  8,3 mln. eurų Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymu patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą. Šių metų biudžete šalies paveldo tvarkybai iš viso numatyta daugiau kaip 8 mln. eurų. Iš jų 5 mln. 883 tūkst. eurų skirti minėtai paveldotvarkos finansavimo programai – net 1 mln. 250 tūkst. eurų daugiau negu pernai. Dar 1,8 mln. eurų šiemet numatyta privačių valdytojų

Pamario krašto dainorėlius „Dainų dainelės“ atrankoje lydėjo sėkmė

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokinys Ugnius Urnikis ir Šilutės meno mokyklos mokinė Fausta Balodytė dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių TV konkurso „Dainų dainelė“ 2022 m. antrajame etape. Pasiekė džiugi naujiena – abu dalyviai pateko į trečiąjį etapą. Ugnius įvertintas 21,8 balo (C kategorija, pereinamasis balas 21,8), jį konkursui ruošė mokytoja Vidilija Aidukienė. Fausta įvertinta 22 balais ( D kategorija, pereinamasis balas 21,8 ), ją konkursui ruošė mokytoja Kristina Kasperaitytė. Lrt.lt praneša, kad „Dainų dainelės” konkursas prasidės 2022 m. vasario

Poetė iš prigimties

Šį rugpjūtį, važiuodamos iš Vilniaus Šilutėn į „Literatūrinio rudens“ vertinimo komisijos posėdį, mes, trys jos narės, kalbėjomės apie konkursui pateiktas knygas. Aptarinėjome, derinome nuomones, kurios, aišku, ne visada sutapdavo. Bet prakalbus apie Nijolės Marytės Šerniūtės eilėraščių rinkinį „Lange dar švies“, nuomonė buvo vieninga: „Poetė iš prigimties!“ Poezija, proza ir nuotraukos Kad  neklydome, įsitikinau skaitydama ir naująją jos knygą „Raišas paukštis“. Pavadinimą iš karto suvokiau kaip metaforą, kaip autorės požiūrį į savo kūrybą – gal kiek „raišoką“, bet sveikais sparnais. Puiki

Ko Mikalojus Daukša mums palinkėjo „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“?

Vasario 3 d. minimos Mikalojaus Daukšos, kunigo, vieno iš lietuvių raštijos pradininkų, 495-osios gimimo metinės. Enciklopedijos mini, kad M. Daukša gimęs 1527 arba 1538 metais. Mirties data irgi įdomi sutapimu: 1613 m. vasario 16 d.   Spėjama, kad mokėsi viename iš Vakarų Europos universitetų. Buvo Krakių klebonas (1570–1572 m.), Žemaičių kapitulos kanauninkas (1572–1585 m.) bei oficiolas (1585–1592 m.). Nuo 1592 m. kunigavo Betygaloje. Žemaičių vyskupijos administratorius (1609–1610 m.). Mokėjo kelias kalbas, turėjo biblioteką, skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas. Kovojo

Pagėgiškiams sėkmingas „Dainų dainelės“ turas Tauragėje

Tauragės meno mokykloje įvykusiame Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoniniame etape dalyvavo 39 kolektyvai ir atlikėjai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Kelmės, Raseinių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Visi dalyviai atliko po tris dainas, kurias vertino 10 narių komisija. Komisijos pirmininkas Dainius Puišys, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, nariai: Artūras Novikas, A. Noviko džiazo mokyklos vadovas, Martynas Staškus, Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, Dalia Tumosaitė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė  ir po

Ievos Simonaitytės premija – kalviui Dariui Viliui

2022 m. šalyje paskelbti Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės metais. Minime 125-ąsias rašytojos gimimo metines. Klaipėdos r. savivaldybės įsteigta tradicinė Ievos Simonaitytės vardo premija šiemet įteikta Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtame minėjime „Tau – Didžioji Ieva – 125“. Klaipėdos r. savivaldybės Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės premijos skyrimo komisija  sausio 12 d. posėdyje nusprendė rašytojos I. Simonaitytės vardo premiją skirti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariui kalviui Dariui Viliui iš kaimyninio Šilutės rajono, Vilkyčių kaimo už skleidžiamą dvasinę šviesą, kuriamą visatos

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalai aptarti Prezidentūroje

Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pasitarimas dėl Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalų. Jame dalyvavo Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė heraldikos klausimais dr. Gitana Zujienė, Lietuvos heraldikos komisijos (LHK) pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, jos pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos

Ministras kreipėsi į savivaldybių merus dėl atlyginimų kultūros darbuotojams

Kultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Lietuvos savivaldybių merus, kviesdamas juos papildomai numatyti lėšų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti. Ministro išsiųstame laiške savivaldybių vadovų prašoma prie didinamų atlyginimų prisidėti ne mažesne apimti, nei tam skiriami valstybės asignavimai. Šių metų valstybės biudžete numatytos tikslinės lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti siekia 4,114 mln. eurų. Iš jų 2,469 mln. eurų yra valstybės skiriamos papildomos lėšos savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti. Likusi dalis (1,645 mln. eurų) yra

Vincas Kudirka – spalvinga asmenybė, atrakinusi Lietuvos širdį

Vincas Kudirka, kurio 163-iąsias gimimo metines pažymime rytoj, paskutinę 2021 m. dieną – gruodžio 31-ąją, seniai yra tapęs chrestomatine asmenybe – Lietuvos tautinio atgimimo šauklys, „Varpo“ leidėjas ir redaktorius, Lietuvos himno autorius. Tik mažai yra žinančių, koks spalvingas, pasiaukojantis Lietuvai buvo šio žmogaus asmeninis gyvenimas. V. Kudirka gimė Vilkaviškio apskrities Paežerių kaimo pasiturinčio ūkininko šeimoje paskutinę 1858 m. gruodžio dieną. Iš tėvo jis paveldėjo atkaklumą, iš motinos – meninius polinkius. Motina mirė, kai jam tebuvo dešimt metų. Beje, jis turėjo

Kviečia siūlyti kandidatūras „Sidabrinės nendrės“ premijai (atnaujina)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta „Sidabrinės nendrės” premija teikiama už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės rajoną. Kandidatūras gali pristatyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tą reikia padaryti iki 2022 m. sausio 28 d. 15.00 val. Savivaldybės administracijos „Viename langelyje“ (I aukštas, Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė) išsamiai užpildant anketą (gali būti pateikta ir papildomos medžiagos) dėl siūlomo kandidato. Pasiūlymai priimami ir el. paštu administracija@silute.lt. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad „Sidabrinė nendrė“ – tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija,

Antrąją Kalėdų dieną – nemokamas muziejų lankymas

Gruodžio 26-oji, antroji Kalėdų diena, šiemet sutampa su nemokamo muziejų lankymo sekmadieniu. Tądien lankytojus nemokamai priims šie Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai: Lietuvos nacionalinis muziejus: Gedimino pilies bokštas ir keltuvas (nuo 10.00 iki 20.00 val.), Naujasis ir Senasis arsenalai (nuo 10.00 iki 18.00 val.), Istorijų namai (nuo 12.00 iki 18.00 val.), Vilniaus gynybinės sienos bastėja (nuo 10.00 iki 18.00 val.), Kazio Varnelio namai-muziejus (nuo 10.00 iki 18.00 val.). Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai: nuo 10.00 iki 16.00 val. bus

Seimo nutarimu Vilma Griškevičienė patvirtinta Etninės kultūros globos tarybos nare

Gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 9 dalimi, ketverių metų kadencijai patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą (EKGT).    EKGT yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir

Pro Covido spyną

Jei jau užkabina spyną, be laužtuvo neįeisi. Koks stebuklas – poezija spynų nebijo… Lieka telefonas, lieka fotoaparatas, pagaliau ir rakto skylutė, o pro ją kiek pasaulyje pamatyta! Bet mes nedaušime nei spynų, nei laušime durų – plunksnos broliai susikalba eilėmis. Štai imsim ir aplankysim Dalią Žibaitienę dėl atsargumo ne fiziškai, o pasibalnoję minčių ir tekstų žirgelius. Dalią užtikome prie naujų eilėraščių pluošto. Adventas, gal mintys dėl vis dar trumpėjančios dienos ir truputėlį liūdnokos, bet saulė medžių šerkšną pavertė į žėrinčius

Vilkyškių bibliotekoje – susitikimas su dainų autore ir atlikėja Jazzu

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Vilkyškių filialas kvietė visus į susitikimą su garsiąja dainų autore, Lietuvos elektronikos, pop, eksperimentinės muzikos atlikėja Juste Arlauskaite-Jazzu. Kas nežino, kad ji dar ir TV projektų veidas, įvairių kino vaidmenų kūrėja, daugybės muzikos apdovanojimų laureatė, „Auksinių diskų“ laureatė,  daugiausiai M.A.M.A. muzikos apdovanojimų pelniusi atlikėja, geriausia Baltijos šalių atlikėja MTV Europos muzikos apdovanojimuose… Žaviąją dainininkę lydėjo šio susitikimo moderatorius – visuomenininkas, renginių, įvairių projektų organizatorius bei vedėjas, Pilietinių iniciatyvų centro (Vilnius) vadovas Girvydas Duoblys. Gruodžio 13

Kalėdų džiaugsmą į Mažąją Lietuvą atneša briedis

Lapkričio pabaigoje tautodailininkė Birutė Servienė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filiale surengė edukacinę  pamoką. Popieriaus karpinių meistrė papasakojo apie įžymius žmones, kurie mėgo karpyti iš popieriaus, priminė karpymo meno tradicijas. Artėjant gražiausiai metų šventei, Kalėdoms, renginio viešnia patarė, kaip prieš šventes karpiniais puošti langus. Susipažinę su karpinių kūrimo priemonėmis bei įrankiais Katyčių pagrindinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokiniai su mokytoja Brigita Vitkauskiene kibo į kūrybos procesą. Jų rankomis karpyti lapai pranoko lūkesčius. Kiekvienas dalyvis sukūrė po originalų karpinį. Užsiėmimo metu

Adventas ir Kalėdos Mažojoje Lietuvoje

XX a. pr. Kalėdos Mažojoje Lietuvoje buvo suvokiamos kaip senųjų metų palydos ir naujųjų sutikimas. Archajiškajam lietuvininkų Kalėdų šventės modeliui būdingi tokie elementai: kieminėjimasis, persirengėlių vaikštynės, apeiginės šventės vaišės, įvairūs tikėjimai ir burtai.   Senovinius kalendorinius papročius labai veikė bažnyčios įtaka, tad vėliau pagrindinė apeigų dalis liko pamaldos, giesmių giedojimas, o linksmybės nukeliamos į antrą ar trečią dieną. Kiekvienoje lietuvininkų šeimoje laikytasi savitų tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Advento vainikas Susikaupimo metas prieš Kalėdas – adventas – Lietuvoje įsigalėjo

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Ar literatūros klasika dar vis įdomi šiuolaikiniam žmogui?

Kasdien pasaulyje išleidžiama šimtai knygų. Knygynuose naujienos keičiasi taip pat gana dažnai. Tokie dideli leidybos mastai natūraliai pasmerkia daug knygų nueiti užmarštin. Visgi yra kūrinių, kurie sėkmingai atlaiko laiko išbandymą jau kelis šimtmečius ir drąsiai gali būti vadinami literatūros klasika.   Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šiuolaikiniam, nuolat skubančiam ir fragmentiškai mąstančiam žmogui klasikiniai kūriniai nebėra aktualūs, tačiau pasaulinės klasikos vardą kai kurios knygos įgijo  ne veltui. Jos pasižymi universalumu, nepavaldžiu laikui ir epochoms. Nors mūsų buitis, aplinka ir

Metų knygos rinkimuose – ir šilutiškio Dovydo Pancerovo romanas

Jau penktus metus 15min.lt organizuoja metų knygų rinkimus. Iš Šilutės kilusį Dovydą Pancerovą kartu su bendraminte Birute Davidonyte šiuose rinkimuose ir pernai lydėjo sėkmė, o šiemet lietuvių autorių grožinių knygų grupėje tarp 15 romanų pristatytas pirmasis D. Pancerovo romanas „Medžiojant tėvą“. Rinkimuose dalyvauja tiek skaitytojai, tiek komisija, kurią sudaro literatūros ekspertai. Iki gruodžio 7 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Pristatytos keturios atrinktų knygų grupės: lietuvių autorių grožinės, negrožinės, grožinės verstinės ir negrožinės

« Senesni įrašai