„Rambyno aidai“

Vėl aidi medžioklės ragų melodijos

Praėjusį savaitgalį Aleksandro Stulginskio universitete įyko miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų paroda ,,Sprendimų ratas 2018“. Universiteto rūmuose skambėjo II  tarptautinis medžioklės ragų šaukinių čempionatas, kurio tikslas – populiarinti medžioklės ragų muziką, skatinti Lietuvos medžiotojus laikytis europinės medžioklės kultūros tradicijų, skleisti ir padėti visuomenei atrasti medžioklės ragų muzikos žanrą. Čempionato dalyviai solistai ir ansambliai varžėsi A, B, C, D kategorijose. Kompetentinga komisija dalyvius vertino pagal kūrinių sudėtingumą, atlikimo manierą, aprangą ir sceninę išraišką. Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai atstovavo ir

Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. „Amžinoji

Martyno Jankaus sode – derlingi metai 

Sueigoje pas Martyną Jankų šįkart skėčio tai reikėjo, tai buvo galima trumpam jį suskliausti. Dargana mažai ką išgąsdino. Kasmet sueigoje matomų veidų ir šįkart galėjai išvysti ne ką mažiau nei pernai ar užpernai. Kaip galėjo atrodyti neišlikę pastatai 2018–ieji – kelių jubiliejų metai: Martynui Jankui 160 metų, Vydūnui – 150 metų. Penkiolikti metai iš eilės sueigos proga rengiami plenerai garsių dailininkų, kurių sukurti darbai papuošia Jankų sodybos sode gyvuojančią meno darbų galeriją po atviru dangumi. Nusilenkę Bitėnų kapinėse perlaidotiems šio

Literatūriniai skaitymai po Vilkyškių bažnyčios skliautais

Penktadienio pavakare prie Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios nusidriekė ilga automobilių eilė. Net pirmą kartą čia atvykusieji pasijuto laukiami ir apsupti malonių žmonių. Laukė įdomūs literatūriniai skaitymai – „Literatūrinės Joninės, skirtos Johanesui Bobrovskiui“. Skaitymo vakare dalyvavo rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Audronė Urbonaitė, Eugenijus Ališanka. Ištraukas iš J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitė maestro Donatas Katkus. Klavišiniu instrumentu grojo kunigo sutuoktinė Laura Matuzaitė–Kairienė, fleita – Lina Lukošienė (senovinės muzikos ansamblis „Tocco musicale). Vakarą moderavo Laurynas Katkus. Svečiavosi LR  Seimo narys Ričardas Juška ir

Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui…  Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai. Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis.

Rambyno Joninės – sertifikuota Tautinio paveldo šventė

ATNAUJINTA 2017.06.27. Tik pagyvenusieji mena laikus, kai Joninės, keistai pervadintos „tarybinio jaunimo švente“ ūždavo ir dundėdavo po tris dienas. Visokie svaigieji gėrimai tada liedavosi upėmis. Pasirodo, šiai šventei specialiai prekybininkai net apelsinų atveždavo, sako, net ananasinių saldainių ir zefyrų čia galėdavai tomis dienomis nusipirkti… Penktadienį šventėje sutiktas Jonas anais laikais dar mokinukas buvęs, bet nemažai prisimena: „Bortiniu sunkvežimiu su tarybinio ūkio žmonėmis atvažiuodavome ir tris dienas ir dvi naktis čia praleisdavome. Naktį kur nors šieno kaugėje permiegodavom, o prašvitus imdavomės

Kas į Bikavėnus atvyko – nepasigailėjo

Kas nepabūgo visą dieną pliaupusio lietaus ir surizikavo atvykti į tradicinį tarptautinį festivalį „Grajikit Bikavos žiogeliai“ – nenusivylė. Prieš pat šventę dangus išsigiedrijo ir jau niekas nebetrukdė pasiklausyti vietinių bei iš Latvijos ir Ukrainos atvykusių kolektyvų muzikavimo. Renginio vedėja Vaida Galinskienė sakė, kad ir patys organizatoriai nebeprisimena, kada Bikavėnuose įvyko pirmasis liaudies muzikos festivalis, tačiau gerai žinoma, kad nuo 2008 metų jis tapo tarptautiniu. Ir šiemet, šalia namiškių „Lolytėlės“ (vadovas Kazys Budrys), „Žolynos“ (vadovė Loreta Mieliulytė) bei kaimynų iš Natkiškių

„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

Vieną antradienio pavakarę Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, keli šilutiškiai, kuriems dar rūpi Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, dalyvavo taip pavadintos pirmosios knygos pristatyme – tai dar viena doc. dr. Martyno Purvino knyga, kurią Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, pedagogas, publicistas paskyrė šviesiam Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui. Šia pirmąja knyga M. Purvinas pradeda pasakojimą apie senąsias Nemuno žemupio gyvenvietes. 340 puslapių leidinyje apžvelgiami Jurbarko, Pagėgių ir Karaliaučiaus krašto senieji kaimai, kurių jau senokai neliko nė žymės. Šįkart knygą

„Atlaja“ šoka jau penkiolika metų

Šilutės miesto šventės išvakarėse Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ ir visa gimnazijos bendruomenė paminėjo šokėjų kolektyvo 15 metų veiklos jubiliejų. Šia proga „Atlajos“ kolektyvą ir jo vadovę Ritą Kurpeikytę pasveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, pasidžiaugęs, kad Pirmoji gimnazija ir jos bendruomenė turi šaunią vadovę Ritą Kurpeikytę, kuri šiais modernių technologijų laikais sugeba suburti moksleivius liaudiškam šokiui. Meras palinkėjo kolektyvui sulaukti dar ne vieno brandaus jubiliejaus. Sveikinimo žodį tarė ir Pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, kuri gyrė R. Kurpeikytę

Knyga apie liaudies meistrus Angelę ir Vytautą Raukčius

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido gausiai iliustruotą knygą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, kurioje pristato Balčių kaime, Vainuto seniūnijoje, gyvenančių kūrėjų darbus – margučius, drožinius, žaislus, sietynus, skrynias, tekintinius medžio dirbinius ir kt. Antradienio rytą šiedu liaudies meistrai Šilutės H. Šojaus muziejuje pristatė naują leidinį, kurio tiražas – vos 300 egzempliorių. 15 knygų gavo Angelė ir Vytautas Raukčiai ir jau spėjo visas padovanoti. H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad nagingasis Vytautas Rauktys dirba ir muziejuje, turi vos pusę

„Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!“

Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė. Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų? Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą

Pagėgių literatūrinis pavasarėlis – jau 13-asis!

Gaivios poezijos ir prozos vėju nuaidėjo 13-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šio pavasarėlio programą sudarė dvi dienas vykęs literatūrinių renginių ciklas, kuris sutelkė gausų būrį rašytiniam žodžiui neabejingų kraštiečių ir kūrėjų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės, Skuodo. Pirmąją šventės dieną į viešąją biblioteką rinkosi Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai. Pagėgių krašto dainuojamosios poezijos atlikėjai Kęstutis Bytautas ir Robertas Maziliauskas vakarą skaidrino dainomis, šmaikščiu literatūriniu debiutu maloniai nustebino ilgametė bibliotekos bičiulė, skaitytoja, Pagėgių krašte vykstančių renginių „siela“

Apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

2018 m. vasario 16 d. bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūną“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui. Šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį

Viktorinos nugalėtojai lankė muziejus

Per pavasario atostogas viktorinos ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“ nugalėtoja – Stoniškių pagrindinės mokyklos komanda – viešėjo Klaipėdoje, kur aplankė muziejus. Kiekvienais metais sausio 15 d. Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva dienai paminėti Pagėgių savivaldybės kultūros centras organizuoja viktoriną moksleiviams ,,Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“. Ši viktorina – apie Mažosios Lietuvos kultūrą, istorinius įvykius, nusipelniusias kraštui asmenybes. Viktorinoje dalyvauja savivaldybės švietimo įstaigų moksleiviai. „Džiaugiamės, kad  tokiems renginiams neabejingas Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jau antri metai

Šilta advento meto paroda

F. Bajoraičio bibliotekos kūrybinėje palėpėje veikia jungtinė dviejų autorių tapybos ant šilko darbų paroda „Šilkas kaip kava“. Šiluma dvelkiančios parodos autorės yra dvi bičiulės: šilutiškė Daiva Kostiuškienė ir palangiškė Eglė Lipinskaitė. Palangiškė E. Lapinskaitė yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, rengia savo darbų parodas. Šilutiškei Daivai Kostiuškienei ši paroda – pirmas toks bandymas. Į parodos atidarymą susirinkę miestelėnai (daugiausia damos) žavėjosi subtiliais tapybos ant šilko darbais. Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Rūta Šerpytytė ir Dovydas Mažonas.

Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

Lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį. Su advento vainiku Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų. Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė

Knyga apie švėkšniškių draugiją „Tėviškė“

Ant naujosios knygos viršelio – atversta knyga, iš kurios tarsi išplaukia Švėkšnos miestelis su savo žmonėmis, istorija, įspūdingąja bažnyčia. Per visus knygos puslapius keliaujantis piešinukas su ginkmedžio šakele – atmintį simbolizuojančio lapelis užvertus knygą, taip pat matomas. Tai – Violetos Astrauskienės parengta knyga „Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų“. Susitikimas su metraštininke Į jaukią Švėkšnos seniūnijos salę susirinko ne tik švėkšniškių draugijos nariai – į knygos sutiktuves atvyko visi, neabejingi Švėkšnos kultūriniam gyvenimui. Pasveikinti knygos

Muziejaus pastatas restauruotas, eksponatų yra. Kaip juos eksponuoti?

Žemaičių Naumiestis – paribio miestelis istorinėje Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sankirtoje, kur daug metų greta gyvavo ir persipynė žemaičių, Klaipėdos krašto gyventojų, žydų kultūros. Vietovės išskirtinumą planuojama atspindėti būsimose Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejaus parengtose ekspozicijose. Šiuolaikinėms ekspozicijoms, įrangai, muziejaus įvaizdžiui reikalinga specialistų dizainerių pagalba ir, žinoma, papildomos lėšos, kurių centras kol kas neturi. Patalpas, kuriose turėtų būti muziejus, įvertinęs dizaineris pastebėjo, kad įrangai, informacinėms technologijoms prireiks dar apie pusę milijono… Paradoksali situacija Žemaičių krašto etnokultūros centrui priklausantis muziejaus situacija

Levo Šerstianojaus „Prūsiškoji elegija“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojama Rusijos dailininkų sąjungos nario, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos UNESCO nario Levo Šerstianojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Levo Šerstianojaus mama – lietuvė iš Palangos, sūnų ji pagimdė būdama tremtyje. Failininkas gyvena ir kuria Tilžėje (Sovetske, Rusija). Jo darbai eksponuoti Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tapytojas yra gavęs daugybę premijų ir apdovanojimų. Paroda parengta iš Sovietsko muziejaus fonduose saugomos dailininko darbų kolekcijos, parodos iniciatoriai – minėtojo Sovetsko muziejus ir LR konsulatas Tilžėje. Atidarant parodą dalyvavo

Mažosios Lietuvos laiko ženklai – fotografijos drobėse

Lietingą penktadienio pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje laiką leido meno mėgėjai, susirinkę į edukacinę programą „Mažoji Lietuva davė mums kalbą, raštą, pirmąsias knygas“. Tąkart savo fotorefleksijų parodą pristatė žurnalistė, fotografė Lilija Valatkienė. Apie Mažosios Lietuvos tradicijų puoselėjimą ir saugojimą kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Parodos autorė, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, savo karjerą pradėjo Šilutės rajono laikraštyje. Vėliau karjerą tęsė Vilniuje, redaguodama įvairius laikraščius ir internetinius naujienų portalus. Šiuo metu dirba Lietuvos dailininkų sąjungoje, dalyvauja menininkų

Vėjopatis vėl sukvietė dainos gerbėjus

Kasmet, kai tik Kuršių mariose įsisiautėja rudeniškas Vėjopatis, į Rusnės salą suplūsta autorinės dainos kūrėjai ir atlikėjai. Šios tradicijos iniciatorės – Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ dainininkės, vadovaujamos Aušros Šlažienės. Šiemet skambėjo jau į antrą dešimtmetį įkopusio autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalio „Vėjopatis“ akordai. „Luotužės“ moterys sakė, kad ir pačios pasimetė beskaičiuodamos metus, kiek kartų buvo rengiamas šis autorinės dainos kūrėjų ir atlikėjų festivalis… Kaip ten bebūtų, festivalis yra puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybinio kraičio

Dvidešimt vieneri metai scenoje

Prieš 21-erius metus savo veiklą pradėjęs šokių kolektyvas „Juknaičiai“ šeštadienį pakvietė į šventinį – 265-ąjį koncertą. Juknaičių šokėjų kolektyvas žinomas ne tik Šilutės rajone, bet ir šalyje, net ir už jos ribų. Kolektyvas yra nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų šventės, įvairių konkursų dalyvis. Juknaitiškiai pelnė ne vieną apdovanojimą, už aktyvią veiklą ir kūrybiškumą pagerbti Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukšte“. Prieš 21 metus kolektyvą subūrė ir jam vadovauja choreografė Loreta Margarita Černeckienė. Vadovė į savo suburto kolektyvo repeticijas, koncertus kartu su

Šarlotės Kaizer sugrįžimas į Rusnę

Rusniškiai skaito pirmąjį lietuvių kalba išleistą kraštietės Šarlotės Kaizer (Charlotte Keyser) knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“. Knygos sutiktuvės vyko Salos etnokultūros ir informacijos centre. Pasak H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narės Danos Junutienės, rašytoja Šarlotė Kaizer savo kūryba įliejo naujų spalvų į aktyvią rusniškių kultūrinę veiklą, kaip kad H. Zudermanas savo kūrybiniu palikimu praturtina šilutiškių gyvenimą. Šarlotės Kaizer sugrįžimai Apie Š. Kaizer iki šiol buvo užsimenama straipsniuose, Salos etnokultūros ir informacijos centro organizuotame seminare, pokalbiuose apie įžymius Rusnės žmones.

Su knyga „Tolminkiemio istorijos“ prisiminė rašytoją Rimantą Černiauską

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje dar vienas renginys priminė apie jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves. Prieš trejetą metų mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą

Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“. Hegzametrą skaito Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado

Kalėjime 60 metų

Vakar, spalio 23 d., Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos aktų salėje buvo pristatyta Prano Avižinio parengta knyga „Kalėjime 60 metų“. Leidinio įžangoje rašoma: „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatų komplekso perdavimo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai 60-ies metų paminėjimo proga mokyklos direktoriaus Prano Avižinio parengtas leidinys yra vertinga dovana mokyklos kolektyvui, Šilutės gyventojams, jaunimui bei miesto svečiams“. Pateikiame ištraukų iš šio leidinio ir „Pamario“ laikraščio skaitytojams. Pranas Avižinis Įžanginis žodis Daugelis šilutiškių ir Šilutės svečių, vaikščiodami po Šilutę, praeina

Kintiškiai gyvena sukdami gamtos ratą

Šeštadienį Vydūno kultūros centro muziejaus durų varpelis skimbčiojo dažniau nei įprasta. Atvykusius svečius iš Latvijos ypač domino kasmet vykstantys emalio simpoziumai. Išgirdę, kad yra galimybė atvykti, apsigyventi centro patalpose ir stebėti kūrybinės laboratorijos užsiėmimus, sukluso. Čia apsigyvenę galės mėgautis Pamario gamta ir gilintis į kūrybinės laboratorijos procesą. Iš Klaipėdos atvykę neįgalieji užsuko į Muzikos klasę, kur vyko edukacinis užsiėmimas. Viena po kitos į edukacinį užsiėmimą mokytis vėlimo technikos skubėjo Kintų seniūnijos moterys. Kintų Vydūno kultūros centro įgyvendinamą projektą „Kūrybinė edukacija

VARDAI, kuriuos skaitėme garsiai

Rugsėjo pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo renginių ciklas „Vardai“. Ši iniciatyva visiems priminė, jog Holokausto aukos nėra tik skaičius. Rugsėjo 23 d. „Vardai“ buvo skaitomi Švėkšnos muziejuje. Holokaustas Švėkšnoje minimas kasmet, tačiau „Vardai“ buvo skaitomi pirmą kartą. Kasmet, minint šią tragišką datą, būdavo vardijami skaičiai: skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius. Apie 300, netoli 400, per 400… Šiemet buvo perskaityti 147 žmonių vardai. Visi šie asmenys susiję su Švėkšna: gimę, gyvenę ar nužudyti Holokausto metu Švėkšnoje. Apie kai kuriuos žmones galima pasakyti

„Tik rašydamas poetas tampa žmogumi…“

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtuose rudens lygiadienio skaitymuose jaunieji šilutiškiai klausėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eseisto, poeto Aido Marčėno kūrybos ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiojo redaktoriaus literatūros kritiko Valentino Sventicko, kuris yra parašęs monografiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“, minčių. Pristatydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Aidą Marčėną ir jo kūrybą literatūros kritikas Valentinas Sventickas kalbėjo: „Aidas Marčėnas yra atpažįstamas. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami

Miestelių herbai matyti, o ar matėt seniūno ženklą?

Šio rašinio temą padiktavo „Pamario“ laikraščio skaitytojas, besidomintis krašto istorija ir dabartimi, stoniškietis Viktoras Milašauskas. Jo pastebėjimu, „Pamario“ (Nr. 72) publikacijos „Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika“ pats pavadinimas esąs netikslus. Skaitytojas pasiūlė perskaityti LR Prezidento dekretus dėl Natkiškių ir Lumpėnų herbo patvirtinimo. Labiau įsigilinę į heraldikos subtilybes, turime pripažinti, kad mūsų skaitytojas yra teisus. Kita vertus, didelės klaidos ir mes nepadarėme. Tad papasakosime apie tai ir dar kai ką išsamiau. Seniūnijos ar miestelio herbas? Pasirodo, atidžiau tuo nesidomėjusiam

« Senesni įrašai