„Rambyno aidai“

Vydūno viešojoje bibliotekoje – tarptautinė konferencija „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“

Šis rugpjūtis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje prasidėjo vienu iškiliausių metinių renginių – rugpjūčio 1-ąją bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuota tarptautine konferencija. Į ją susirinko gausybė Mažosios Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) kūrybos, minčių, skleistų idėjų sekėjų ir puoselėtojų. Šiemet ši tradicinė konferencija, pavadinta „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“. Ji skirta net kelioms ypač didžią svarbą turinčioms datoms – Vydūno 155-osioms gimimo metinėms, Vydūno draugijos įkūrimo 35-mečiui, Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva ir 1923 metų sukilimo 100-mečiui

Vydūno viešojoje bibliotekoje bus įteikta 15-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) premija Pagėgių krašto garsintojui

pavasaris

    Iškeliaujantis kalendorinis pavasaris Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje bus palydėtas tradiciniu, iškiliu, kasmet literatūros ir meno mylėtojus gausiai suburiančiu kultūriniu įvykiu. Gegužės 17 d. 17.00 val. vyks 19-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ Renginio metu bus įteikta jau 15-oji pagėgiškės, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam kraštiečiui. Šiemet garbingas „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas bus suteiktas ir piniginė premija įteikta Žukų

Teatralizuotas susitikimas su vaikų rašytoju Benu Bėrantu

Balandžio 24 d. Pagėgių sav. Vydūno viešąją biblioteką aplankė Ponas Kampas – rašytojo Beno Bėranto ir dailininkės Tanios Rex paveikslėlių knygos herojus. Knygos veikėją Poną Kampą sukūrė jaunas paveikslėlių knygų kūrėjas, vertėjas, vienintelis Lietuvoje nepriklausomas vaikų literatūros agentas Benas Bėrantas. Anot paties rašytojo, kuriant ir bendradarbiaujant su tokiomis dailininkėmis kaip Vilija Kvieskaitė bei Tania Rex, visos paveikslėlių knygos tampa populiarios ir yra verčiamos į užsienio kalbas.  Ne išimtis ir tądien bibliotekoje pristatyta knyga „Ponas Kampas“ (2019 m.) – šis kūrinys yra išverstas ir į

Vydūno viešojoje bibliotekoje atgimė moterų klubas

Balandžio 4-os popietę bibliotekoje rinkosi moterys. Susitikimo tikslas – prikelti naujam gyvenimui 1997 m. susikūrusį, bet kurį laiką neveikusį moterų klubą „Vaivorykštė“. Šis klubas ilgus metus vienijo ne vieną dešimtį veiklių moterų. Per gyvavimo laikotarpį organizuota bei dalyvauta įvairiuose renginiuose, išvykose, projektuose, atlikta daug gražių Pagėgių savivaldybę gražinančių iniciatyvų, patirta daug smagų akimirkų, užmegzta prasmingų pažinčių. Kad klubo veiklą reikia atnaujinti tapo visiškai aišku, kai sutartu laiku bibliotekoje susirinko per tris dešimtis veiklių ir gražiausių idėjų turinčių moterų. Susirinkimas pradėtas

M. Jankaus muziejaus sode – Velykos

Dar kovo pabaigoje Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, ruošdamasis gražiausiai pavasario šventei — Šv. Velykoms, pakvietė krašto bendruomenes dalyvauti prasmingoje veikloje – visiems kartu papuošti muziejaus sodo medelius. Siekdami suburti Pagėgių krašte esančių įstaigų, organizacijų, bendruomenių kolektyvus, norėdami į bendras visuomenines veiklas įtraukti jaunimą, senjorus bei specialių poreikių turinčius asmenis, balandžio 5 d. nuo 11 val. visus sukvietė į Bitėnus. Mažosios Lietuvos paveikslų sode pasirinkęs obelaitę, konkretus asmuo su kolektyvu ar artimaisiais galėjo ją papuošti savo pagamintais margučiais. Kiekvieno margučių

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Biblioteka Pagėgiuose pradėjo veikti 1937 metais

Vakar, lapkričio 9 d., kamerinėje aplinkoje – Pagėgių kultūros centro fojė – iškilmingai paminėta Vydūno viešosios bibliotekos 85-erių gyvavimo metų sukaktis. Gausų būrį pagėgiškių ir svečių pasveikino bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Savo ištikimiems lankytojams, draugams ir rėmėjams bibliotekininkai įteikė gausybę padėkos raštų. Žinoma, ir patys bibliotekininkai sulaukė ne mažiau sveikinimų, padėkų už aktyvią kultūrinę veiklą ir linkėjimų neprarasti jaunatviško veržlumo ir iniciatyvos kultūrinimo baruose, puoselėjant Vydūno idėjas. Įspūdingos sukakties proga Vydūno viešosios bibliotekos darbuotojams įteikti kultūros ministro Simono Kairio, Pagėgių

Vydūno bibliotekoje – knygos „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“ sutiktuvės

Rudenišką 2022 m. rugsėjo 29 d. vakarą Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė  kraštiečius kvietė iš arčiau susipažinti su Pagėgių krašto istorija bei su čia gyvenimo brydę palikusiomis asmenybėmis. Vienas tokių iškilių asmenų – Rytų Prūsijos gyventojas, liuteronų kunigas Franz Adomat. Jo autentiškas autobiografinis pasakojimas sugulė į knygą „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“. Daug žinių apie Žukus Šį leidinį sudarė ir redagavo Žukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas, bažnyčios istorijos žinovas kraštietis Raimondas Genutis. Susirinkusiesiems jį pristatė bibliotekos

Meno pleneras, skirtas Ievos Simonaitytės 125-sioms gimimo metinėms  

Liepos 27— rugpjūčio 5 d. Pagėgių sav. Martyno Jankaus muziejaus paveikslų sode kūrybinio darbo imsis šeši plenero dalyviai. Šių metų meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai. O buvo taip…“  skirtas Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Mažosios Lietuvos paveikslų sode kursiantys menininkai maloniai laukia visų, kuriems įdomus kūrybos procesas ar bendrystės įspūdžiai. Meno plenero atidarymas – liepos 28 d. (ketvirtadienį) 17 val. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, iškilmingas meno plenero uždarymas ir naujų darbų pristatymas – rugpjūčio 5

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia keliauti ir iš naujo atrasti Mažosios Lietuvos grožį  

Birželio 25-26 d. mielai kviečiame apsilankyti Mažosios Lietuvos etnografiniame regione ir sudalyvauti VĖTRUNGIŲ IR KAFIJOS DIENOSE! „Vėtrungių kelio“ partneriai įvairiuose Mažosios Lietuvos miestuose ir miesteliuose jungiasi į VĖTRUNGIŲ KELIO 2022 sezono atidarymą bei kviečia – pašmerlekiuoti (paskanauti) tradicinio lietuvininkų gėrimo – kafijos bei patirti ir pažinti šio krašto kultūrą, tradicijas ir papročius žaidimo atidarymui skirtuose renginiuose! Kafijos aromatą šiemet Mažojoje Lietuvoje skleis ir jos ragauti kvies „Vėtrungių ir Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtos kavinės bei restoranai: KLAIPĖDOJE: Restoranas „Etno dvaras“,

Joninių savaitgalio pramogos Pagėgių krašte

Yra metuose stebuklinga naktis, kurios Lietuvoje visi laukia – tai pati trumpiausia naktis metuose. Pramogauti kviečiame į Pagėgių kraštą. Čia įdomios veiklos sau ras kiekvienas! Trumpiausios nakties rytą pradėsime festivalio „Atviri vasarvidžiui Mažosios Lietuvos dvarai“ veiklomis (nuo 11.00 val.) – Rambyno regioninio parko lankytojų centre turėsite galimybę sužinoti ir pamatyti, kaip atsiranda kanklės, susipažinti su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicijomis, paskanauti vofelių, tijos ar kafijos. Po puikios edukacinės popietės 20.00 val. visų lauksime unikalioje, autentiškumą  išlaikiusioje 138-ojie Joninių šventėje ant

Ullos Lachauer knygos „Rojaus kelias“ pristatymas muziejuje

Birželio 18 d. 16 val. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose bus pristatyta Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai“. Antrą knygos leidimą finansavo Lėnės Grigolaitytės vaikaičio Mindaugo Karklelio šeima. Astos Drungilienės vadovaujamoje leidykloje „Tabula Nova“ išleistą knygą iš vokiečių kalbos išvertė Jovita Liutkutė. Knygos pristatyme dalyvausianti autorė Ulla Lachauer – Vokietijos istorikė, nepriklausoma žurnalistė, dokumentinių filmų autorė. Daugiausia žinoma savo Rytų Prūsijos istoriniais tyrimais. 1996 m. vokiečių kalba išėjo jos knyga „Rojaus kelias“, kuri Vokietijoje tapo

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Vėl keliauta knygnešių keliais

2022 m. gegužės 5 d. minint 118-ąsias lietuviškos spaudos atgavimo metines, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje įvyko teatralizuotas edukacinis renginys „Knygnešių keliais – misija įmanoma“. Renginys skirtas artėjančiai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, kuri kasmet minima gegužės 7 dieną. Žaidimas knygnešiais Edukacinėje programoje dalyvavo moksleivių komandos iš dešimties Pagėgių savivaldybės, Jurbarko, Šilutės rajonų bendrojo ugdymo mokyklų. Atvykusias komandas pasveikino Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė. Mokyklos turėjo paruošusios po trumpą komandos prisistatymą.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas pasipuošė velykiniais margučiais

Artėjant gražiausiai pavasario šventei, Šv. Velykoms, Mažosios Lietuvos paveikslų sode augančios rojaus obelaitės pasipuošė velykiniais margučiais. Bitėnuose gyvuojantis Martyno Jankaus muziejus balandžio 11-16 d. kvietė Pagėgių krašto bendruomenes, organizacijas, ugdymo įstaigas ir iniciatyvius, kūrybingus asmenis į akciją „Švęskime Velykas kartu!“. Pirmą kartą šią akciją organizavęs muziejus nesitikėjo tokio aktyvaus įstaigų ir bendruomenių įsitraukimo. Per akcijai skirtą laiką, Mažosios Lietuvos paveikslų sode įvairiomis technikomis išmargintais velykiniais margučiais, apkabinta septyniolika medelių. Prie iniciatyvos prisijungė 28 Pagėgių savivaldybės įstaigos, bendruomenės ir organizacijos. Visiems

Paminėtos rašytojos Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės

Šį pavasarį minimos šviesaus atminimo Pagėgių himno žodžių autorės, krašto rašytojos, ilgametės pedagogės, visuomenininkės, Pagėgių krašto apdovanojimų „Metų žmogus“ (2002 m.) ir „Pagėgių krašto garsintojas“ (2009 m.) laureatės Bronės Savickienės 100-osios gimimo metinės. Šiai iškiliai Pagėgių krašto asmenybei skirtas visas minėjimo ciklas, kurį 2022 m. kovo 24 d. pradėjo ir kraštiečius gražiai bendrystei subūrė šviesus, jaukiomis prisiminimų akimirkomis nuskaidrintas vakaras. Pagerbta Pagėgių himnu Renginį pradėjo Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipdamasi tokiais žodžiais: „Šios nuostabios moters gyvenimas

Paminėtos Vydūno 154-osios gimimo metinės

Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kovo 22 d. kasmet ypatinga. Juk šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Mažosios Lietuvos istorija neįsivaizduojama be šio iškilaus žmogaus indėlio krašto istorijai, o jo tuomet išsakytos mintys ir aplinkos bei pasaulio suvokimas šiandieną stebina aktualumu, taiklumu bei prasmių gelme. Vydūnui skirta diena Vakar, kovo 22 d., bibliotekos bendruomenė visą dieną skyrė Vydūnui. Diena pradėta tradiciniu bibliotekos organizuotu protmūšiu „Vydūno keliais keleliais“, į kurį išbandyti

Pirmoji pagalba nuo audros nukentėjusiai  Raganų eglei

Paskutinį sausio savaitgalį audra aplaužė Lietuvoje gražiausia vadinamos Raganų eglės kamienus. Šis medis auga Vilkyškių miške (Pagėgių sav.). Vasario 14 d. Rambyno regioninio parko direkcija paskelbė, kaip padėta šiam išskirtiniam medžiui. Pateikiame šią informaciją. Pasikonsultavus su Lietuvos arboristikos centro vadovu Algiu Daveniu, vasario 10 d. pradėti nuo audros nukentėjusio paminklinio medžio nulūžusių šakų žaizdų tvarkymo darbai. Dalyvaujant Rambyno regioninio parko direkcijos  ir Valstybinių miškų urėdijos Šilutės padalinio darbuotojams bei medžių pjovimo meistrui Linui, nulyginta vieno iš stambiausių  susukto ir nulaužto

Jono Jakštaičio knyga vaikams apie tai, kaip „Kiškis žolę pjovė“ 

Rudens nuspalvintą gražią spalio popietę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka kvietė vaikus į naujausios tauragiškio poeto Jono Jakštaičio-Šapelio knygos „Kiškis žolę pjovė“ pristatymą. Susitikti su knygos autoriumi susirinko  Algimanto Mackaus gimnazijos ir Stoniškių pagrindinės mokyklos 3-4 kl. mokiniai su mokytojomis Dalia Kuisiene, Gražina Noreikaite, Laima Kuizinaite, Janeta Vidraite-Maroziene, Sandvina Birvydiene bei Rūta Jankevičiene. Tauragiškis, renginių vedėjas, šios knygos redaktorius Eugenijus Šaltis, apie autorių pasakojo, kad jis – kūrybiškas žmogus, pastebintis įvairias natūralioje gamtoje esančias detales, kurios ir atsispindi jo eilėraščių

Profesorius Domas Kaunas išreiškė susirūpinimą

Rugsėjo 24 d. Pagėgių savivaldybėje lankėsi knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, Pagėgių krašto garbės pilietis Domas Kaunas. Su profesoriumi susitiko savivaldybės merą pavadavęs mero pavaduotojas Edgaras Kuturys, administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Dargužas ir Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.  Susitikimo metu aptartos Pagėgių krašto istorinės aktualijos, diskutuota apie Mažosios Lietuvos panteonu vadinamų Bitėnų kapinių tvarkybą. Profesorius Domas Kaunas išreiškė susirūpinimą, dėl paveldosauginio reglamento nesilaikymo svarbiausiose, žinomiausiose Pagėgių savivaldybės kapinėse: prie kai kurių kapaviečių atsirado betoninės trinkelės, statomi paminkliniai

Prisiminta keturiasdešimt Martyno Jankaus muziejaus veiklos metų

Kas nepamena praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio, tam net sunku įsivaizduoti, kad tais laikais įsteigti muziejų – ir dar kur nors atokiame kaime – sumanymas buvo tarsi iš fantastikos srities… Šįkart kalba sukasi apie 40 metų veiklos sukaktį šeštadienį paminėjusį Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Šia iškilminga proga publikai pristatytoje profesoriaus Domo Kauno beveik 900 puslapių apimties monografijoje „MARTYNAS JANKUS tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ randame tokias eilutes: „Porą senų suolų surado mokytojai (Bitėnų mokyklos – red. pastaba) Birutė ir Kazimieras

Rambyne – Mažosios Lietuvos Joninės

  Birželio 23 d. tradicinė vasaros šventė „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje” kvietė visus neabejingus tradicijoms susiburti trumpiausiai metų nakčiai. Kaip ir kasmet, Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis bei atminimo žvakėmis pagerbti mūsų krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Eva Milda Jankutė – už palikimą, nuopelnus lietuvių raštijai, visuomeninę veiklą. Šventę atidarė Šilalės kultūros centro šokio spektaklis (vadovė Aušra Danisevičienė). Šventąją Rambyno kalno ugnelę uždegė bei Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių savivaldybės seniūnijų seniūnai. Paskui

Pakelk akis į viršų ir pamatyk tikrąją Šilutę

Šiemet Šilutei – 510! Rudenį minėsime dar vieną gražų jubiliejų – miesto teisių suteikimo 80 metų sukaktį. Tradiciškai gegužės paskutinį savaitgalį rengiama miesto šventė, trunkanti ne vieną dieną, dėl karantino apribojimų neįvyko, tačiau simboliškai švęsta Šilutės diena. Džiaugtis, šypsotis, spinduliuoti teigiamas emocijas renginių metu gali visi gyventojai ir svečiai, bet ar daug kas pasidomi, kaip kito Šilutės miesto veidas, ką jis slepia, kuo šis Pamario miestas ir jo apylinkės išskirtinės?   Šilutiškis Kęstutis Zdanevičius – Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto

Virtuali bibliotekininkų ir Pagėgių krašto literatų, kūrėjų, skaitovų, žodžio mylėtojų diskusija

2021 m. gegužės 19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius literatus, kūrėjus, skaitovus bei visus žodžio mylėtojus dalyvauti virtualioje diskusijoje ir pasidalinti savo mintimis, idėjomis apie meninės saviraiškos galimybes bei Pagėgių krašto kūrėjų kūrybinio potencialo perspektyvas. Šiame virtualiame susitikime dalyvavo Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai ir literatūrinio žodžio puoselėtojai: Lina Ambarcumian, Virginija Budvytienė, Gediminas Kačiulis, Remigijus Kelneris, Veronika Nomgaudienė, Kęstutis Paulauskas, Eugenijus Skipitis, o rašytojai Stasei Valužienei atstovavo jos anūkė, knygų iliustruotoja Viktorija Valužytė. Diskutuota apie literatų

Poetai pamario laike: tarp gyvenimo ir mirties

Sic eunt fata hominum (Taip susiklosto žmonių likimai)   Knygnešių dieną, kovo 16-ąją, žemiškąjį kūną apleido kraštietis pedagogas, rašytojas Vytautas Mizeras (1931–2021), kuriam kovo 27 dieną būtų sukakę 90 metų. Birželio 26-ąją  minėsime Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, poeto Mikelio Hofmano (1889–1921) 100-ąsias mirties metines. V. Mizeras gimė, kai M. Hofmanas buvo beveik prieš 10 metų iškeliavęs amžinybėn, o abiejų mirties datose matome tą patį skaičių – 21 ir šimtą metų. Šie matematiniai ženklai yra tik ledkalnio viršūnė, slepianti žymiai

Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (+video)

21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios šių metų tema – „Nauja realybė – naujos formos“, šiais metais buvo kiek kitokia nei įprastai, pakoreguota pandeminių apribojimų. Tačiau tai nesutrukdė sukurti šventę tiek pagėgiškiams, tiek bibliotekininkų bendruomenei. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka šią savaitę pasitiko kviesdama lankytojus stebėti nuotolinę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo ir geriausių bibliotekininkų apdovanojimų ceremoniją. Mažieji bibliotekos bičiuliai kviesti pasitikrinti savo žinias apie gimtąjį kraštą virtualioje kraštotyrinėje viktorinoje „Keliauk su Erda: štai mano ir Tavo PAGĖGIAI“ bei bibliotekoje

Vydūno viešoji biblioteka siūlo suteikti doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardą Pagėgių miesto gatvei

Simboliška ir liūdna, jog 2021 m. kovo 22 d., minint Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 153-iąsias gimimo metines, bus minimos ir 2020 m. Amžinybėn iškeliavusio Pagėgių krašto Garbės piliečio, filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojo, ilgamečio Vydūno draugijos vadovo, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno fondo premijos laureato doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus (nuotraukoje) mirties metinės. Šis liūdnas sutapimas, rodos, nėra atsitiktinis – gerb. Vaclovas visą savo gyvenimą skyrė Vydūno –  filosofo, mąstytojo, rašytojo – asmenybės atskleidimui, jo kūrybinio palikimo studijoms

Vėl aidi medžioklės ragų melodijos

Praėjusį savaitgalį Aleksandro Stulginskio universitete įyko miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų paroda ,,Sprendimų ratas 2018“. Universiteto rūmuose skambėjo II  tarptautinis medžioklės ragų šaukinių čempionatas, kurio tikslas – populiarinti medžioklės ragų muziką, skatinti Lietuvos medžiotojus laikytis europinės medžioklės kultūros tradicijų, skleisti ir padėti visuomenei atrasti medžioklės ragų muzikos žanrą. Čempionato dalyviai solistai ir ansambliai varžėsi A, B, C, D kategorijose. Kompetentinga komisija dalyvius vertino pagal kūrinių sudėtingumą, atlikimo manierą, aprangą ir sceninę išraišką. Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai atstovavo ir

Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. „Amžinoji

Martyno Jankaus sode – derlingi metai 

Sueigoje pas Martyną Jankų šįkart skėčio tai reikėjo, tai buvo galima trumpam jį suskliausti. Dargana mažai ką išgąsdino. Kasmet sueigoje matomų veidų ir šįkart galėjai išvysti ne ką mažiau nei pernai ar užpernai. Kaip galėjo atrodyti neišlikę pastatai 2018–ieji – kelių jubiliejų metai: Martynui Jankui 160 metų, Vydūnui – 150 metų. Penkiolikti metai iš eilės sueigos proga rengiami plenerai garsių dailininkų, kurių sukurti darbai papuošia Jankų sodybos sode gyvuojančią meno darbų galeriją po atviru dangumi. Nusilenkę Bitėnų kapinėse perlaidotiems šio

Literatūriniai skaitymai po Vilkyškių bažnyčios skliautais

Penktadienio pavakare prie Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios nusidriekė ilga automobilių eilė. Net pirmą kartą čia atvykusieji pasijuto laukiami ir apsupti malonių žmonių. Laukė įdomūs literatūriniai skaitymai – „Literatūrinės Joninės, skirtos Johanesui Bobrovskiui“. Skaitymo vakare dalyvavo rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Audronė Urbonaitė, Eugenijus Ališanka. Ištraukas iš J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitė maestro Donatas Katkus. Klavišiniu instrumentu grojo kunigo sutuoktinė Laura Matuzaitė–Kairienė, fleita – Lina Lukošienė (senovinės muzikos ansamblis „Tocco musicale). Vakarą moderavo Laurynas Katkus. Svečiavosi LR  Seimo narys Ričardas Juška ir

Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui…  Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai. Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis.

Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

ATNAUJINTA 2017.06.27. Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti… Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės

Kas į Bikavėnus atvyko – nepasigailėjo

Kas nepabūgo visą dieną pliaupusio lietaus ir surizikavo atvykti į tradicinį tarptautinį festivalį „Grajikit Bikavos žiogeliai“ – nenusivylė. Prieš pat šventę dangus išsigiedrijo ir jau niekas nebetrukdė pasiklausyti vietinių bei iš Latvijos ir Ukrainos atvykusių kolektyvų muzikavimo. Renginio vedėja Vaida Galinskienė sakė, kad ir patys organizatoriai nebeprisimena, kada Bikavėnuose įvyko pirmasis liaudies muzikos festivalis, tačiau gerai žinoma, kad nuo 2008 metų jis tapo tarptautiniu. Ir šiemet, šalia namiškių „Lolytėlės“ (vadovas Kazys Budrys), „Žolynos“ (vadovė Loreta Mieliulytė) bei kaimynų iš Natkiškių

„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui. Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą

„Atlaja“ šoka jau penkiolika metų

Šilutės miesto šventės išvakarėse Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ ir visa gimnazijos bendruomenė paminėjo šokėjų kolektyvo 15 metų veiklos jubiliejų. Šia proga „Atlajos“ kolektyvą ir jo vadovę Ritą Kurpeikytę pasveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pasidžiaugęs, kad Pirmoji gimnazija ir jos bendruomenė turi šaunią vadovę Ritą Kurpeikytę, kuri šiais modernių technologijų laikais sugeba suburti moksleivius liaudiškam šokiui. Meras palinkėjo kolektyvui sulaukti dar ne vieno brandaus jubiliejaus. Sveikinimo žodį tarė ir Pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, kuri gyrė R. Kurpeikytę

Knyga apie liaudies meistrus Angelę ir Vytautą Raukčius

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido gausiai iliustruotą knygą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, kurioje pristato Balčių kaime, Vainuto seniūnijoje, gyvenančių kūrėjų darbus – margučius, drožinius, žaislus, sietynus, skrynias, tekintinius medžio dirbinius ir kt. Antradienio rytą šiedu liaudies meistrai Šilutės H. Šojaus muziejuje pristatė naują leidinį, kurio tiražas – vos 300 egzempliorių. 15 knygų gavo Angelė ir Vytautas Raukčiai ir jau spėjo visas padovanoti. H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad nagingasis Vytautas Rauktys dirba ir muziejuje, turi vos pusę

„Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!“

Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė. Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų? Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą

Pagėgių literatūrinis pavasarėlis – jau 13-asis!

Gaivios poezijos ir prozos vėju nuaidėjo 13-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šio pavasarėlio programą sudarė dvi dienas vykęs literatūrinių renginių ciklas, kuris sutelkė gausų būrį rašytiniam žodžiui neabejingų kraštiečių ir kūrėjų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės, Skuodo. Pirmąją šventės dieną į viešąją biblioteką rinkosi Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai. Pagėgių krašto dainuojamosios poezijos atlikėjai Kęstutis Bytautas ir Robertas Maziliauskas vakarą skaidrino dainomis, šmaikščiu literatūriniu debiutu maloniai nustebino ilgametė bibliotekos bičiulė, skaitytoja, Pagėgių krašte vykstančių renginių „siela“

Apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

2018 m. vasario 16 d. bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūną“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. Šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį

Viktorinos nugalėtojai lankė muziejus

Per pavasario atostogas viktorinos ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“ nugalėtoja – Stoniškių pagrindinės mokyklos komanda – viešėjo Klaipėdoje, kur aplankė muziejus. Kiekvienais metais sausio 15 d. Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva dienai paminėti Pagėgių savivaldybės kultūros centras organizuoja viktoriną moksleiviams ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“. Ši viktorina – apie Mažosios Lietuvos kultūrą, istorinius įvykius, nusipelniusias kraštui asmenybes. Viktorinoje dalyvauja savivaldybės švietimo įstaigų moksleiviai. „Džiaugiamės, kad  tokiems renginiams neabejingas Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jau antri metai

Šilta advento meto paroda

F. Bajoraičio bibliotekos kūrybinėje palėpėje veikia jungtinė dviejų autorių tapybos ant šilko darbų paroda „Šilkas kaip kava“. Šiluma dvelkiančios parodos autorės yra dvi bičiulės: šilutiškė Daiva Kostiuškienė ir palangiškė Eglė Lipinskaitė. Palangiškė E. Lapinskaitė yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, rengia savo darbų parodas. Šilutiškei Daivai Kostiuškienei ši paroda – pirmas toks bandymas. Į parodos atidarymą susirinkę miestelėnai (daugiausia damos) žavėjosi subtiliais tapybos ant šilko darbais. Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Rūta Šerpytytė ir Dovydas Mažonas.

Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

Lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį. Su advento vainiku Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų. Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė

Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

Ant naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas. Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“. Susitikimas su metraštininke Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos

Muziejaus pastatas restauruotas, eksponatų yra. Kaip juos eksponuoti?

Žemaičių Naumiestis – paribio miestelis istorinėje Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sankirtoje, kur daug metų greta gyvavo ir persipynė žemaičių, Klaipėdos krašto gyventojų, žydų kultūros. Vietovės išskirtinumą planuojama atspindėti būsimose Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejaus parengtose ekspozicijose. Šiuolaikinėms ekspozicijoms, įrangai, muziejaus įvaizdžiui reikalinga specialistų dizainerių pagalba ir, žinoma, papildomos lėšos, kurių centras kol kas neturi. Patalpas, kuriose turėtų būti muziejus, įvertinęs dizaineris pastebėjo, kad įrangai, informacinėms technologijoms prireiks dar apie pusę milijono… Paradoksali situacija Žemaičių krašto etnokultūros centrui priklausantis muziejaus situacija

Levo Šerstianojaus „Prūsiškoji elegija“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama Rusijos dailininkų sąjungos nario, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos UNESCO nario Levo Šerstianojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Levo Šerstianojaus mama – lietuvė iš Palangos, sūnų ji pagimdė būdama tremtyje. Failininkas gyvena ir kuria Tilžėje (Sovetske, Rusija). Jo darbai eksponuoti Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tapytojas yra gavęs daugybę premijų ir apdovanojimų. Paroda parengta iš Sovietsko muziejaus fonduose saugomos dailininko darbų kolekcijos, parodos iniciatoriai – minėtojo Sovetsko muziejus ir LR konsulatas Tilžėje. Atidarant parodą dalyvavo

Mažosios Lietuvos laiko ženklai – fotografijos drobėse

Lietingą penktadienio pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje laiką leido meno mėgėjai, susirinkę į edukacinę programą „Mažoji Lietuva davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas“. Tąkart savo fotorefleksijų parodą pristatė žurnalistė, fotografė Lilija Valatkienė. Apie Mažosios Lietuvos tradicijų puoselėjimą ir saugojimą kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Parodos autorė, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, savo karjerą pradėjo Šilutės rajono laikraštyje. Vėliau karjerą tęsė Vilniuje, redaguodama įvairius laikraščius ir internetinius naujienų portalus. Šiuo metu dirba Lietuvos dailininkų sąjungoje, dalyvauja menininkų

Vėjopatis vėl sukvietė dainos gerbėjus

Kasmet, kai tik Kuršių mariose įsisiautėja rudeniškas Vėjopatis, į Rusnės salą suplūsta autorinės dainos kūrėjai ir atlikėjai. Šios tradicijos iniciatorės – Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ dainininkės, vadovaujamos Aušros Šlažienės. Šiemet skambėjo jau į antrą dešimtmetį įkopusio autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalio „Vėjopatis“ akordai. „Luotužės“ moterys sakė, kad ir pačios pasimetė beskaičiuodamos metus, kiek kartų buvo rengiamas šis autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalis… Kaip ten bebūtų, festivalis yra puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybinio kraičio

« Senesni įrašai