Kaip patekti pro „Avinėlio vartus“?

fondasNacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas.

Šilutiškius su dokumentinio filmo siužetu supažindino pranciškonas Gediminas Numgaudis.

Prieš kelerius metus Šilutėje
Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas parodė iniciatyvą F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rengti labdaros vakarą.
Susirinkusiems šilutiškiams pranciškonas Gediminas papasakojo, kad krikštas tarsi kelrodė žvaigždė yra svarbus kiekvieno krikščionio gyvenime. Neretai žmonės, paklausti apie krikštą, trūkčioja pečiais, kitiems jis asocijuojasi su gimtosios nuodėmės atleidimu, dar kiti mąsto esą krikštas atleidžia visas iki tol padarytas nuodėmes…
„Net religingi žydai, neatpažinę Kristaus, prikalė jį prie kryžiaus. Stebėjausi, iš kur tas žiaurumas, religinis smurtas, kuris istorijoje ne kartą pasikartojo… Supratau, žmonės pakrikštyti, tačiau jų širdys nepakeistos – pagoniškos širdys. Šv. Steponas sakė, kad nemylintis nėra atgimęs. Meilė yra pažinimas. Ir pakrikštyti viduje esame skirtingi. Vieni į bažnyčią eina iš meilės, gyvena meilėje išgirdę ir pažinę Dievą, kiti – tebegyvena prietaruose, tebeturi pagonišką santykį, nors ir pakrikštyti. Į bažnyčią eina sumokėti mokesčius, kad būtų palaiminti laimingam gyvenimui“, – prieš kelerius metus šilutiškiams kalbėjo pranciškonas G. Numgaudis.
Išklausę pranciškono minčių, šilutiškiai neliko abejingi jo sumanymui. Tada buvo paaukota 3496 Lt. Greitai pralėkė dveji metai, ir šilutiškiai buvo pakviesti į dokumentinio filmo apie krikštą sutiktuves.
Prieš kelias savaites
Šįkart renginio iniciatorius buvo šilutiškis Petras Janšauskas. Bibliotekos konferencijų salė buvo per ankšta sutalpinti visus norinčius išvysti filmą, susitikti su filmo idėjos autoriumi ir filmo prodiuseriu broliu pranciškonu Gediminu Numgaudžiu. Filmą kūrė nacionalinės premijos laureatas, dokumentinio kino režisieriaus Audrius Stonys.
Brolis Gediminas papasakojo, kaip buvo kuriamas filmas. Filmui sukurti prireikė trejų metų. Surengtų kelionių į Jordaniją, Izraelį filmuotos medžiagos šiame dokumentiniame filme panaudota mažiau, planuojama, kad ji pravers kitiems projektams. Dokumentiniame filme „Avinėlio vartai“ yra daug filmuotos medžiagos iš Jeruzalės ir Lietuvos.
Pasak brolio Gedimino, kaip ne visiems „įkandami“ poezijos simboliai, taip šis, be vaidybinio siužeto, kupinas poetinių atspalvių dokumentinis filmas ne visiems suprantamas. Tai įvertinęs brolis Gediminas mielai papasakojo filmo siužetą. Pirmieji filmo kadrai filmuoti Pakutuvėnuose, Velykų naktį, kai minia žmonių su žvakutėmis eina į bažnyčią pro didžiuosius vartus. Vėlesni vaizdai žiūrovą nukelia į Vilniaus sentikių bažnyčią (sentikiai išlaikė archajiškiausią krikšto paprotį), dar vėliau – į Jeruzalę.
Ekrane – archeologų atkasta kryžiaus formos krikštykla, pažadėtoji žemė, beduinų stovykla Jordanijoje, o Žemaitijoje, vienoje krašto kaimo sodyboje ruošiamasi krikštynoms. Vyrai rūko, neša aviną, ruošiasi ir jį paskerdžia. Netrukus visi išvažiuoja į bažnyčią. Krikštys vaiką.
Filme „Avinėlio vartai“ išgirstame gerai žinomą maldą „Tėve mūsų“. Ši malda, giedama sirės lūpomis senąja aramėjų kalba, skamba ypač jaudinamai. Maldos fone žiūrovas mato Kristaus kapo baziliką.
Filmas žiūrovus supažindina su skirtingų krikščioniškų konfesijų ir krikščioniškų tautų krikštijimo bei krikšto atnaujinimo apeigomis. Šiuo filmu siekiama atidžiau pažvelgti į krikšto stebuklą bei krikšto siunčiamus ženklus. Filmas sukurtas tam, kad žmogus pajustų ir priartėtų prie paslaptingojo Amžinybės sakramento.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite