Kaip patekti pro „Avinėlio vartus“?

fondasNacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas.

Šilutiškius su dokumentinio filmo siužetu supažindino pranciškonas Gediminas Numgaudis.

Prieš kelerius metus Šilutėje
Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas parodė iniciatyvą F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rengti labdaros vakarą.
Susirinkusiems šilutiškiams pranciškonas Gediminas papasakojo, kad krikštas tarsi kelrodė žvaigždė yra svarbus kiekvieno krikščionio gyvenime. Neretai žmonės, paklausti apie krikštą, trūkčioja pečiais, kitiems jis asocijuojasi su gimtosios nuodėmės atleidimu, dar kiti mąsto esą krikštas atleidžia visas iki tol padarytas nuodėmes…
„Net religingi žydai, neatpažinę Kristaus, prikalė jį prie kryžiaus. Stebėjausi, iš kur tas žiaurumas, religinis smurtas, kuris istorijoje ne kartą pasikartojo… Supratau, žmonės pakrikštyti, tačiau jų širdys nepakeistos – pagoniškos širdys. Šv. Steponas sakė, kad nemylintis nėra atgimęs. Meilė yra pažinimas. Ir pakrikštyti viduje esame skirtingi. Vieni į bažnyčią eina iš meilės, gyvena meilėje išgirdę ir pažinę Dievą, kiti – tebegyvena prietaruose, tebeturi pagonišką santykį, nors ir pakrikštyti. Į bažnyčią eina sumokėti mokesčius, kad būtų palaiminti laimingam gyvenimui“, – prieš kelerius metus šilutiškiams kalbėjo pranciškonas G. Numgaudis.
Išklausę pranciškono minčių, šilutiškiai neliko abejingi jo sumanymui. Tada buvo paaukota 3496 Lt. Greitai pralėkė dveji metai, ir šilutiškiai buvo pakviesti į dokumentinio filmo apie krikštą sutiktuves.
Prieš kelias savaites
Šįkart renginio iniciatorius buvo šilutiškis Petras Janšauskas. Bibliotekos konferencijų salė buvo per ankšta sutalpinti visus norinčius išvysti filmą, susitikti su filmo idėjos autoriumi ir filmo prodiuseriu broliu pranciškonu Gediminu Numgaudžiu. Filmą kūrė nacionalinės premijos laureatas, dokumentinio kino režisieriaus Audrius Stonys.
Brolis Gediminas papasakojo, kaip buvo kuriamas filmas. Filmui sukurti prireikė trejų metų. Surengtų kelionių į Jordaniją, Izraelį filmuotos medžiagos šiame dokumentiniame filme panaudota mažiau, planuojama, kad ji pravers kitiems projektams. Dokumentiniame filme „Avinėlio vartai“ yra daug filmuotos medžiagos iš Jeruzalės ir Lietuvos.
Pasak brolio Gedimino, kaip ne visiems „įkandami“ poezijos simboliai, taip šis, be vaidybinio siužeto, kupinas poetinių atspalvių dokumentinis filmas ne visiems suprantamas. Tai įvertinęs brolis Gediminas mielai papasakojo filmo siužetą. Pirmieji filmo kadrai filmuoti Pakutuvėnuose, Velykų naktį, kai minia žmonių su žvakutėmis eina į bažnyčią pro didžiuosius vartus. Vėlesni vaizdai žiūrovą nukelia į Vilniaus sentikių bažnyčią (sentikiai išlaikė archajiškiausią krikšto paprotį), dar vėliau – į Jeruzalę.
Ekrane – archeologų atkasta kryžiaus formos krikštykla, pažadėtoji žemė, beduinų stovykla Jordanijoje, o Žemaitijoje, vienoje krašto kaimo sodyboje ruošiamasi krikštynoms. Vyrai rūko, neša aviną, ruošiasi ir jį paskerdžia. Netrukus visi išvažiuoja į bažnyčią. Krikštys vaiką.
Filme „Avinėlio vartai“ išgirstame gerai žinomą maldą „Tėve mūsų“. Ši malda, giedama sirės lūpomis senąja aramėjų kalba, skamba ypač jaudinamai. Maldos fone žiūrovas mato Kristaus kapo baziliką.
Filmas žiūrovus supažindina su skirtingų krikščioniškų konfesijų ir krikščioniškų tautų krikštijimo bei krikšto atnaujinimo apeigomis. Šiuo filmu siekiama atidžiau pažvelgti į krikšto stebuklą bei krikšto siunčiamus ženklus. Filmas sukurtas tam, kad žmogus pajustų ir priartėtų prie paslaptingojo Amžinybės sakramento.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite