„Rambyno aidai“

Vėl aidi medžioklės ragų melodijos

Praėjusį savaitgalį Aleksandro Stulginskio universitete įyko miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų paroda ,,Sprendimų ratas 2018“. Universiteto rūmuose skambėjo II  tarptautinis medžioklės ragų šaukinių čempionatas, kurio tikslas – populiarinti medžioklės ragų muziką, skatinti Lietuvos medžiotojus laikytis europinės medžioklės kultūros tradicijų, skleisti ir padėti visuomenei atrasti medžioklės ragų muzikos žanrą. Čempionato dalyviai solistai ir ansambliai varžėsi A, B, C, D kategorijose. Kompetentinga komisija dalyvius vertino pagal kūrinių sudėtingumą, atlikimo manierą, aprangą ir sceninę išraišką. Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai atstovavo ir

Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. „Amžinoji

Martyno Jankaus sode – derlingi metai 

Sueigoje pas Martyną Jankų šįkart skėčio tai reikėjo, tai buvo galima trumpam jį suskliausti. Dargana mažai ką išgąsdino. Kasmet sueigoje matomų veidų ir šįkart galėjai išvysti ne ką mažiau nei pernai ar užpernai. Kaip galėjo atrodyti neišlikę pastatai 2018–ieji – kelių jubiliejų metai: Martynui Jankui 160 metų, Vydūnui – 150 metų. Penkiolikti metai iš eilės sueigos proga rengiami plenerai garsių dailininkų, kurių sukurti darbai papuošia Jankų sodybos sode gyvuojančią meno darbų galeriją po atviru dangumi. Nusilenkę Bitėnų kapinėse perlaidotiems šio

Literatūriniai skaitymai po Vilkyškių bažnyčios skliautais

Penktadienio pavakare prie Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios nusidriekė ilga automobilių eilė. Net pirmą kartą čia atvykusieji pasijuto laukiami ir apsupti malonių žmonių. Laukė įdomūs literatūriniai skaitymai – „Literatūrinės Joninės, skirtos Johanesui Bobrovskiui“. Skaitymo vakare dalyvavo rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Audronė Urbonaitė, Eugenijus Ališanka. Ištraukas iš J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitė maestro Donatas Katkus. Klavišiniu instrumentu grojo kunigo sutuoktinė Laura Matuzaitė–Kairienė, fleita – Lina Lukošienė (senovinės muzikos ansamblis „Tocco musicale). Vakarą moderavo Laurynas Katkus. Svečiavosi LR  Seimo narys Ričardas Juška ir

Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui…  Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai. Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis.

Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

ATNAUJINTA 2017.06.27. Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti… Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės

Kas į Bikavėnus atvyko – nepasigailėjo

Kas nepabūgo visą dieną pliaupusio lietaus ir surizikavo atvykti į tradicinį tarptautinį festivalį „Grajikit Bikavos žiogeliai“ – nenusivylė. Prieš pat šventę dangus išsigiedrijo ir jau niekas nebetrukdė pasiklausyti vietinių bei iš Latvijos ir Ukrainos atvykusių kolektyvų muzikavimo. Renginio vedėja Vaida Galinskienė sakė, kad ir patys organizatoriai nebeprisimena, kada Bikavėnuose įvyko pirmasis liaudies muzikos festivalis, tačiau gerai žinoma, kad nuo 2008 metų jis tapo tarptautiniu. Ir šiemet, šalia namiškių „Lolytėlės“ (vadovas Kazys Budrys), „Žolynos“ (vadovė Loreta Mieliulytė) bei kaimynų iš Natkiškių

„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui. Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą

„Atlaja“ šoka jau penkiolika metų

Šilutės miesto šventės išvakarėse Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ ir visa gimnazijos bendruomenė paminėjo šokėjų kolektyvo 15 metų veiklos jubiliejų. Šia proga „Atlajos“ kolektyvą ir jo vadovę Ritą Kurpeikytę pasveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pasidžiaugęs, kad Pirmoji gimnazija ir jos bendruomenė turi šaunią vadovę Ritą Kurpeikytę, kuri šiais modernių technologijų laikais sugeba suburti moksleivius liaudiškam šokiui. Meras palinkėjo kolektyvui sulaukti dar ne vieno brandaus jubiliejaus. Sveikinimo žodį tarė ir Pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, kuri gyrė R. Kurpeikytę

Knyga apie liaudies meistrus Angelę ir Vytautą Raukčius

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido gausiai iliustruotą knygą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, kurioje pristato Balčių kaime, Vainuto seniūnijoje, gyvenančių kūrėjų darbus – margučius, drožinius, žaislus, sietynus, skrynias, tekintinius medžio dirbinius ir kt. Antradienio rytą šiedu liaudies meistrai Šilutės H. Šojaus muziejuje pristatė naują leidinį, kurio tiražas – vos 300 egzempliorių. 15 knygų gavo Angelė ir Vytautas Raukčiai ir jau spėjo visas padovanoti. H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad nagingasis Vytautas Rauktys dirba ir muziejuje, turi vos pusę

„Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!“

Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė. Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų? Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą

Pagėgių literatūrinis pavasarėlis – jau 13-asis!

Gaivios poezijos ir prozos vėju nuaidėjo 13-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šio pavasarėlio programą sudarė dvi dienas vykęs literatūrinių renginių ciklas, kuris sutelkė gausų būrį rašytiniam žodžiui neabejingų kraštiečių ir kūrėjų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės, Skuodo. Pirmąją šventės dieną į viešąją biblioteką rinkosi Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai. Pagėgių krašto dainuojamosios poezijos atlikėjai Kęstutis Bytautas ir Robertas Maziliauskas vakarą skaidrino dainomis, šmaikščiu literatūriniu debiutu maloniai nustebino ilgametė bibliotekos bičiulė, skaitytoja, Pagėgių krašte vykstančių renginių „siela“

Apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

2018 m. vasario 16 d. bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūną“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. Šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį

Viktorinos nugalėtojai lankė muziejus

Per pavasario atostogas viktorinos ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“ nugalėtoja – Stoniškių pagrindinės mokyklos komanda – viešėjo Klaipėdoje, kur aplankė muziejus. Kiekvienais metais sausio 15 d. Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva dienai paminėti Pagėgių savivaldybės kultūros centras organizuoja viktoriną moksleiviams ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“. Ši viktorina – apie Mažosios Lietuvos kultūrą, istorinius įvykius, nusipelniusias kraštui asmenybes. Viktorinoje dalyvauja savivaldybės švietimo įstaigų moksleiviai. „Džiaugiamės, kad  tokiems renginiams neabejingas Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jau antri metai

Šilta advento meto paroda

F. Bajoraičio bibliotekos kūrybinėje palėpėje veikia jungtinė dviejų autorių tapybos ant šilko darbų paroda „Šilkas kaip kava“. Šiluma dvelkiančios parodos autorės yra dvi bičiulės: šilutiškė Daiva Kostiuškienė ir palangiškė Eglė Lipinskaitė. Palangiškė E. Lapinskaitė yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, rengia savo darbų parodas. Šilutiškei Daivai Kostiuškienei ši paroda – pirmas toks bandymas. Į parodos atidarymą susirinkę miestelėnai (daugiausia damos) žavėjosi subtiliais tapybos ant šilko darbais. Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Rūta Šerpytytė ir Dovydas Mažonas.

Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

Lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį. Su advento vainiku Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų. Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė

Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

Ant naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas. Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“. Susitikimas su metraštininke Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos

Muziejaus pastatas restauruotas, eksponatų yra. Kaip juos eksponuoti?

Žemaičių Naumiestis – paribio miestelis istorinėje Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sankirtoje, kur daug metų greta gyvavo ir persipynė žemaičių, Klaipėdos krašto gyventojų, žydų kultūros. Vietovės išskirtinumą planuojama atspindėti būsimose Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejaus parengtose ekspozicijose. Šiuolaikinėms ekspozicijoms, įrangai, muziejaus įvaizdžiui reikalinga specialistų dizainerių pagalba ir, žinoma, papildomos lėšos, kurių centras kol kas neturi. Patalpas, kuriose turėtų būti muziejus, įvertinęs dizaineris pastebėjo, kad įrangai, informacinėms technologijoms prireiks dar apie pusę milijono… Paradoksali situacija Žemaičių krašto etnokultūros centrui priklausantis muziejaus situacija

Levo Šerstianojaus „Prūsiškoji elegija“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama Rusijos dailininkų sąjungos nario, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos UNESCO nario Levo Šerstianojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Levo Šerstianojaus mama – lietuvė iš Palangos, sūnų ji pagimdė būdama tremtyje. Failininkas gyvena ir kuria Tilžėje (Sovetske, Rusija). Jo darbai eksponuoti Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tapytojas yra gavęs daugybę premijų ir apdovanojimų. Paroda parengta iš Sovietsko muziejaus fonduose saugomos dailininko darbų kolekcijos, parodos iniciatoriai – minėtojo Sovetsko muziejus ir LR konsulatas Tilžėje. Atidarant parodą dalyvavo

Mažosios Lietuvos laiko ženklai – fotografijos drobėse

Lietingą penktadienio pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje laiką leido meno mėgėjai, susirinkę į edukacinę programą „Mažoji Lietuva davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas“. Tąkart savo fotorefleksijų parodą pristatė žurnalistė, fotografė Lilija Valatkienė. Apie Mažosios Lietuvos tradicijų puoselėjimą ir saugojimą kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Parodos autorė, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, savo karjerą pradėjo Šilutės rajono laikraštyje. Vėliau karjerą tęsė Vilniuje, redaguodama įvairius laikraščius ir internetinius naujienų portalus. Šiuo metu dirba Lietuvos dailininkų sąjungoje, dalyvauja menininkų

Vėjopatis vėl sukvietė dainos gerbėjus

Kasmet, kai tik Kuršių mariose įsisiautėja rudeniškas Vėjopatis, į Rusnės salą suplūsta autorinės dainos kūrėjai ir atlikėjai. Šios tradicijos iniciatorės – Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ dainininkės, vadovaujamos Aušros Šlažienės. Šiemet skambėjo jau į antrą dešimtmetį įkopusio autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalio „Vėjopatis“ akordai. „Luotužės“ moterys sakė, kad ir pačios pasimetė beskaičiuodamos metus, kiek kartų buvo rengiamas šis autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalis… Kaip ten bebūtų, festivalis yra puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybinio kraičio

Dvidešimt vieneri metai scenoje

Prieš 21-erius metus savo veiklą pradėjęs šokių kolektyvas „Juknaičiai“ šeštadienį pakvietė į šventinį – 265-ąjį koncertą. Juknaičių šokėjų kolektyvas žinomas ne tik Šilutės rajone, bet ir šalyje, net ir už jos ribų. Kolektyvas yra nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų šventės, įvairių konkursų dalyvis. Juknaitiškiai pelnė ne vieną apdovanojimą, už aktyvią veiklą ir kūrybiškumą pagerbti Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukšte“. Prieš 21 metus kolektyvą subūrė ir jam vadovauja choreografė Loreta Margarita Černeckienė. Vadovė į savo suburto kolektyvo repeticijas, koncertus kartu su

Šarlotės Kaizer sugrįžimas į Rusnę

Rusniškiai skaito pirmąjį lietuvių kalba išleistą kraštietės Šarlotės Kaizer (Charlotte Keyser) knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“. Knygos sutiktuvės vyko Salos etnokultūros ir informacijos centre. Pasak H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narės Danos Junutienės, rašytoja Šarlotė Kaizer savo kūryba įliejo naujų spalvų į aktyvią rusniškių kultūrinę veiklą, kaip kad H. Zudermanas savo kūrybiniu palikimu praturtina šilutiškių gyvenimą. Šarlotės Kaizer sugrįžimai Apie Š. Kaizer iki šiol buvo užsimenama straipsniuose, Salos etnokultūros ir informacijos centro organizuotame seminare, pokalbiuose apie įžymius Rusnės žmones.

Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves. Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą

Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“. Hegzametrą skaito Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado

Kalėjime 60 metų

Vakar, spalio 23 d., Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos aktų salėje buvo pristatyta Prano Avižinio parengta knyga „Kalėjime 60 metų“. Leidinio įžangoje rašoma: „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatų komplekso perdavimo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai 60-ies metų paminėjimo proga mokyklos direktoriaus Prano Avižinio parengtas leidinys yra vertinga dovana mokyklos kolektyvui, Šilutės gyventojams, jaunimui bei miesto svečiams“. Pateikiame ištraukų iš šio leidinio ir „Pamario“ laikraščio skaitytojams. Pranas Avižinis Įžanginis žodis Daugelis šilutiškių ir Šilutės svečių, vaikščiodami po Šilutę, praeina

Kintiškiai gyvena sukdami gamtos ratą

Šeštadienį Vydūno kultūros centro muziejaus durų varpelis skimbčiojo dažniau nei įprasta. Atvykusius svečius iš Latvijos ypač domino kasmet vykstantys emalio simpoziumai. Išgirdę, kad yra galimybė atvykti, apsigyventi centro patalpose ir stebėti kūrybinės laboratorijos užsiėmimus, sukluso. Čia apsigyvenę galės mėgautis Pamario gamta ir gilintis į kūrybinės laboratorijos procesą. Iš Klaipėdos atvykę neįgalieji užsuko į Muzikos klasę, kur vyko edukacinis užsiėmimas. Viena po kitos į edukacinį užsiėmimą mokytis vėlimo technikos skubėjo Kintų seniūnijos moterys. Kintų Vydūno kultūros centro įgyvendinamą projektą „Kūrybinė edukacija

VARDAI, kuriuos skaitėme garsiai

Rugsėjo pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo renginių ciklas „Vardai“. Ši iniciatyva visiems priminė, jog Holokausto aukos nėra tik skaičius. Rugsėjo 23 d. „Vardai“ buvo skaitomi Švėkšnos muziejuje. Holokaustas Švėkšnoje minimas kasmet, tačiau „Vardai“ buvo skaitomi pirmą kartą. Kasmet, minint šią tragišką datą, būdavo vardijami skaičiai: skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius. Apie 300, netoli 400, per 400… Šiemet buvo perskaityti 147 žmonių vardai. Visi šie asmenys susiję su Švėkšna: gimę, gyvenę ar nužudyti Holokausto metu Švėkšnoje. Apie kai kuriuos žmones galima pasakyti

„Tik rašydamas poetas tampa žmogumi…“

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtuose rudens lygiadienio skaitymuose jaunieji šilutiškiai klausėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eseisto, poeto Aido Marčėno kūrybos ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiojo redaktoriaus literatūros kritiko Valentino Sventicko, kuris yra parašęs monografiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“, minčių. Pristatydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Aidą Marčėną ir jo kūrybą literatūros kritikas Valentinas Sventickas kalbėjo: „Aidas Marčėnas yra atpažįstamas. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami

Miestelių herbai matyti, o ar matėt seniūno ženklą?

Šio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo. Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau. Seniūnijos ar miestelio herbas? Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam

Roko Flick romanuose – tik stiprios valios moterys

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šįkart šilutiškiai rinkosi į kraštiečio R. Flick naujo istorinio romano „Emma, pastoriaus duktė“ sutiktuves. Rokas Flick skaitytojui žinomas kaip vienaveiksmės monologinės dramos apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“, publicistikos knygų „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“, „Atrastoji žemė“ bei istorinių romanų „Šiaurės Sachara“ ir „Paskutinis traukinys“ autorius. Už abi pastarąsias knygas 2012 m. R. Flick įteikta tarptautinio literatūrinio rudens konkurso „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ Prozos nominacija. Šiais metais leidykla „Alma littera“ išleido naujausią trečiąjį R.

„Knygą nešu – duoną nešu“

Šiemet Lietuvoje ir pasaulyje minimi Kristijono Donelaičio metai, todėl Lietuvos rašytojų sąjunga pasiūlė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialui padėti įgyvendinti literatūros projektą ,,Donelaičio atlasas“. Pagrindinis šio projekto tikslas – skaityti K. Donelaičio kūrybą Rusnėje, Kristijono Donelaičio gatvėje. Rugsėjo 18-osios pavakarį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale apsilankė svečiai iš Lietuvos rašytojų sąjungos. Gal teisingiau būtų juos vadinti knygnešiais ir duonos dalintojais, mat jie su didžiuliais knygų ryšuliais ant pečių ir kvepiančiu naminės juodos duonos kepalu patraukė K. Donelaičio

Plaškių kaimas pasitiko knygą apie savo praeitį

Rugsėjo 13-ąją Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojai traukė į Plaškius, mažą kaimelį Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Čia surengtos naujo leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Ketverius metus to siekusi Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė didžiavosi, nes leidinys – jau rankose, kad parengtas pagal jos buvusio mokytojo, Stoniškių gyventojo Broniaus Bagdono rankraščius. Šiandien Plaškiai – kaimelis su keliolika sodybų, neveikiančia bažnyčia, vietoj mokyklos turintis bendruomenės namus. O praeitis – didinga. Bažnyčia, spindėjusi vitražais, anuomet sutraukdavusi karietomis

Būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas…

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą. Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti

E. Šuldiakovo grafikoje – kaltiniai ir lietiniai kryžiai

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale eksponuojama Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“. Vos už kelių šimtų metrų nuo Šuldiakovų sodybos yra senos Žagatpurvių kaimo kapinaitės, kuriose – apie 40 kapų. Jos buvo visiškai apleistos, Eugenijus ėmė lankytis ir jas tvarkyti. Dabar kapinaičių kapai prižiūrėti, sutvarkyti antkapių kryžiai. Visa entuziasto šeima ir draugai talkino tvarkant kapinaites. E. Šuldiakovas atkasinėjo žemėn prasmegusius antkapius, metalinių kryžių postamentus, rankiojo nulaužtas jų dalis. Gražiausius ir įspūdingiausius kryžius vežė

Vertingos Šilutės dvarininko Hugo Šojaus kolekcijos

Šilutės muziejus tęsia renginių ciklą apie atgimstantį Šilokarčemos dvarą ir pristatydamas buvusio šio dvaro savininko Hugo Šojaus kolekcijas. Kartu muziejininkai visuomenei pristato būsimų muziejaus ekspozicijų atnaujintose dvaro patalpose koncepcijas. Padeda pažinti kraštą Šįkart supažindinta su gamtos ekspozicijos koncepcija, apie Šilokarčemos dvarininkų surinktą ragų kolekciją pasakojo muziejininkas istorikas Ignas Giniotis, o apie H. Šojaus pomėgį botanikai kalbėjo Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius. „Geriau pažinti kraštą padeda domėjimasis jo vertybėmis“, – sakė

Kintuose atsirado Donelaičio namai

Vienas šios vasaros šeštadienis kintiškiams buvo ypatingas – po šv. Mišių evangelikų liuteronų bažnyčioje duris atvėrė parapijos bendruomenės namai. Vakarop į Kintus suplūdo dar daugiau žmonių – jie rinkosi į paskutinį Kintų muzikos festivalio „Marių audra“ koncertą.   Kodėl Donelaičio namai? Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia 2008 m. šventė 100 metų gyvavimo sukaktį. Prieš 12 metų tarnystę Kintų evangelikų liuteronų parapijoje pradėjęs kunigas Mindaugas Žilinskis mena, kad bažnyčios gaivinimas prasidėjo nuo supuvusių grindų. Joms pakeisti reikėjo lėšų. Susitelkė parapijos bendruomenė, su

Senieji pamario žvejai – šiurkšti išvaizda, kilni siela

Laikas – gilus ir talpus įvykių indas, talpesnis nei žmogaus atmintis. Bet ko neišsaugo mūsų galvos, kažkiek lieka senovės dokumentuose, knygose, laikraščiuose, tereikia anuose pasiknisti. Pamario krašto istorija – iš dalies žvejybos ir žvejų gyvenimas, kuris labai skyrėsi nuo šiandienos. Žūklautojai žodžio kišenėje neieškodavo, bet buvo dievobaimingi bei prietaringi. Žvejyba Kuršių mariose susekama nuo XIII amžiaus pradžios. Viename to laiko dokumente pažymėta, kad senųjų prūsų žynys, dar vadinamas sigonotu, stebėdavo vėjo kryptį ir nurodydavo, kur kokią dieną žvejoti. Žvejai jo

Apie Pirmąjį pasaulinį karą – po 100 metų

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918): istorinių įvykių atspindžiai Rytų Prūsijoje”. Pasak muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, ši tema aktuali ir šiandien, taikos metais, ypač pastaraisiais mėnesiais ryšium su karo veiksmais Ukrainoje. Paroda parengta minint 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Eksponuojamos autentiškos 1914-1918 m. nuotraukos iš muziejaus fondų, XX a. pr. numizmatika, spaudiniai bei apdovanojimai už karo tarnybą, leidžiantys susidaryti vaizdą apie to meto įvykius, ekonominę ir politinę visuomenės padėtį Europoje. „Šilutėje žmonės taip pat bijojo

Į Baltijos kelią, į Pumpėnus, sugrįžo po 25 metų

Rugpjūčio 23-iąją į Baltijos kelio atkarpą automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Saločiai išvyko didelis būrys Šilutės krašto žmonių. Baltijos kelio jubiliejų šilutiškiai pasitiko susikibę rankomis Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kartu su Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniais. Kaip ir prieš 25 metus, vienas iš Baltijos kelio gyvosios grandinės buvo „Pamario“ laikraščio ilgametis žurnalistas Stasys Mėlinauskas. Sugrįžęs jis pasidalijo gyvais bei prieš 25 metus patirtais įspūdžiais. „1989 m. Baltijos kelyje dalyvavo apie 3-4 tūkstančius Šilutės rajono žmonių“, – sakė S. Mėlinauskas, primindamas, kad

Bikavos žiogeliai grojo ir per lietų

Dėl vasaros karščių ar prasidėjusių lietų pritilusius Bikavos žiogelius pabudino tradicinė Bikavėnų kaimo šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Koncertuoti pas bikavėniškius atvyko artimiausi kaimynai iš Žemaičių Naumiesčio ir Natkiškių (Pagėgių sav.), jų pasiklausyti susirinko bikavėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Laikydamiesi senųjų tradicijų, bikavėniškiai kaimo šventę pradėjo malda Šv. Roko koplyčioje. Šv. Mišiose dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pasveikino jauną katalikišką Nomedos ir Antano Briedžių šeimą, auginančią 4 vaikus. Po pamaldų sėdo į vežimaičius ir su muzika leidosi per Bikavėnus į įprastinę

Emalio miniatiūros su Kristijono Donelaičio dvasia

Kintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“. K. Donelaičio garbei Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono

SAGA Kristijonui Donelaičiui

Į Kintų Vydūno kultūros centrą skubėjome susitikti su 12-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ kūrėjais. Šiemet į plenerą atvyko 8 menininkai iš Lietuvos, Gruzijos, Italijos. Linksmai klegančius menininkus sutikome beskanaujančius arbūzą… Neseniai grįžę iš ekskursijos po Mažosios Lietuvos senąsias evangelikų liuteronų bažnyčias jie guviai dalijosi įspūdžiais. Emalio laboratorijos kūrėjai po 12 dienų kūrybinės viešnagės Kintuose Vydūno kultūros centrui paliks po vieną savo sukurtą darbą. Per 11 metų emalio laboratorijos kūrėjai paliko Kintų Vydūno kultūros centrui per 100 unikalių meno kūrinių.

Rusniškiai pakvietė dailininkus prie diskusijų stalo

Baigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos. Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų,

Pirmasis pasaulinis karas

2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei „Pirmuoju“, nei „Pasauliniu“. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino „vokiečių karu“. Karo pradžia Pirmasis pasaulinis – vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karų. Į karinius veiksmus buvo įsitraukusios 25 valstybės ir jų kolonijos. Šiose valstybėse tuo metu gyveno apie 1,35 milijardo žmonių – vienas ketvirtadalis visų planetos gyventojų. 1914 m. birželio 28 d. Sarajave nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas

Deltoje dailininkai pažino karščio stichiją

„Mingės poilsio“ ilgasis pastatas palei Minijos krantą – iš visų pusių apstatytas tapybos darbais. Karštis toks, kad vėpsome fotoaparatus paruošę – ar tik kuris paveikslas neužsiliepsnos… Tai būtų kadras! Į klausimą „Ar neiškeps?“, plenero dailininkas Valentinas Ajauskas tik šypteli į ūsą, panašiai kaip jo nupieštas raudonai rainas katinas su kapitono kepure… Individualistų vadas – Algimantas Kliauga „Saulė nieko blogo nedaro, pagrindinė dažų džiūvimo sąlyga yra šviesa. Anksčiau profesūra sakydavo, jei nori kad nedžiūtų, paveikslą nusuk į sieną“, – dalykiškai rimtas

Dvaro šventėje – apie dvarų kultūrą, nepamirštant šiandienos

Švęsdami Švėkšnos 511 metų sukaktį švėkšniškiai pakvietė prisiliesti prie dvarų kultūros, tradiciškai sportavo, įteikė garbingiausią krašto apdovanojimą – šv. Jokūbo statulėlę už Švėkšnos krašto istorijos puoselėjimą ir kultūrinę, muzikinę veiklą. Pasidžiaugė aktyviausiu ir bendruomeniškiausiu švėkšniškiu, gražiomis, darniomis šeimomis ir tvarkingų sodybų šeimininkais. Susitiko švėkšniškiai, sugužėjo svečių, linksminosi, o sekmadienį skubėjo į Šv. Apaštalo Jokūbo atlaidus bažnyčioje. Prie vilos Šeštadienį prie Genovaitės vilos (anais laikais šis pastatas aukštuomenės vadintas lenkiškai „Villa Genowefa“, – red. pastaba) terasoje skambėjo pučiamųjų kvinteto „Pamario Brass“

Rusniškiai teatro kalba pasakojo apie nenuoramą žmoną

Salos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje, parodyta spektaklio premjera. Pagal Juozo Grušo vodevilį „Nenuorama žmona“ spektaklį pastatė Rusnės salos teatras. Spektaklį režisavo Daiva Plikšnienė, vaidmenis kūrė rusniškiai vaidintojai Inesa Bukantienė, Sandra Mažeikienė, Marytė Pankevičienė, Raimundas Plikšnys, spektaklyje debiutavo Rasa Jakienė. Kad vasarą daugelis atostogauja, negalėjai sakyti, ieškodamas vietos sekmadienio pavakarę Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje. Atrodė, kad rusniškiai niekur ne išvažiuoja, ne poilsiauja – tik skuba į kultūrinius renginius… Nors nebuvo jokių spektaklio premjeros afišų (išskyrus socialinį tinklapį), salėje

Rusnės gamtos užburti

Rusniškis ichtiologas dr. Arvydas Švagždys surengė plenerą dailininkams. Skirtingų tautybių dailininkai Rusnėje praleido 10 vasaros dienų su saule, lietumi ir daugybe gamtos garsų. Pakerėti Rusnės gamtos tapė, idėjomis ir mintimis praturtino savo kūrybinį lobyną. Iš jo semsis vėlų rudenį, kai jautrią sielą lyg stygą užgaus prisiminimai, o gal žvarbią žiemą, kai iš atminties išplauks Rusnės salos vaizdai: kylanti saulė, medinės architektūros kontūrai, ryto rasos gaiva, apsnūdę nuo vasaros karščio gluosniai, rūkas ant Skirvytėlės upės, netikėtai perskrodžiamas pabaidyto paukščio klyksmo… Gal

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia – viena seniausių Klaipėdos krašte

Šventiškai išpuoštoje Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambo prieš kelias savaites čia sumontuoti vargonai. Šventinės pamaldos buvo skirtos šio kaimo evangelikų liuteronų mūrinės bažnyčios pašventinimo 280 m. sukakčiai ir šventinimo po rekonstrukcijos 20-mečiui paminėti. Pamaldų metu prisimintas ir Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metis. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė perskaitė pranešimą, skirtą šiai datai paminėti ir ištremtiems tikintiesiems prisiminti. Evangelikų liuteronų kunigas doc. dr. Darius Petkūnas priminė, kaip atrodė bažnyčia prieš 1958 metų sovietinę

Suskambėjo per Petrines

Petrinės – vidurvasario šventė. Laikas, kai pievos skendi medumi kvepiančiuose žieduose. Šienpjoviai jau skuba į pievas. Anksčiau pjovėjai guldydami pradalges, o mergelės grėbdamos vis dainuodavo. Gal todėl gardamiškiai būtent tokiu metu kasmet ir rengia šventę „Sugužėkim, suskambėkim“, į kuriuos sukviečia pavienius muzikantus, pasakorius, dainininkus. Ir susirinko ne tik iš Šilutės rajono – atvyko iš Klaipėdos, Gargždų. Sekmadienį Gardamo Šv. Roko bažnyčioje vyko Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai, o vakarop Gardamo miestelį sudrebino pavieniai muzikantai, suklegėjo pasakoriai, skubantys į „Sugužėkim,

Paslaptingiausia metų šventė Vainute

Joninės – paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena.Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės, buvo švenčiamos kelias dienas. Kas gali būti smagiau už paslaptingą Joninių naktį: vainikus, būrimus, liepsnojančius laužus, svajones ir tikėjimą, kad jos išsipildys, kad bus surastas paparčio žiedas? Susitikti ir švęsti

Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos

2014 metais Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka daug renginių skiria lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Kartu su Pamario švietimo, kultūros įstaigomis parengta knygos renginių programa „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Viena iš šios programos dalių – konkursas „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ – kvietė Šilutės miesto moksleivius naujai interpretuoti Kristijono Donelaičio gyvenimą ir kūrybą pasitelkus kompiuterinę grafiką ir atkreipti bendruomenės dėmesį į Kristijono Donelaičio 300 m. jubiliejų. Konkurse dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos (mokytojas

Rotoriai ir vydūniečiai pasirūpino Mažių kapinaitėmis

Mažių kaimo kapinaitės, nemačiusios rūpestingų žmonių dėmesio, per ilgą laiką užžėlė ne tik žole, bet ir menkaverčiais krūmais. Kapinaites kasmet vis labiau niokojo naujos vėjavartos, čia dažniau užklysdavo netoliese besiganančios karvės ar miško žvėrys nei žmonės. Prieš kelerius metus kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas. Dabartinis klubo prezidentas Audrius Endzinas pasakojo, kad Mažių kapinaites rotariečiai pradėjo tvarkyti prieš trejetą metų. Kilnų darbą paskatino tuometinis klubo prezidentas Arūnas Dikšas. Buvo atlikti kapinaičių tyrinėjimai, architektas Egidijus Vidrinskas parengė darbų planą. Nykstančioms, apleistoms

Švėkšnos apylinkių archeologija

Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vykusiame renginyje „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“ pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir šio rašinio autorė. Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. kasinėjo Švėkšnoje, Liepų aikštėje 25, amatų centro statybvietėje. Ji trumpai pristatė, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe aptiktos 7 monetos. Kasant giliau, rasti XIX a. pamatai pastato, kuriame buvo koklinė krosnis. Dar anksčiau, t. y. XVIII a. antroje

Sekminės Žemaičių Naumiestyje ir Vanagiuose

„Sekminėmis užsibaigia septynias savaites trukęs Velykų laikotarpis. Mano tėvai prie durų prikaldavo, už medinių lovų užkišdavo berželių, gyvulius vainikuodavo“, – prisimena naumiestiškė pedagogė Jovita Šertvytienė. Po operacijos sunkiai vaikštanti moteris įsitikinusi, kad jos tėviškėje, netoli Stemplių kaimo (Švėkšnos sen.), gal ir dabar namai berželiais papuošiami. Žvilgtelėjusi per savo trobos langą pastebi, kad ir jos namus berželių šakelėmis dailios mergaitės apkaišė. Tai padarė Ieva ir Rugilė, – lydimos mokytojos Ritos Judžentienės, neaplenkė nė vieno Klaipėdos g. namo (Žemaičių Naumiestyje) nepapuošusios beržo

Stovyklautojai Bikavėnuose mokėsi senųjų amatų

Dvi dienas Senųjų kaimo tradicijų centre, Bikavėnuose, klegėjo vaikų šurmulys. Per dvi dienas stovykloje pabuvojo ir tautinių amatų mokėsi beveik 300 Šilutės rajono vaikų ir juos lydėjusių mokytojų. Daugiausia vaikų (apie 150) buvo antrąją dieną. Amato mokė 10 meistrų. „Sulaukėme bikavėniškių, gorainiškių, žvingiškių, atostogauti į mūsų rajoną pas senelius atvykusių vaikų iš įvairiausių miestų, miestelių. Amatų stovykla susidomėjo gausus būrys vaikų, atostogas leidžiančių Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos vasaros stovykloje. Ypač smagu matyti smalsius miesto vaikų veidus – juk kai kurie,

Keletas priežasčių, kodėl jums verta nueiti į bibliotekoje esančią parodą

Šilutiškiai turi puikią galimybę apžiūrėti skulptūrų parodą iš kolekcijos „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Ši paroda miesto šventės proga buvo atidaryta Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos meno palėpėje. Šilutėje paroda veiks iki liepos 10 d.   Tarpinė stotelė Šilutėje Jeigu jums įdomus Donelaitis arba manote esąs meno gerbėjas ar bent mėgėjas – turite nueiti į F. Bajoraičio viešąją biblioteką. Tikrai rasit jėgų ir karštą vasaros dieną užkopti į ketvirtą aukštą, į palėpę, statokais laiptais, kuriais keliems nemenkiems vyrams teko įtempus raumenis ir

Žvilgsnis į užmirštą dvarų pasaulį

Dešimtą kartą vykusiame muziejų nakties renginyje šilutiškiai turėjo galimybę pasinerti į beveik nepažįstamą ir jau išnykusį Rytų Prūsijos dvariškių pasaulį, pabandyti suprasti vėduoklėmis duodamus ženklus, pasiklausyti muzikos ir šiaip maloniai praleisti šiltą šeštadienio pavakarę. Tikra šio renginio žvaigžde tapo Šilutės muziejaus muziejininkė-bibliotekininkė Roma Šukienė, supažindinusi su senovine dvarų kultūra. Kas amžiams prarasta Parodos „Jų aplinka ir apranga dvelkė grožiu“ atidarymas ir projekto „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien XIX a. – XX a. pr.“ pristatymas sukėlė didžiulį susirinkusiųjų susidomėjimą. Pasiklausyti

Muziejaus naktis Martyno Jankaus sode

Bitėnuose gyvuojantis Martyno Jankaus muziejus bene septintą kartą pakvietė bitėniškius ir visus kitus, kuriuos domina Mažosios Lietuvos krašto praeitis, į renginį „Muziejų naktis“. Tai buvo puiki proga supažindinti publiką su rekonstruotame muziejaus pastate atnaujinta ekspozicija. Ant kalvelės už atsodinto Martyno Jankaus sodo skambėjo poezija: deklamuojamoji ir dainuojamoji. Nedidelė dulksna renginio negadino. Atvykusieji vaikštinėjo po pievą, kur po medžiais ar lygioje vietoje ištisus metus eksponuojami meno kūriniai po atviru dangumi. Iš muziejaus darbuotojų sužinoję, kad savininkas muziejininkams leido naudotis sodybos teritorijoje

Eidami į Šilutės miesto šventę nepamirškite kodo…

Šilutiškiai jau gali kviesti svečius – gegužės paskutinę dieną – 31-ąją, šeštadienį, vyks kasmetinė miesto šventė. Šios šventės kodas – „upė“. Aprangos kodas – toks pat, vadinasi, jūsų aprangoje galėtų vyrauti vandens spalvos, upeivių, žvejų, žuvų, vandens ir pakrančių augmenijos motyvai. Anot vieno elektroninio informatoriaus, į temą būtų vilkėti ir šlapiais marškinėliais… Ir dar – didelė šventės dalis šurmuliuos prie baigiamų restauruoti Šilutės dvaro pastatų, centrinių rūmų verandoje ir aplinkui. Dvaro kieme sukiosis praėjusio amžiaus dvarininkų bei jų tarnų rūbais

Žydrė: „Tu negirdėjai“

Neseniai dienos šviesą išvydo šilutiškės Žydrės Adomaitienės autorinių dainų albumas „Tu negirdėjai“. Kompaktinę plokštelę jau galima įsigyti „Raganės“ gėlių salone, V. ir V. Mickevičių suvenyrų parduotuvėje, Žydrės koncertavimo vietose. Į kompaktinę plokštelę pateko 13 dainų – kai kurios šilutiškiams gerai pažįstamos, kai kurios – naujesnės: „Nepasiklysk, viltie“, „Tu negirdėjai“, „Jaučiu tave“, „Vakaro vėsa“, „Pabudimas“ ir kitos. Visoms dainoms muziką ir žodžius Žydrė sukūrė pati (išskyrus dainą „Vidurnakčio patefonas“, šios dainos žodžių autorius – Marijus Budraitis). „Tai yra pirmas kūrybinis kūdikis,

„Laiškai mokytojui“ iš praeities pasiekė dabartį

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje į devintosios knygos pristatymą rinkosi Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai ir neabejingi mokytojo profesijai šilutiškiai. Šis klubas parengė ir išleido epistoliarinio žanro knygą „Laiškai mokytojui“ pedagogine tema. Renginio pradžioje klubo narė, mokytoja Dalia Šulcienė susirinkusius pakvietė padiskutuoti mokytojo, mokinio ir jų santykių tema. Būtent ši tema ir nagrinėjama pristatytoje laiškų knygoje. Knygos sudarytoja mokytoja Irena Arlauskienė šio leidinio žanrą įvardijo kaip laiškų apysaką, kurioje anoniminė laiškų autorė įtaigiai pasakoja

Visatos skambėjimas kūryboje

Gegužės 5-os popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje prie čia surengtos Rimantės Bučinskaitės kūrybos parodos būrelis susirinkusiųjų diskutavo apie kūrybą, knygą, meną. „Žodžiai yra simboliai, rašant simboliais sąmonė gali aprėpti Visatą ir laiką“, – šios Rimantės parašytos eilutės tiksliai apibūdina ir vykusio renginio pavadinimą ,,Pajausti Visatos skambėjimą“. Renginio metu paklausta, iš kur semiasi kūrybinių idėjų, jaunoji kūrėja tiesiogiai atsakyti negalėjo – tik konstatavo, kad tai ateina tiesiog iš vidaus. Rimantė – buvusi Šilutės pirmosios gimnazijos auklėtinė, todėl neatsitiktinai

Kalėjime 60 metų

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis parašė knygą, kuri jau atiduota leidyklai ir netrukus turėtų išvysti dienos šviesą. Skaitytoją pirmiausiai turėtų suintriguoti knygos pavadinimas „Kalėjime 60 metų“. Ar ne įdomu sužinoti, kas, kodėl ir už ką 60 metų praleido kalėjime?.. Knygos pasirodymą inspiravo įdomi sukaktis – 60 metų Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos gyvavimo buvusiuose Šilutės teismo rūmų ir kalėjimo komplekso pastatuose sukaktis.. Nedidelės apimties knyga pateiks istorinių faktų, išsklaidys gandus ir atskleis paslaptis, kurias

M. Purvino monografijoje – Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai

Nedaug esama žmonių, kurie savo atsidavimu, darbais, idėjomis pelnytų nuoširdžią aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Būtent tokie yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai, tyrinėjantys Mažosios Lietuvos kultūrą, padedantys įamžinti protėvių Lietuvos vaizdus, vertybes, kultūrinį palikimą, įkvepiantys meilę ir pasididžiavimą krašto unikalumu, istorija. Balandžio 18-oji buvo ta diena, kai Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi Mažosios Lietuvos kultūrai neabejingi žmonės, atėję sutikti 2013 m. išleistą solidžią architekto, etnografo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro M. Purvino mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos

Dešimtojoje Šaktarpio šventėje tiestas linkėjimų tiltas iš triušių…

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių… Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai. Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas

Karalienės Luizės žingsnių aidas Piktupėnuose

Valstybės, miestai, kaimai, vietovės, kaip ir žmonės, turi savo istoriją ir likimus. Vieniems išbandymų, sėkmės tenka daugiau, kitiems mažiau. Vieni išnyksta be žymės, o kiti iškyla ilgiems metams. Tačiau tai patikrinti ir nustatyti gali tik laikas ir istorija. Prie Prūsijos – Rusijos kelio Piktupėnai – paprastas pakelės kaimas, įsikūręs prie Piktupės upelio, įtekančio į Vilkę. Kelias, prie kurio kūrėsi kaimas, jungė dvi galingas valstybes – Prūsiją ir Rusiją. Kas tik tuo keliu nekeliavo… Apie 1570 m. Piktupėnuose ant kalvos prie

Įstatymu įtvirtintas žvejų ženklas virto meno kūriniu

Vilniuje įsikūrusi Etninės kultūros globos taryba, norėdama visuomenę geriau supažindinti su atskirų regionų tautodailės, etnografinės architektūros darbais ir tų regionų tapatybės ženklais, kartu su Neringos istorijos muziejumi surengė vėtrungių parodą. Jų autorius Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos eksponuoja penkiolika unikalių restauruotų vėtrungių. V. Bliūdžius savo kūrybą susiejo su dailiaisiais „vėlukais“, kurie išgarsino jį visame pasaulyje. Pavyzdžiui, švėkšniškio meno kūriniu žavisi ir Romos popiežius Pranciškus. „Vėlukas“ – gražioji laivo karūna Kuršių marių vėtrungės neturi jokių artimų analogų pasaulyje. Kuršių mariose nuo seno

Šilutės muziejaus ekspozicija mena K. Donelaičio laikus

2014-uosius LR Seimui paskelbus Kristijono Donelaičio metais, reikia tikėtis, kad kultūros darbuotojai įsiklausys į „Metų“ ritmą ir gražiai apmąstydami, metų laikais suskirstydami veiklas, gražiai pagerbs kunigą ir poetą, taip išgarsinusį lietuvių kalbą. Susidomėjimas K. Donelaičiu ir jo gyventu laiku tikrai bus nemažas ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje. Gal mes su šeimomis, pedagogai su moksleivių grupėmis keliausime į Tolminkiemį. Taip parodytumėm, jog mename savo šaknis, gerbiame savo kalbos lopšį ir tai labai reikalinga mūsų vaikams. Tačiau ruošiantis renginiui ar kelionei

Knygnešių dvasia gyva Švėkšnoje

Pasitikdama istorinį fenomeną – Knygnešių dieną – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pakviečia į renginį. Šiemet „Popietė su knyga“ buvo surengta Knygnešių dienos išvakarėse. Vėjuota šeštadienio dargana neišgąsdino nei Švėkšnos inteligentijos, nei jaunimo, atskubėjusių į popietę su knyga. Švėkšniškiams dainų atgabeno moterų vokalinis ansamblis iš Usėnų. „Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė į renginį atėjo su glėbiu knygų. Viena iš jų – Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, išleista lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių proga 1964 m. Knygos septintasis skyrius „Donelaitis ir

„Luotužė“ pakvietė į dešimtąjį savo gimtadienį

Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovės Aušros Šlažienės nerimas, ar nepristigs norinčių kartu švęsti ansamblio 10-ąsias veiklos metines, peraugo į kitą nerimą, – kaip sutalpinti visus susirinkusius Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje… „Naktimis nemiegojau…“ „Kaip, Aušrele, jautiesi, švęsdama dešimtąjį gimtadienį?“, – jos klausė ansamblio dainininkė ir dukart seniūnė (ansamblio ir Rusnės seniūnijos, – autorės past.) Dalia Drobnienė. Į šmaikštavimus atsakyta taip pat šmaikščiai. Ansamblio vadovė į rankas pasiėmė storą, sunkų dokumentų aplanką, tarstelėjusi, kad visi ramiai prisėstų, nes dabar

Į skaitytojų širdis beldžiasi „Motinų valanda“

Dienos šviesą išvydo ir skaitytojų teismui atiduota septintoji Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nario, Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laureato Audriaus Šikšniaus knygelė „Motinų valanda“. Leidinio sutiktuvės buvo surengtos Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Eilėraščių iš knygos skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai Gytis Tamulevičius ir Mantas Mockus, Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė ir knygos „Motinų valanda“ redaktorė Birutė Morkevičienė, o Šilutės kamerinio teatro aktorius Vygantas Paldauskas susirinkusiems pateikė ištrauką iš knygoje esančios novelės „Gegužiukas“. Poezijos posmus ir skaitymus keitė smuiko garsai – griežė Šilutės

Iškilmingos „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvės

Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, išlydėdama Tarmių metus, 2014-uosius, pavadintus Kristijono Donelaičio metais, pasitiko išleisdama „Lietuvininkų tarmių žodyną“. Žodyno krikštynos įvyko praėjusią savaitę. „Esam lietuvininkais. Mums tas žodis diktei brangus. Kožnas didelis susiėjimas: ar krikštynos, ar vestuvės mūsų krašte nuo amžių amžinųjų būdavo pradedamos giesme“, – tarmiškai kalbėjo Vaida Galinskienė. Jai atitarė folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Po giesmės lietuvininkų tarmės fobeliuotoja Indrė Skablauskaitė sakė: „Pirms žmogus, katram į galva atėji toki mintis apie knygą – žodyną, yr Kultūros skyriaus

Pagarba savosios tarmės žodžiui

Atsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.

Šilutės muziejaus edukacines pamokas aplanko ir iš kaimyninių miestų

Šilutės muziejus yra parengęs edukacinių programų, sulaukiančių didelio lankytojų susidomėjimo, ypač iš mokyklų. Pernai Šilutės muziejuje dažnai lankėsi mokiniai iš Plungės, šiemet – iš Klaipėdos. Neseniai muziejuje svečiavosi Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos ketvirtokai. Mokytoja Boris Irina sakė, kad kiekvieną mėnesį vaikams rengiama pamoka kitoje aplinkoje. Klaipėdiečiai Šilutės muziejuje dalyvavo edukacinėse pamokėlėse „Knygos istorija“ ir „Klaipėdos krašto mokyklos“. Muziejaus spaustuvėje atvykusieji buvo supažindinti su knygų istorija. Apie rašto kilmę, raštui naudotas priemones pasakojo Šilutės muziejaus darbuotoja Roma Šukienė: „Rašto poreikis atsirado prasidėjus

DELTOS plenero dalyvių darbai rodomi Vilniuje

Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje, atidaryta jau trečioji Minijos kaime rengiamo plenero DELTA paroda. Pirmoji tokia paroda buvo eksponuota 2010 m. „DELTA 1“, 2012 m. – „DELTA. Išlikimo taikiniai“, o praėjusią vasarą – „DELTA. 2013-ieji“. Minijos kaime sukurti plenero dalyvių kūriniai pirmiausiai apsuko parodų ratą po Šilutės savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialus ir kaimo bendruomenių namus. Vasario mėnesį plenero paveikslai ir fotografijos tradiciškai pristatomos Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojams ir Vilniaus miesto visuomenei. Kūrybinis susivienijimas „Atviroji erdvė“

„Tu negirdėjai…“

Ne vien Šilutės krašto žmonės žavisi pedagogės, dainų autorės ir atlikėjos Žydrės Adomaitienės kuriamomis ir atliekamomis dainomis. Netrukus pasirodys pirmoji autorinė Žydrės dainų kompaktinė plokštelė „Tu negirdėjai…“. Išleisti kompaktą Žydrę paakino bičiuliai ir jos dainų sužavėti šilutiškiai bei visos šalies muzikos pasaulio žmonės. Dainuoti pradėjo, kaip ir daugelis mergaičių, beveik tuo pat metu, kaip ir kalbėti. Vaikystėje buvo sueiliuoti ir pirmieji posmai. Vėliau, susiejusi savo gyvenimą su muzika, Žydrė ir eiles pavertė dainomis. Įgijusi muzikos pedagogės specialybę ir grįžusi dirbti

Muzikantų fiesta su muzikiniais sparnais

Vėl prikelta ir puoselėjama prieš kelis dešimtmečius kilusi idėja sukviesti Šilutės krašto muzikantus į vieną renginį. Prieš kelerius metus muzikantai susirinko klube „Helions“, o jau antrus metus iš eilės – restorane „Gilija“. Muzikantų susitikimus nuspręsta pavadinti „Muzikantų fiesta“. Šilutės kraštas garsus potvyniais ir žmonėmis, kuriančiais įvairiapusį gyvenimą, kurio nemažą dalį užima muzika. Daug muzikuojančių talentingų vaikų išugdė Šilutės meno mokykla. Daugelis vėliau ir savo gyvenimą, ir profesiją susiejo su muzika. Šilutiškiai groja garsiuose šalies orkestruose, prestižiniuose kolektyvuose, kai kurie, įgiję

Kristijonas Donelaitis – 21-ojo amžiaus moksleivių darbuose

Kintų Vydūno kultūros centras prisidėjo prie Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomo projekto „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ ir surengė mokinių piešinių konkursą „Sveiks, svieteli margs“. Geriausi moksleivių piešiniai, kuriuose atsispindi K. Donelaičio kūrinio „Metai“ tema, tapo atvirukais. Konkurse dalyvavo Klaipėdos regiono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai. Mokinių piešinių konkurso organizatorių tikslas buvo pakviesti 21-ojo amžiaus mokinius pažvelgti savo akimis į K. Donelaičio „Metus“. Tiesa, organizatoriai neslepia, jog nerimavę ir truputį abejoję, ar šių dienų moksleiviai

Dvaro daržinės likimas – vietos politikų rankose

Šilutės muziejus saugo 60 tūkst. eksponatų. Restauruotuose Hugo Šojaus dvaro rūmuose bus eksponuojami dvarų kultūrą reprezentuojantys daiktai, kurių yra apie 3000. Ekspozicija užims visas dvaro patalpas, išskyrus dvi keičiamų parodų sales pirmame aukšte ir freskų salę, kuri savaime yra dvaro kultūros eksponatas. Privatizavimą atidėti? „Senojo muziejaus pastato privatizavimą reikia atidėti keleriems metams, o teisingiau, nepradėti, kol nepajudės H. Šojaus dvaro daržinės statyba“, – „Pamariui“ sakė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Ji priminė, kad medinė daržinė yra vienas iš dvaro statinių

Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai. Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei

Naumiestiškiai mini K. Donelaitį ir jo kūrybą

2014-ieji paskelbti lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio metais. Būtent šiemet sukanka 300 metų, kai gimė garsiosios poemos „Metai“ autorius. Šią svarbią datą mini ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija. Gimnazijos bibliotekoje prasidėjo renginių ciklas, skirtas Donelaičio gimimo metinėms. Parengtas stendas ir paroda „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“. Kadangi vienuoliktos klasės mokiniai pagal programą mokosi K. Donelaičio kūrybos, jiems organizuota integruota lietuvių kalbos ir dailės pamoka. Mokiniai turėjo galimybę sužinoti daugiau apie Kristijoną Donelaitį, perskaityti visiems gerai žinomą jo kūrinį „Metai“

Mažosios Lietuvos kryžiai – senosios kalvystės atspindžiai

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 13 d. atidaryta Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“. Renginyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai ir Klaipėdos krašto dienai paminėti, dalyvavo parodos autorius, dailininkas E. Šuldiakovas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, doc. dr. Arūnė Arbušauskaitė, Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis. Viešojoje bibliotekoje iki vasario 12 d. veiksianti paroda toliau keliaus į Švėkšną, vėliau bus pristatyta Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Mintis surengti parodą

Krašto praeitį menantys eksponatai papildė Šilutės muziejaus saugyklas

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti. Parodoje eksponuojamos 2013 metais muziejui padovanotos, restauruotos muziejinės vertybės ir vienas muziejininkų įsigytas veikiantis eksponatas. Gausiai susirinkusiems pristatytas katalogas „Etnografinė dr. H. Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“. Diplomais ir katalogais padėkota visiems muziejui dovanojusiems kokių nors senų daiktų. Tradiciją padėkoti muziejui dovanojantiems praėjusius laikus menančių eksponatų Šilutės muziejininkai puoselėja ištisus du dešimtmečius. Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi kasmet didėjančiu geradarių būriu.

Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas

Minint lietuvių literatūros klasiko, poeto ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros ir fotodokumentikos paroda „Kristijonas Donelaitis. „Metų“ vertimai į Europos Sąjungos kalbas“. Tai vienas iš pirmųjų akcentų vykdant viešosios bibliotekos tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, skirtą K. Donelaičio metams paminėti. Prieš trejetą amžių šviesą išvydęs pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis apie 1765–1775 metus sukūrė įžymiausią ir svarbiausią, iki šiol nepralenktą

Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91-osios metinės

Sausio 15-ąją 12 val. prie Šilutės r. savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti, vyko iškilmingas Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos minėjimas. Renginį K. Vasiliausko patriotine daina „Brangiausios spalvos“ pradėjo mišrus choras „Pamario aidas“ (dirigavo Nijolė Sniečkuvienė). Prie paminklinio ženklo uždegtos žvakutės, Savivaldybės vadovai padėjo gėlių. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. Prie paminklinio ženklo 1923 m. sausio 15 d. įvykiams priminti išsirikiavo Savivaldybės vadovai, tarnautojai, miestelėnai, Šilutės mišraus choro „Pamario aidas“ choristai, Vydūno gimnazijos

Kristijono Donelaičio metais – su Donelaičiu

„Vei, viežlybi kaimynai!“ – kreipiuosi į Jus, mielieji skaitytojai, kurie vis pavartote popierinius „Pamario“ laikraščio lapus, Donelaičio poemos žodžiais, vartotais prieš kokius du su puse šimtmečio, jam einant Dievo tarnystę Tolminkiemyje. Prieš 300 metų, t. y. 1714 m. sausio 1 dieną, Prūsijos karalystėje, Lazdynėlių kaime, laisvųjų valstiečių šeimoje gimė Kristijonas Donelaitis, daugiausiai pasirašinėjęs lotyniškai – „Donelitius“. Manoma, kad jo tėvai buvo vietiniai lietuviai, bet parvykę iš Škotijos. Niekam nebus didelė naujiena, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus Lietuvoje paskelbė Kristijono