Kultūra

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai

Šilutės rajono strateginių kultūros renginių sąraše, kurį svarsto ir dėl jo balsuos vietos politikų Taryba, 2023 m. dėmesio centre – Klaipėdos krašto metų minėjimas.  Šilutės rajono savivaldybės taryba kasmet tvirtina rajono  strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems, formuojant biudžetą, numatomas dalinis finansavimas iš Kultūros plėtros ir paveldo puoselėjimo programos. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į savivaldybės tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, finansavimo galimybes, naujovių aktualumą. Pateiktame svarstyti 2023 m. strateginių kultūros renginių sąraše išskiriamos keturios dalys. Iš viso – 31 renginys. Pirmoje dešimties

Naujos paslaugos ir jų kainos

Šią savaitę į posėdžius renkasi Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetų nariai. Svarstomi sprendimų projektai, pora iš jų parengti gavus Šilutės H. Šojaus muziejaus ir Šilutės turizmo informacijos centro prašymus. Randasi naujų paslaugų, turi būti nustatyta ir jų teikimo kaina. Taryba turės apsispręsti, ar papildžius Šilutės H. Šojaus muziejaus teikiamų paslaugų sąrašą paskaitomis krašto istorinėmis, kraštotyrinėmis ir kultūrinėmis temomis, naudojimusi virtualios realybės žiūronais bei nustatyti paslaugų kainas. Gautas Šilutės H. Šojaus muziejaus raštas, kuriame prašoma papildyti teikiamų mokamų paslaugų sąrašą tokiomis

Bičiulių apsuptyje paminėtas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos gyvavimo 85-erių metų jubiliejus

Kaip jau skelbė pamarys.eu , lapkričio 9 d. Pagėgių sav.  Vydūno viešosios bibliotekos organizavo  Padėkos bičiuliams vakarą. Pateikiame žadėtą išsamesnį renginio aprašymą. Renginys bibliotekos fojė subūrė gausų būrį bibliotekos geradarių, kolegų, skaitytojų, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų. Su visomis šiomis kultūrai ir literatūrai neabejingomis asmenybėmis bibliotekos bendruomenę daugelį metų sieja glaudūs kultūrinės bendrystės ryšiai. Proga šiam šiltam susibūrimui buvo ypatinga: šiemet Pagėgių biblioteka mini savo veiklos net 85-erių metų sukaktį. „Šviesiausias pastatas Pagėgių savivaldybėje“ Šventinio renginio vedėjas Laimonas Rimkus jo dalyvius

Vydūno šviesos festivalis Kintuose

Lapkričio 30 d. 18 val. vyks antrasis festivalio renginys. Vydūno kultūros centras praneša: „Labai džiaugiamės beveik baigtais ES projekto „Genius Loci“ darbais ir jau matomais rezultatais. Kviečiame atvykti ir pasigrožėti muzikiniu Vydūno suoleliu, Vydūno minties šviesos taku, pažiūrėti įspūdingą Ugnies ir šviesos šou. Tą dieną paminėsime ir Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dieną. Projektas „Genius Loci dialoge ir judėjime: erdvės kūrimas turizmo plėtrai“ įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės programą ir yra finansuojamas Europos Sąjungos“. Muzikinis Vydūno suolelis Kintų Vydūno

Biblioteka Pagėgiuose pradėjo veikti 1937 metais

Vakar, lapkričio 9 d., kamerinėje aplinkoje – Pagėgių kultūros centro fojė – iškilmingai paminėta Vydūno viešosios bibliotekos 85-erių gyvavimo metų sukaktis. Gausų būrį pagėgiškių ir svečių pasveikino bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Savo ištikimiems lankytojams, draugams ir rėmėjams bibliotekininkai įteikė gausybę padėkos raštų. Žinoma, ir patys bibliotekininkai sulaukė ne mažiau sveikinimų, padėkų už aktyvią kultūrinę veiklą ir linkėjimų neprarasti jaunatviško veržlumo ir iniciatyvos kultūrinimo baruose, puoselėjant Vydūno idėjas. Įspūdingos sukakties proga Vydūno viešosios bibliotekos darbuotojams įteikti kultūros ministro Simono Kairio, Pagėgių

Fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ LR Seime

2022 m. minint Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įkūrimo 85-erių metų sukaktį ir filosofo, švietėjo, humanisto, kultūros veikėjo Vydūno 155-ąsias gimimo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai sukurta žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės (Vilnius) fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ 2022 m. lapkričio 3 d. pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose.  Parodos atidarymas Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, Pagėgių krašto gyventojai, Vydūno palikimo skleidėjai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai. Visus pasveikino renginio vedėja – LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir

Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėtos 31-osios Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse metinės

2022 m. spalio 19 d., minint 31-ąsias šviesuolio Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse metines, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka kvietė nusikelti laiku į šį itin didelę svarbą Pagėgių krašto bei visos Lietuvos kultūrai ir istorijai turėjusį įvykį. It laiko mašina į minėtus įvykius nukėlė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje eksponuojama Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų nario, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko, meno kūrėjo Alberto Švenčionio  (Kaunas) fotografijos darbų paroda „Sugrįžti spinduliu begalinės šviesos“. Vien šiai sukakčiai paminėti

Vydūno bibliotekoje – knygos „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“ sutiktuvės

Rudenišką 2022 m. rugsėjo 29 d. vakarą Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė  kraštiečius kvietė iš arčiau susipažinti su Pagėgių krašto istorija bei su čia gyvenimo brydę palikusiomis asmenybėmis. Vienas tokių iškilių asmenų – Rytų Prūsijos gyventojas, liuteronų kunigas Franz Adomat. Jo autentiškas autobiografinis pasakojimas sugulė į knygą „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“. Daug žinių apie Žukus Šį leidinį sudarė ir redagavo Žukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas, bažnyčios istorijos žinovas kraštietis Raimondas Genutis. Susirinkusiesiems jį pristatė bibliotekos

Atgimė Šilutės kultūros ir pramogų centras

Šiandien, 2022 m. spalio 5 d. 13 val. buvo iškilmingai perkirpta simbolinė atnaujinto ir rekonstruoto Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato atidarymo juostelė. Šventinę teatralizuotą ceremoniją kūrė Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai ir šokių klubo „Žvaigždūnė“ šokėjos. Į iškilmes susirinko gausus būrys miestelėnų, Savivaldybės vadovai, dalyvavo LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.  Statybų ir įrengimo darbus atlikusios UAB „Stamela“ vadovas Stanislovas Liepis simbolinį atnaujinto pastato raktą įteikė kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai. Pastatą pašventino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas

„Kultūros skūnės“ verslumo programos mokymai

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje organizuojami „Kultūros skūnės“ verslumo programos mokymai vietos gyventojams ir amatininkams. PROGRAMA: 11.00–12.00 val. Bronzos amžiaus ir vikinginio laikotarpio patiekalų tradicijos (Edita Nurmi). 12.00–12.15 val. Kavos pertrauka. 12.15–14.15 val. Per pietus – Pamario žvejų patiekalai, jų gamyba ir degustacija (Algis Dirsė). 14.15–16.00 val. Bronzos amžiaus ir vikinginio laikotarpio patiekalų gamyba ir degustacija (Edita Nurmė). 16.00–16.45 val. Mažosios Lietuvos tradiciniai kepiniai, jų degustacija (Laimutė Mačėnienė). 16.45–17.00 val. Kavos pertrauka. 17.00–18.30 val. Mažosios Lietuvos gastronominė kultūra (dr. Rimvydas Laužikas).

Horsto Skodlerrako paroda

Nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje bus eksponuojama nauja iš Klaipėdos krašto kilusio dailininko paroda ,,Horst Skodlerrak (1920-2001). Didelis mažame“. Juknaičiuose gimusio menininko Horsto Skodlerrako parodoje galėsite išvysti net 49 aliejinius paveikslus, taip pat akvarelės, guašo, grafikos kūrinius, daugiausia peizažus, kuriuose vyrauja Klaipėdos krašto vaizdai, Šiaurės Vokietijos miestai, miesteliai, jų apylinkės, bus ir kelionių įspūdžių iš Toskanos, Amsterdamo, Aleksandrijos, Ispanijos. Parodos atidarymas 2022 m. rugsėjo 20 d. 17 val. Parodą pristatys jos kuratorius dr. Jörnas Barfordas,

Šilutės kultūros ir pramogų centras kviečia leistis į „Vėtrungių kelią“ ir pažinti Mažąją Lietuvą

Interaktyvus „Vėtrungių kelio“ žaidimas 2013 m.  Šilutės kultūros ir pramogų centre gimęs projektas „Vėtrungių kelias“ suteikia unikalią galimybę pažinti Mažąją Lietuvą. Žaidimas siūlo įvairius maršrutus, kuriais keliaujant galite pažinti Nidos kopas, Klaipėdos skverus, Drevernos apžvalgos bokštą, Mažosios Lietuvos sostinę Šilutę, Rambyno kalną, Viešvilės girią, Smalininkų uostą ir daug kitų kultūros paveldo objektų. Žaiskite interaktyvų žaidimą ir keliaukite po nurodomas vietas, atlikite užduotis ir laimėkite prizus! Įvykdę visas užduotis gausite prizų dėžutės kodą ir koordinates. Žaidimo dėžutes rasite Rambyno regioninio parko

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Kultūros ministerija skyrė lėšų tik „Juknaičių“ šokių grupei

Šilutės r. Salos etnokultūros ir informacijos centrui (Juknaičių seniūnijos vyresniųjų šokių grupei „Juknaičiai“) skirta 2800 eurų. Tokią žinią pranešė Kultūros ministerija, paskelbusi ir du ministro S. Kairio įsakymus. Vienintelis mėgėjų meno kolektyvas „Juknaičiai“ Šilutės rajone gauna lėšų kostiumams įsigyti. Primename, kad Rusnėje veikiantis Salos etnokultūros ir informacijos centras rūpinasi kultūrine veikla Rusnės, Juknaičių ir Usėnų seniūnijose. Minimo lėšos paskirtos konkrečiai „Juknaičių“ vyresniojo amžiaus šokėjų kolektyvui. Kultūros ministro įsakymu skirtos lėšos mėgėjų meno kolektyvams tautinių, archeologinių, istorinių kostiumų gamybos ir įsigijimo

Vilma Griškevičienė vėl deleguota į Klaipėdos apskr. regioninę kultūros tarybą

Tokį sprendimą liepos 28 d. surengtame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje priėmė rajono politikų Taryba. Sprendimo projektą deleguoti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėją Vilmą Griškevičienę į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos formuojamą regioninę kultūros tarybą artėjant posėdžiui svarstė Savivaldybės tarybos komitetai. Galutinį sprendimą politikai priėmė Tarybos posėdyje. Nuo 2018 m. Kultūros ministerija įgyvendina regioninio kultūros projektų finansavimo modelį, kuris  yra patvirtintas kultūros ministro 2018 m. birželio 13 d. įsakymu „Dėl tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose

Paskutinę liepos dieną – nemokamai į muziejų

Šį sekmadienį, liepos 31 dieną, tradiciškai Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai lankytojus priims nemokamai. Pirmąjį šių metų pusmetį tokia galimybe iš viso pasinaudojo 135 486 žmonės: pirmąjį ketvirtį Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai sulaukė 66 900 lankytojų, antrąjį ketvirtį šis skaičius išaugo iki 68 586. Iš viso Kultūros ministerija už šią iniciatyvą per du ketvirčius muziejams paskirstė beveik 613 tūkst. eurų. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas džiaugiasi šia Kultūros ministerijos iniciatyva ir priduria, kad sekmadienį nuo 10 iki 17 val. muziejų

Meno pleneras, skirtas Ievos Simonaitytės 125-sioms gimimo metinėms  

Liepos 27— rugpjūčio 5 d. Pagėgių sav. Martyno Jankaus muziejaus paveikslų sode kūrybinio darbo imsis šeši plenero dalyviai. Šių metų meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai. O buvo taip…“  skirtas Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Mažosios Lietuvos paveikslų sode kursiantys menininkai maloniai laukia visų, kuriems įdomus kūrybos procesas ar bendrystės įspūdžiai. Meno plenero atidarymas – liepos 28 d. (ketvirtadienį) 17 val. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, iškilmingas meno plenero uždarymas ir naujų darbų pristatymas – rugpjūčio 5

Rytoj Šilutės evangelikų-liuteronų bažnyčioje skambės „Fugos menas“

Rytoj, liepos 5 d., 17.00 val. Šilutės evangelikų-liuteronų bažnyčioje valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras TRIMITAS (dirigentas Karolis Variakojis) atliks Johano Sebastiano Bacho kūrinį „Fugos menas“. Šią šedevru laikomo Johanno Sebastiano Bacho „Fugos meno“ versiją pučiamųjų orkestrui pirmą kartą Europoje atliko būtent valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Baroko genijaus J. S. Bacho kūrybine laboratorija ir kulminacija vadinamą „Fugos meną“ pučiamiesiems aranžavo Kenneth Amis (JAV). K. Amis yra Bostono universiteto, Bostono konservatorijos dėstytojas (tūba, dirigavimas), dirbęs Indianapolio, Detroito, Šanchajaus simfoniniuose orkestruose. Šiuo metu

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas trumpam grįžta į Vilnių

Į Lietuvą grįžta rankraštinis maldynas, priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam kancleriui ir Vilniaus vaivadai, Mūrinių Geranainių grafui Albertui Goštautui (apie 1480–1539). Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas. Sugrįžta dviem mėnesiams Dviem mėnesiams į Valdovų rūmų muziejų sugrįžtanti relikvija pirmiausia primena jo savininką – Albertą Goštautą, aktyviai veikusį ir faktiškai valdžiusį Lietuvą ne vieną dešimtmetį didiką, kuris istorikų dažnai vertinamas, kaip vienas žymiausių, įtakingiausių ir

Šilutės r. savivaldybėje – dar viena komisija

Šio mėnesio pabaigoje planuojamame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje siūloma patvirtinti Leidybos finansavimo Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą ir sudaryti komisiją, kuri spręstų, kokius leidinius ir kada leisti. Komisija dirbtų tik šią kadenciją, o rinkimai – jau pavasarį. Siūloma, kad į komisiją Taryba deleguotų du savo atstovus, tai paaiškės Savivaldybės tarybos posėdyje. Taip pat joje dirbtų: Daiva Žebelienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja; Vilma Griškevičienė, Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja; Rita Vanagienė, Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė; Laima

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia keliauti ir iš naujo atrasti Mažosios Lietuvos grožį  

Birželio 25-26 d. mielai kviečiame apsilankyti Mažosios Lietuvos etnografiniame regione ir sudalyvauti VĖTRUNGIŲ IR KAFIJOS DIENOSE! „Vėtrungių kelio“ partneriai įvairiuose Mažosios Lietuvos miestuose ir miesteliuose jungiasi į VĖTRUNGIŲ KELIO 2022 sezono atidarymą bei kviečia – pašmerlekiuoti (paskanauti) tradicinio lietuvininkų gėrimo – kafijos bei patirti ir pažinti šio krašto kultūrą, tradicijas ir papročius žaidimo atidarymui skirtuose renginiuose! Kafijos aromatą šiemet Mažojoje Lietuvoje skleis ir jos ragauti kvies „Vėtrungių ir Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtos kavinės bei restoranai: KLAIPĖDOJE: Restoranas „Etno dvaras“,

Vydūno viešojoje bibliotekoje dvelkė literatūriniai „Aštuoni Kuršmarių vėjai“

„Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausia, devintoji, rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 d. buvo pristatyta Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė susirinkusiesiems pristatė knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ autorių – poetą, eseistą, novelistą, vertėją, prozininką, redaktorių, bibliotekininką, Lietuvos rašytojų sąjungos bei XXVII knygos mėgėjų draugijos narį Laimoną Inį. Kartu su juo atvyko garbūs svečiai: šio susitikimo koordinatorius – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės Kaune įkūrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautoris

Šilutės kultūros įstaigų specialistai ugdė savo viešojo kalbėjimo ir retorikos įgūdžius

Kiekvienas žmogus kalbėdamas viešai yra jutęs didžiulę baimę ir įtampą. Tuo metu galvoje vis sukasi įvairios mintys: kaip nepamiršti, ką sakyti, kaip stovėti, kur laikyti rankas, kaip užmegzti ryšį su auditorija ir pan. Atsakymus į šiuos klausimus Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkams ir kultūros darbuotojams padėjo surasti žinomas retorikos meistras, viešojo kalbėjimo mokytojas ir treneris, dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas teatro „Cezario grupė” aktorius Vytautas Kontrimas. Gegužės 31 d. vykusių teorinių-praktinių mokymų „Kalbėti ar patylėti? – štai

Kintuose – nemokamas lietuviškų trumpųjų filmų seansas

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts” kartu su meno rezidencija „Kintai Arts“ ir Kintų muzikos festivaliu kviečia į nemokamą lietuviškų trumpųjų filmų seansą. Kintų bendruomenei ir svečiams bus pristatyta jaudinanti ir įtraukianti programa „Trumpas kinas. Vienos dienos istorija”, kurioje – penki naujausi lietuvių kūrėjų darbai, leisiantys pasinerti į ironijos, romantiškų jausmų, nostalgijos ir veiksmo kupinus pasakojimus. Filmų programa bus rodoma birželio 17 dieną, penktadienį, 19.00 val. „Kintai Arts” meno rezidencijoje kaip Kintų muzikos festivalio dalis. „Lithuanian Shorts“ iniciatyva „Trumpas kinas“

Kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliasi į pajūrį

„Angelų takais“ keliasi į pajūrį – pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba bus galima Klaipėdoje ir Nidoje. Prestižinių tarptautinių kino festivalių laureatas, daugybę apdovanojimų pasaulyje pelnęs kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliasi vasarai į pajūrį. Pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba nuo šiandien jau galima Klaipėdoje, o nuo mėnesio vidurio – ir Nidoje. Režisierės Kristinos Buožytės ir virtualios realybės kūrėjo, prodiuserio Vitalijaus Žuko sukurtas filmas skirtas dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybai

Viena ranka davė, kita – atėmė…

Praėjusią savaitę surengtame Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje priimti du sprendimai, susiję su Švėkšna ir permainomis šiame ypač daug šalies ir užsienio turistų sulaukiančiame miestelyje. Švėkšniškių prašymu Savivaldybė iš privačių asmenų išpirks Kalės tvenkinį, kuris, tikėkimės, nebus toks apžėlęs, o prie jo vyks įvairios šventės, kur ir mes dar nuvažiuosime. Kiek tas pirkinys kainuos, palaukime, sužinosime. Švėkšnos trauka Kodėl Švėkšna Šilutės rajone taip traukia iš visur ir nuolat atvykstančius žmones, atsakymų yra daug. Įspūdingoje Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčioje tuokiasi

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“

Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka 2022 m. gegužės 25 d. (trečiadienį) 17.00 val. maloniai kviečia į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Laukiame Jūsų Pagėgių seniūnijos kiemelyje (Vilniaus g. 46, Pagėgiai). PASTABA: esant blogoms oro sąlygoms, šventė vyks bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai)

Šilutės rajono kultūros centrams – žemesnės kategorijos

Šilutės r. savivaldybės taryba gegužės pabaigoje posėdyje nuspręs, ar patvirtinti antrą kategoriją šiems Šilutės rajono savivaldybės kultūros centrams: Senųjų kaimo tradicijų centrui (Vainutas), Salos etnokultūros ir informacijos centrui (Rusnė), Žemaičių krašto etnokultūros centrui (Žemaičių Naumiestis), Kintų Vydūno kultūros centrui. Nors minimi kultūros centrai veikia nurodytose rajono vietovėse, jie aptarnauja ir priskirtas kitas kaimiškas seniūnijas.   Kultūra pavaldi savivaldybėms Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte nustatoma, kad savivaldybių funkcijoms priskiriamas gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros

Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Rekordinis šiaudinis sodas 2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio. Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys

Etnologas Libertas Klimka: „Atvelykis – nepelnytai užmiršta šventė…“

Pirmasis sekmadienis po Velykų, šiemet tai balandžio 24-oji,  vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai.  Pagal krikščionybę Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Tomas sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų

Šokio detektyvą sukūrusi šilutiškė Inga Kuznecova: „Noriu, kad spektaklio laikas būtų pliūpsnis pačių įvairiausių jausmų“

Iš pažiūros idiliškas identiškų trynukių pasaulis subyra į šipulius kai viena iš jų nužudoma. Kas žudikas ar žudikė – neaišku. Žmogžudystės paslaptį imasi narplioti detektyvė, bet kuo įdėmiau ji stebi seserų aplinką, tuo joje daugiau paslapčių ir įtartinų detalių. Iš Šilutės kilusios choreografės Ingos Kuznecovos Šeiko šokio teatre kurtas spektaklis išaugo iš jos senos aistros detektyvo žanrui. Literatūroje ar televizijoje niekada auditorijos nestokojantys detektyviniai kūriniai scenoje yra kur kas retesni svečiai, ypač jei ta scena – šiuolaikinio šokio. I. Kuznecova

Balandžio 15-ąją minima Pasaulio kultūros diena      

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina. Šia proga verta atkreipti dėmesį į vykstantį karą Ukrainoje. Ten Rusijos karinės pajėgos bombarduoja ir gyvenamuosius namus, ir kultūros

Naują romaną išleidęs Rokas Flick: „Esu prisirišęs prie Mažosios Lietuvos ir jos žmonių“

  Rašytojas Rokas Flick – skaitytojams puikiai pažįstamas romanų apie Mažąją Lietuvą autorius, atskleidžiantis įdomiausių detalių kupiną šio krašto istoriją. Viena priežasčių, kodėl autorius tiek dėmesio skiria šiam kraštui ir jo žmonėms – jo paties šeimos istorija. „Esu senosios Prūsų Lietuvos, tiksliau persikėlusių Zalcburgo vokiečių, ainis. Mano motinos vokietės Bertos Flick protėviai dėl religinių įsitikinimų turėjo priverstinai palikti gimtąją Austriją. Taip jie atsidūrė Prūsų Lietuvoje“, – pasakoja R. Flick. Naujausias R. Flick romanas „Kur upė Šyša teka…“ – biografinis pasakojimas apie

Kasmet žvarbią balandžio pirmąją dieną dvaro kapinaitėse

Šilutėje ne vien Melagių diena švenčiama balandžio 1-ąją. Šią dieną paminime ir mūsų miesto geradario, mecenato, buvusio Šilutės dvaro savininko Hugo Šojaus (vok. Hugo Sheu) gimimo dieną. Šiemet minime 177-ąsias jo gimimo metines. Šio žmogaus vardu pavadinto Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pastebėjo, kad kasmet renkantis į pievele paverstas senąsias Šilutės dvaro kapines prie dvarininko kapą ženklinančio lauko akmens būna gana žvarboka. Taip ir šį kartą, nors žmonių pulkelis susirinko nemenkas. Savivaldybės atstovai su vicemeru Sigitu Šepučiu priešakyje,

Petras Jakštas: „…Šilutė turi jam grąžinti pagarbą…“

„Yra žmonių, kurie gyvenamą aplinką tartum savo šešėliu pridengia, bet yra ir tokių, kurie tartum švyturiai šviečia. Prie pastarųjų priklausė ir buvusio Šilutės dvaro savininkas, krašto ekonomijos patarėjas, filosofijos garbės daktaras Hūgas Šojus“, – skaitome Petro Jakšto knygoje „Senoji Šilutė“, išleistoje 1994 m. Balandžio 1 d. Šilutėje minimos 177-osios H. Šojaus gimimo metinės „Teesie jo siela įpinta į amžinybės vainiką, nes jo kūnas ilsėtis ramybėje negalėjo“, – taip knygos „Senoji Šilutė“ paskutinį skyrių, skirtą H. Šojui, užbaigia šviesios atminties Petras

Paminėtos rašytojos Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės

Šį pavasarį minimos šviesaus atminimo Pagėgių himno žodžių autorės, krašto rašytojos, ilgametės pedagogės, visuomenininkės, Pagėgių krašto apdovanojimų „Metų žmogus“ (2002 m.) ir „Pagėgių krašto garsintojas“ (2009 m.) laureatės Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės. Šiai iškiliai Pagėgių krašto asmenybei skirtas visas minėjimo ciklas, kurį 2022 m. kovo 24 d. pradėjo ir kraštiečius gražiai bendrystei subūrė šviesus, jaukiomis prisiminimų akimirkomis nuskaidrintas vakaras. Pagerbta Pagėgių himnu Renginį pradėjo Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipdamasi tokiais žodžiais: „Šios nuostabios moters gyvenimas

Knygnešio dienos siurprizai

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus suorganizavo knygų mainų mugę „Bagažinių turgelis“. Muziejininkams ši diena atnešė siurprizų. Vienoje iš bagažinių buvo rastas gana retas 1920 m. Peterburge išleistas Esperanto – rusų kalbos žodyno II leidimas (I buvo išleistas Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1914 m.). Knyga paženklinta „Mokytojo Mato Morkūno knygynėlio“ spaudu, priešlapyje Paulo Medem ranka esperanto kalba 1921 sausio 7 d. Kaune įrašyta sentencija Matui Morkūnui. Pažymėtina, kad Lietuvos vokietis Paulius Medemas gimė 1862 m. gruodžio

Paminėtos Vydūno 154-osios gimimo metinės

Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kovo 22 d. kasmet ypatinga. Juk šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Mažosios Lietuvos istorija neįsivaizduojama be šio iškilaus žmogaus indėlio krašto istorijai, o jo tuomet išsakytos mintys ir aplinkos bei pasaulio suvokimas šiandieną stebina aktualumu, taiklumu bei prasmių gelme. Vydūnui skirta diena Vakar, kovo 22 d., bibliotekos bendruomenė visą dieną skyrė Vydūnui. Diena pradėta tradiciniu bibliotekos organizuotu protmūšiu „Vydūno keliais keleliais“, į kurį išbandyti

Šilutiškiai Kovo 11-ąją pasitiko solidarizuodamiesi su Ukraina

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė Kovo 11-ąją dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiuose. Bendrai maldai už Lietuvą ir jos žmones, taip pat už kaimynus ukrainiečius, kenčiančius nuo karo baisumų, aukojo Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Remigijus Saunorius. Po šv. Mišių ansamblis „Vox Libri“ (vad. R. Golubovskienė), kaip ir visas pasaulis, solidarizavosi su broliais ukrainiečiais ir pakvietė vienybę sukurti bei palaikymą išreikšti daina. Vidurdienį vyko iškilminga

Pagėgių krašto bibliotekininkai – 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje 

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei filialų darbuotojai sėmėsi profesinių ir kultūrinių kompetencijų kėlimui vertingų žinių, 2022 m. vasario 24 d. dalyvaudami Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“, Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos leidėjų asociacijos organizuotoje 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Šių metų tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Šiam renginyje bibliotekininkai susipažino su kiekvienos leidyklos pateiktu plačiu įvairiausių leidinių asortimentu. Maloniai nudžiugino susitikimai su savo literatūros kūrinių stendus čia pristačiusiais įžymiais Lietuvos rašytojais. Pasirašytas savo knygas Vydūno viešajai bibliotekai ir jos

Lietuviškas įmonės pavadinimas – verslo trukdis ar paskata?

Vasario 21-ąją minima Tarptautinės gimtosios kalbos diena, šia proga jau keturioliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.   Per 15 tūkstančių pavadinimų per metus Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais,

Pagėgiuose iškilmingai paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės

„Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ – šia, Pagėgiuose gimusio poeto, visuomenininko Algimanto Mackaus gyvenimo ir kūrybos kelią įprasminančia fraze iš jo poezijos eilučių vasario 11 d. pavadintą konferenciją, dedikuotą šio kūrėjo 90-osioms gimimo metinėms atminti, pradėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių Tito Cigano, Kristalės Genytės, Beno Mišeikio, Aurimo Pociaus ir Gabijos Sragauskaitės poetinė kompozicija „Grįžtu į prarastus namus…“. Vėl skamba Algimanto Mackaus vardas Renginį vedusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: „Norisi pasidžiaugti

Dainos „Naminis angelas“ video klipą Kostas Smoriginas skiria visiems mylintiems

„Šią dainą skiriu visiems mylintiems, įsimylėjusiems, dar laukiantiems šio nuostabaus jausmo, jį puoselėjantiems, ir net juo nusivylusiems“, – pristatydamas vieną savo jautriausių dainų apie meilę, poeto Vlado Šimkaus tekstu, kalba Kostas Smoriginas. Nors daina „Naminis angelas“ parašyta beveik prieš 20 metų, šiemet ji įgavo ir vizualų pavidalą, ir kiek kitokį skambesį. „Šią dainą visada atlieku koncertuose, ir žiūrovai ją labai myli, todėl norėjau, kad ji gyventų ne tik mano gyvuose pasirodymuose ar garso įrašuose, bet būtų pasiekiama ir plačiai auditorijai.

« Senesni įrašai