„Rambyno aidai“

Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

ATNAUJINTA 2017.06.27. Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti… Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės

Kas į Bikavėnus atvyko – nepasigailėjo

Kas nepabūgo visą dieną pliaupusio lietaus ir surizikavo atvykti į tradicinį tarptautinį festivalį „Grajikit Bikavos žiogeliai“ – nenusivylė. Prieš pat šventę dangus išsigiedrijo ir jau niekas nebetrukdė pasiklausyti vietinių bei iš Latvijos ir Ukrainos atvykusių kolektyvų muzikavimo. Renginio vedėja Vaida Galinskienė sakė, kad ir patys organizatoriai nebeprisimena, kada Bikavėnuose įvyko pirmasis liaudies muzikos festivalis, tačiau gerai žinoma, kad nuo 2008 metų jis tapo tarptautiniu. Ir šiemet, šalia namiškių „Lolytėlės“ (vadovas Kazys Budrys), „Žolynos“ (vadovė Loreta Mieliulytė) bei kaimynų iš Natkiškių

„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui. Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą

„Atlaja“ šoka jau penkiolika metų

Šilutės miesto šventės išvakarėse Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ ir visa gimnazijos bendruomenė paminėjo šokėjų kolektyvo 15 metų veiklos jubiliejų. Šia proga „Atlajos“ kolektyvą ir jo vadovę Ritą Kurpeikytę pasveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pasidžiaugęs, kad Pirmoji gimnazija ir jos bendruomenė turi šaunią vadovę Ritą Kurpeikytę, kuri šiais modernių technologijų laikais sugeba suburti moksleivius liaudiškam šokiui. Meras palinkėjo kolektyvui sulaukti dar ne vieno brandaus jubiliejaus. Sveikinimo žodį tarė ir Pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, kuri gyrė R. Kurpeikytę

Knyga apie liaudies meistrus Angelę ir Vytautą Raukčius

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido gausiai iliustruotą knygą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, kurioje pristato Balčių kaime, Vainuto seniūnijoje, gyvenančių kūrėjų darbus – margučius, drožinius, žaislus, sietynus, skrynias, tekintinius medžio dirbinius ir kt. Antradienio rytą šiedu liaudies meistrai Šilutės H. Šojaus muziejuje pristatė naują leidinį, kurio tiražas – vos 300 egzempliorių. 15 knygų gavo Angelė ir Vytautas Raukčiai ir jau spėjo visas padovanoti. H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad nagingasis Vytautas Rauktys dirba ir muziejuje, turi vos pusę

„Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!“

Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė. Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų? Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą

Pagėgių literatūrinis pavasarėlis – jau 13-asis!

Gaivios poezijos ir prozos vėju nuaidėjo 13-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šio pavasarėlio programą sudarė dvi dienas vykęs literatūrinių renginių ciklas, kuris sutelkė gausų būrį rašytiniam žodžiui neabejingų kraštiečių ir kūrėjų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės, Skuodo. Pirmąją šventės dieną į viešąją biblioteką rinkosi Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai. Pagėgių krašto dainuojamosios poezijos atlikėjai Kęstutis Bytautas ir Robertas Maziliauskas vakarą skaidrino dainomis, šmaikščiu literatūriniu debiutu maloniai nustebino ilgametė bibliotekos bičiulė, skaitytoja, Pagėgių krašte vykstančių renginių „siela“

Apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

2018 m. vasario 16 d. bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūną“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. Šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį

Viktorinos nugalėtojai lankė muziejus

Per pavasario atostogas viktorinos ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“ nugalėtoja – Stoniškių pagrindinės mokyklos komanda – viešėjo Klaipėdoje, kur aplankė muziejus. Kiekvienais metais sausio 15 d. Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva dienai paminėti Pagėgių savivaldybės kultūros centras organizuoja viktoriną moksleiviams ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“. Ši viktorina – apie Mažosios Lietuvos kultūrą, istorinius įvykius, nusipelniusias kraštui asmenybes. Viktorinoje dalyvauja savivaldybės švietimo įstaigų moksleiviai. „Džiaugiamės, kad  tokiems renginiams neabejingas Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jau antri metai

Šilta advento meto paroda

F. Bajoraičio bibliotekos kūrybinėje palėpėje veikia jungtinė dviejų autorių tapybos ant šilko darbų paroda „Šilkas kaip kava“. Šiluma dvelkiančios parodos autorės yra dvi bičiulės: šilutiškė Daiva Kostiuškienė ir palangiškė Eglė Lipinskaitė. Palangiškė E. Lapinskaitė yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, rengia savo darbų parodas. Šilutiškei Daivai Kostiuškienei ši paroda – pirmas toks bandymas. Į parodos atidarymą susirinkę miestelėnai (daugiausia damos) žavėjosi subtiliais tapybos ant šilko darbais. Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Rūta Šerpytytė ir Dovydas Mažonas.

Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

Lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį. Su advento vainiku Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų. Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė

Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

Ant naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas. Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“. Susitikimas su metraštininke Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos

« Senesni įrašai