Kultūra

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. I dalis

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įkūrimo pradžią reikėtų sieti su 1889 m., kuomet Šilokarčemos dvarą įsigijo Hugo Šojus (H. Scheu, 1845-1937 m.). Pirmasis privatus muziejus Klaipėdos krašte Iš pradžių dvarininkas surinktas muziejines vertybes perduodavo Karaliaučiaus, Įsručio muziejams, vėliau – įvairias antikvarines vertybes ir iškasenas ėmė kaupti pats. XIX a. pabaigoje Šilutės dvaro rūmų dviejuose kambariuose įkūrė privatų muziejų, kuriame buvo sukaupta ir eksponuojama lituanistikos, etnografijos ir archeologijos kolekcija. H. Šojus mielai priimdavo ekskursijas ir atskirus lankytojus, kurie domėdavosi šio krašto praeitimi,

Prieš 96-erius metus Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai

Šiai datai skirtas minėjimas sausio 15 d. prasidėjo prie Šilutės rajono savivaldybės esančios paminklinės sienelės 1923 m. sausio įvykiams priminti. Pagarbą žuvusiems ir 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną. Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Pavakare Hugo Šojaus muziejuje buvo atidaryta paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti muziejui padovanotus arba įsigytus eksponatus. Atidaryme dalyvavo folkloro ansamblis „Verdainė“. Reikšminga dienaŠilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas–archeologas Mantas Užgalis, pasveikinęs

Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm kviečia į mįslingą akistatą…

Nuo sausio 8 dienos Šilutės Fridricho  Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia tautodailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda, spinduliuojanti stipria emocine energija, pritraukiančia žiūrovų žvilgsnį ir dėmesį. Visą 2018 metų gruodžio mėnesį tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveikslai puošė Kaišiadorių r. kultūros centro parodų salės sienas, kur autorė sulaukė palankaus lankytojų įvertinimo. Šiais metais menininkė yra pakviesta eksponuoti savo darbus keliose Vilniaus ir Kauno meno galerijose, kur šiuo metu vyksta derinimo darbai. Be to, tapytojos nauji darbai keliaus į Klaipėdos r. kultūros

Nuotykių komedija „Pasiklydęs skambutis“ – Šilutėje

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ sausio 29 d. į Šilutę atvyksta su tikrais įvykiais paremta nuotykių komedija „Pasiklydęs skambutis“. Taip yra nutikę kiekvienam iš mūsų, galbūt net ne vieną kartą… Reklamos prodiuseris Haris ir jo žmona Roberta keliauja aplankyti savo draugų – ne itin sėkmingo rašytojo Polo ir jo senamadiškos žmonos Lauros. Laukia daug žadantis savaitgalis – gardi vakarienė, vynas ir pokalbiai iki paryčių. Haris ir Roberta vėluoja. Regis, pasiklydo. Paskambinę draugams ir išsiaiškinę, kuria kryptimi važiuoti, jie pamiršta… o ne!…

Kad vergai neugdytų vergvaldžių. Tezės mokyklai

Bronislovo Burgio pavardė mažiau minėta kaip Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjo ir nuo 1990 m. – jos direktoriaus. 2014 m. dėl konflikto su gimnaziste, kuri buvo aptikta rūkanti, dėl to pagal gimnazijos tvarką turėjo palikti šią įstaigą, B. Burgis paliko gimnazijos vadovo pareigas ir dvejus metus mynė teismų slenksčius: 2016 m. gruodį Aukščiausiasis Teismas pedagogą išteisino. Pateikiame B. Burgio minčių, paviešintų „Sąjūdžio Atgimime“ šį rudenį. Švietimo sistemą galima apibūdinti vienu žodžiu: kontrastai. Dešimtys moksleivių kasmet pelno tarptautinių olimpiadų medalius, bet

Birutė Tekorienė užvėrė Švietimo skyriaus vedėjo duris

Gruodžio 21 d. iš darbo išėjo Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, šias pereigas ėjusi 10 metų, o iš viso šiame skyriuje išdirbusi beveik 33 metus. Spausdiname interviu su B. Tekoriene. Birutė Tekorienė yra kilusi iš Šilalės, vidurinę mokyklą baigė Kintuose, mat su tėvais gyveno gretimame kaime. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1986 m. dirba Švietimo skyriuje. Su vyru Juozu užaugino dukrą Eglę ir sūnų Gintarą. Eglė su vyru Eriku gyvena JAV, augina tris vaikus: Nikolą, Nilą ir

Pasibaigusi akcija „Knygų Kalėdos“ skaitytojams dovanojo naujų knygų ir skaitymo džiaugsmą

Besibaigiant 2018-iesiems Lietuvoje prasidėjo akcija „Knygų Kalėdos“, skleidžianti žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime knygų bibliotekoms. Pamario krašto žmonės yra skaitantys ir mėgstantys knygas, nes kasmet jie išlieka neabejingi šiai akcijai ir dovanoja knygas savo bibliotekoms. Dažnai skaitomiausios knygos bibliotekoje tenka ilgokai palaukti. Vieno ar kelių bibliotekos turimų populiarios knygos egzempliorių nepakanka, todėl susidaro eilė norinčių ją perskaityti. Kai kuriems skaitytojams knygą tenka perskaityti tik po kelių mėnesių. Dėl šios priežasties aštuntosios akcijos „Knygų Kalėdos“ bičiuliai ir geradariai buvo

Prieš Kalėdas – į Mažąją Lietuvą žąsies pirkti

Smagių prekeivių klegesys, žąsų gagenimas, triukšmas ir pokštai, armonikos garsai ir kvieslių šūkaliojimai sutrikdė aną šeštadienį Pagėgių ramybę, mat naujojoje Pagėgių turgavietėje sušurmuliavo tradicinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus – Tautinio paveldo produkto sertifikatu sertifikuota šventė. Per šv. Martyną Skaičiuoja šis renginys antros rankos pirštus, o pati tradicija gerai žinoma net iš tarpukario. Ir unikali, tik šiam kraštui būdinga. Mena ji tą laiką, kai krašto ūkininkai per šventą Martyną ypatingais bateliais (pervarę per smalą) apautas gages turgun į Tilžę varydavę ir

Prakartėlė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Šilutėje jau įžiebta Kalėdų eglė, o gruodžio 12–os pavakarę Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje miestelėnai išvydo įspūdingą prakartėlę, kurią sukūrė Šilutės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Koncertavo vokalinis ansamblis „Laudamus“. Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis pradžioje visus susirinkusius pakvietė sugiedoti giesmę „Išganytojau tautų“. Vėliau supažindino, kada pirmą kartą buvo paminėta prakartėlė, papasakojo jos atsiradimo istoriją ir ką ji simbolizuoja. Padėkojo Šilutės meno mokyklos mokiniams ir mokytojams už puikų kolektyvinį darbą. Pasidžiaugė, kad miestelėnai vakarais, kai miestas nušviestas kalėdinių žibintų,

Kalėdų nuotaika jau atkeliavo į Švėkšną

Šių metų gruodžio 14 d. Švėkšnoje oficialiai paskelbta žiemos švenčių sezono pradžia. Šios dienos ryte, iš dangaus krentant snaigėms, Knygnešių skverelyje jau ėmė būriuotis Švėkšnos miestelio įstaigų ir bendruomenių nariai. Gražia tradicija tapusi idėja, nuotaikingai papuošti skverą, kasmet tampa kūrybiškesnė. Šiemet šioje erdvėje įsitaisė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos kurtas Kalėdų senelis su sostu, „Saulės“ gimnazijos moksleivių pagaminta ragana skrendanti ant šluotos ir melagis pinokis, Švėkšnos bibliotekos žaismingai išpiešti imbieriniai sausainėliai, Tradicinių amatų centro kurtas ledo karalienės krėslas, lopšelio-darželio besmegenis, nešantis vaikų

Šiemet sakralinių giesmių šventė skambėjo katalikų bažnyčioje

Į tradicinę prieškalėdinę sakralinių giesmių šventę „Teskamba giesmės“ gruodžio 7 d. popietę rinkosi Šilutės ir rajono bendruomenių vaikai ir jaunimas. Šiemet giesmės skambėjo Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Po remonto pagražėję maldos namai sunkiai sutalpino visus giesmininkus ir klausytojus. Pabūti čia buvo verta. Šilti sveikinimų žodžiai Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis puikia idėja, puikia tradicija pavadino giesmių šventę, priminė, kad advento metu, kai ruošiamasi Kūčių vakarui, šventoms Kalėdoms, nieko nėra geriau kaip pasimelsti bažnyčioje, pagiedoti arba pasiklausyti giesmių. Meras

Pasivaikščiojimas Ievos Simonaitytės keliais

Praėjusią savaitę Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai vyko į rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinę (Klaipėdos r.), pabuvojo Vanagų bažnyčioje, aplankė tenykštes kapines, pasivaikščiojo po Priekulę, o grįždami dar užsuko prie ilgiausio Lietuvoje Lankupiuose kabančio tilto per Miniją. Literatūra – nuo pradžių Literatų būrelio nariai domisi literatūra, literatūros žanrais, patys rašo. Susirinkę į užsiėmimus, pirmiausiai mini ir susipažįsta su mūsų kraštuose gyvenusiais ir kūrusiais rašytojais. Viena iš tokių – rašytoja Šarlotė Kaizer (1890-1966), gimusi ir augusi Rusnėje, vėliau gyvenusi ir

Pūtikų varžybos Šilutės scenoje

Gruodžio pradžioje Šilutės kultūros ir pramogų centre vyko neįprastos varžybos – scenoje varžėsi du pučiamųjų orkestrai – Šilutės „Pamario brass“ ir Biržų kultūros centro „Blėkvaris“. Idėją pasivaržyti tarpusavyje orkestrams pasiūlė broliai Jurgis ir Pranas Dapšauskai. Jurgis vadovauja Vilniaus orkestrui „JD brass“, o Pranas – Biržų orkestrui „Blėkvaris“. Brolių vadovaujamų varžybų jau buvo surengtos dvejos. Į trečiąsias pasiūlė įsijungti šilutiškio Gražvydo Railos vadovaujamam „Pamario brass“ orkestrui. Šeštadienį vyko lyg ir pirmais etapas, nes balandį „Pamario brass“ vyks į Biržus. Varžybos Šilutės

Vakaras „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir miesto svečius į rašytojo, filosofo, kultūros veikėjo, švietėjo Vydūno gyvenimo ir kūrybos vakarą „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“. Renginys pradėtas vydūniška gaida – Vitalijos Brazaitienės vadovaujamo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ drauge su renginio dalyviais ir žiūrovais sugiedota Vydūno „Lietuvių giesme“. Įtaigiai ir vaizdingai atliekama literatūrine kompozicija pagal Vydūną „Pražydinkime savyje tai, kas nepragaišta“ susirinkusiuosius žavėjo Pagėgių savivaldybės kultūros centro jaunimo teatro studija „Aidas“ (vadovė – Danutė Bardauskienė). L.

Susitikimas su tautodailininke Rūta Emigart Čiuželiene Pašyšiuose

Vieni kūrėjai meilę savo kraštui apdainuoja dainose, kiti ją perteikia spalvomis, o tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, grakščiai valdydama žirklutes ir peiliuką, kuria popieriuje.   Lapkričio 23 d. savo karpinių parodą tautodailininkė pristatė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo lankytojams. Trapiuose popieriaus karpiniuose iškyla lengvi ir mieli mūsų krašto vaizdai. Visiems pažįstami pastatų, grakščių paukščių siluetai tarsi nukelia į širdžiai mielus prisiminimus, aplankytas vietoves ar matytus gamtos vaizdus. Kukorų kaime (Šilutės r.) gimusi mergaičiukė, nuo mažens savo kūrybingumu uždegusi aplinkinius, kūrybinį

Popierinė žiemos pasaka Ramučiuose

Gruodžio 1 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko edukacinis užsiėmimas „Popierinė žiemos pasaka“, skirtas nacionalinei akcijai „Knygų Kalėdos“. Užsiėmimą vedė ir savo kūrybinius darbus pristatė tautodailininkė, knygų autorė Teresė Lorenčienė. Lapkritis užleido vietą gruodžiui, dienos trumpėja, šis laikas pokyčių atneša ne tik gamtai, bet ir sielai. Advento ramybė ir susikaupimas veda į didžiąją šventę –  Kalėdas. Jau aštuntą kartą akcija „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti knygas Lietuvos bibliotekoms. Ramučių bendruomenės moterys ir jaunieji bibliotekos lankytojai Ramučių bibliotekoje grožėjosi

Edukaciniame užsiėmime: antrokai pasijuto tikrais sekliais

Lapkričio 23 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko edukacinis užsiėmimas „Informacijos detektyvai“, kuriame dalyvavo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos antrokai. Šis užsiėmimas yra įtrauktas į kultūros paso paslaugų sąrašą. Užsiėmimo metu vaikai susipažino su bibliotekos veikla, apsilankė visuose jos skyriuose, sužinojo, kaip lentynose yra suskirstytos knygos. Jiems reikėjo surasti Salomėjos Nėries knygą. Vikriai mokinukai sukosi lentynų labirintuose ieškodami žymios lietuvių poetės poezijos rinktinės. O greičiausiai knygą pavyko rasti antrokei Agnei. Užlipus į ketvirtą aukštą, kur saugomos senos Klaipėdos krašto knygos,

Jaunųjų pianistų „Grand prix” šiemet iškeliavo į Šilutę

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje lapkričio 22 d. šurmuliavęs VI tarptautinis jaunųjų pianistų konkursas „Mano vaikystės draugas – fortepijonas“ išsiskyrė dalyvių iš Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos meistriškumu. Jau dvyliktus metus organizuojamame konkurse, vykstančiame kas dveji metai, šiemet dalyvavo ugdytiniai iš Saldus, Salaspilio, Bauskės (Latvija); Suvalkų ir Augustavo (Lenkija) bei Klaipėdos, Vievio, Pasvalio, Kauno, Kupiškio, Varėnos, Garliavos, Kretingos, Priekulės, Vilkaviškio, Elektrėnų, Palangos, Radviliškio, Jonavos ir Šilutės meno ir muzikos mokyklų. VI tarptautinio jaunųjų pianistų konkurso „Mano vaikystės draugas – fortepijonas“ laureatais

Kitais metais – 33 renginiai

Kitą savaitę vyks Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame planuojama patvirtinti 2019 metų kultūros strateginių renginių sąrašą. Jis ilgėja iki 33, nes siūloma į šį sąrašą ir 5, iki tol strateginiais nevadinti. Įprasta, kad dalis lėšų šiems renginiams skiriama iš rajono biudžeto, nemažai jų organizatoriai prisirenka iš rėmėjų. Kas suplanuota 2019 metams? Tvarka ir naujovės Savivaldybės taryba kasmet tvirtina Šilutės rajono savivaldybės strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems formuojant biudžetą numatomas dalinis finansavimas iš Kultūros plėtros ir paveldo puoselėjimo programos. Sąrašas

Literatūriniai rudens skaitymai švėkšniškių „Tėviškėje“

Vėjuotą lapkričio 9–osios vakarą jaukioje Švėkšnos seniūnijos salėje į literatūrinius rudens skaitymus rinkosi švėkšniškiai, „Tėviškės“ draugijos nariai. Buvo kalbama apie dviejų vakaro viešnių knygas: prozininkės Irenos Arlauskienės – „Kuris į Tolminkiemį?“ ir Birutės Morkevičienės poezijos – „Būties namai“. Dainavo etnogafinė grupė iš Gargždų „Dainužė“. Apie knygas kalbėjo mokytojos Elvyra Rimkienė ir Rasvita Kundrotaitė. Viešnių žodis „Tėviškės“ draugijos pirmininkė, vakaro moderatorė Violeta Astrauskienė, pasidžiaugusi visais susirinkusiais, supažindino su vakaro viešniomis: „Gyvenime atsitiktinumų nebūna, visi vienaip ar kitaip esame vienas su kitu

Kartą per mėnesį muziejai nemokamai priims lankytojus

Nuo kitų metų pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visi gyventojai galės nemokamai lankytis muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įsakymu patvirtino tai numatantį nemokamo muziejų lankymo modelį ir jo įgyvendinimo koncepciją. „Šiais metais nemokamo muziejų lankymo modelį buvome pradėję taikyti tik moksleiviams, o nuo 2019-ųjų dvylika kartų per metus muziejuose nemokamai galės apsilankyti visi pageidaujantys. Nutarėme neišskirti jokios visuomenės grupės ir manome, kad toks sprendimas bus ypač parankus šeimoms, kai jos nariai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visi kartu galės

Susitikime su komiksų autore Gerda Jord

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su komiksų autore Gerda Jord. Susitikimo metu autorė plačiau pristatė komiksų sąvoką, analizavo, kokia jų atsiradimo priešistorė, dėstė požiūrį į komiksus pasaulyje ir Lietuvoje bei dalinosi savo mintimis, kaip susidomėjo komiksais ir pradėjo juos kurti pati. Sunku vienu sakiniu apibūdinti kas yra komiksas, vienareikšmio apibrėžimo nėra, tačiau komiksai artimi tiek vaizduojamajam menui, tiek literatūros kūriniui. Pats komiksas, kaip literatūros kūrinys, neturi vienos temos, tradicijos, aiškaus apibūdinimo. Komiksai yra literatūros ir meno forma, juose

Švėkšnos muziejuje atidaroma Vytauto Daraškevičiaus fotoparoda

Lapkričio 20 d. (antradienį), 13 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje (Bažnyčios g. 9A, Švėkšna) atidaroma Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“, skirta Sąjūdžio 30-mečiui paminėti. Parodos atidaryme dalyvaus parodos autorius. Parodoje vaizduojamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Sąjūdžio pradžios iki visuotinį tarptautinį Lietuvos Respublikos pripažinimą pažymėjusi mitingo 1991 m. rugsėjo 1-ąją. „1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė ir mane. Stengiausi nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai fotografavau. Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, akreditacijų neturėjau, todėl į uždarus renginius

Senjorai išklausė paskaitą apie maisto produktus

Lapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto tęstinė paskaita „Sveikatinantys maisto produktai kasdieniniame racione: maisto produktai sveikatai, energijai ir jaunystei išsaugoti“, kurią vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė. Paskaitoje buvo kalbama apie maisto produktuose slypinčius jaunystės ir sveikatos priešus bei draugus. Lektorė pasidalino teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis bei patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausius sveikatai produktus ir juos derinti. V. Bradauskienė kalbėjo, kad didelę dalį raciono turėtų sudaryti grūdiniai produktai. Visagrūdžiai gaminiai turi daugiau sveikatai naudingų

Į teatro sceną žengia dar viena „Urvinė mama“ – aktorė Lina Rastokaitė

Žiūrovai turi galimybę susipažinti su dar viena pašėlusia, energinga bei autoironijos kupina mama – aktore Lina Rastokaite. Motinystės kuriozus šmaikščiai nagrinėjantis monospektaklis, dienos šviesą išvydęs praeitų metų pabaigoje, iki šiol buvo neatsiejamas nuo charizmatiškosios jo aktorės Gintarės Latvėnaitės, tačiau L. Rastokaitė žiūrovams žada dar kitokią, ne mažiau įdomią šeimyninio gyvenimo beprotybės interpretaciją. „Urvinė mama“ – spektaklis, į teatro sceną vienam vakarui perkeliantis chaotišką trijų vaikų mamos buitį ir leidžiantis į ją pažvelgti su pribloškiančiu atvirumu bei ironijos doze. Tai –

Pagėgiuose svečiai iš Čikagos (JAV)

Spalio vidury savivaldybės meras Virginijus Komskis priėmė ypatingą svečią iš Čikagos (JAV): aktyvų visuomenininką, vieną iš Pagėgiuose paminkline lenta ketinamo įamžinti savanorio Jono Šimkaus veiklos įamžinimo idėjos iniciatorių, Lietuvos Šaulių sąjungos išeivijoje centrinės valdybos narį Ernestą Lukoševičių. Susitikimo tikslas buvo aptarti Vyties Kryžiaus ordino kavalieriaus mjr. Jono Šimkaus, pagėgiškio, Lietuvos patrioto, 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimo dalyvio, už pasižymėjimą ir narsą apdovanoto Vyties Kryžiumi su kardais (vėliau pakeistu į Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną, 1921), Detroito lietuvių bendruomenės, St. Butkaus šaulių

Pasveikintas Pagėgių krašto garbės pilietis

Lapkričio 7 d. Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros didžiojoje salėje vyko iškilminga habil. dr. Vytauto Juodkazio sveikinimo ceremonija. Tądien gausus būrys akademinės bendruomenės atstovų, draugų, bičiulių ir bendraminčių 90 metų sukakties proga pagerbė Vytautą Juodkazį, žmogų, sveikinimo kalbose vadintą, „Žmogus titanas“, „hidrogeologijos Tėvas“, „mokytojas iš didžiosios „M“, „profesorių profesorius“. Prie gausių sveikinimo žodžių prisijungė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Anot mero, nepaprastą Vytauto Juodkazio meilę ir globą pajautė ir Pagėgių kraštas. Knyga „Mažoji Lietuva-

« Senesni įrašai