Žvejams mėgėjams: nuo balandžio 30 d. tam tikrų rūšių dideles žuvis teks paleisti

Aplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kurie draudžia žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokia nuostata buvo priimta po diskusijų su  žvejų mėgėjų organizacijomis ir mokslininkais. Taip pat taisyklėse patikslintos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos. Nuo antradienio, balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Paleisti reikės ir lydekas, mažesnes nei 50 cm ir didesnes nei 80 cm. Taisyklių 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose leidžiamų paimti lydekų dydis bus neribojamas, nes šios upės svarbios upėtakių ir kiršlių buveinės, todėl jose saugoti lydekas netikslinga. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Visose Lietuvos upėse būtina paleisti bet kokio dydžio marguosius upėtakius, išskyrus Merkio upę aukščiau Ožkelaičių tilto, kur organizuojama limituota margųjų upėtakių ir kiršlių žvejyba. Šioje Merkio upės atkarpoje, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, leidžiama per vieną žvejybą paimti du marguosius upėtakius, ne mažesnius kaip 30 cm ir ne didesnius kaip 40 cm.

Priėmus tokias griežtesnes nuostatas vandens telkiniuose turėtų padaugėti didelių žuvų. Analogiška tvarka, kuomet draudžiama paimti sugautas dideles lydekas ir sterkus, jau galiojo 15 vandens telkinių, kurių ekologinę būklę norima pagerinti, taip pat dar 9 vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lydekų ir sterkų žvejyba.

Taisyklių pakeitimais atsisakyta išimčių netaikyti žvejybos draudimo valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais, jeigu pirmoji draudimo diena buvo savaitgalis ar valstybinė šventė, t. y. draudimas įsigaliodavo kitą dieną. Draudimas taip pat negaliodavo paskutiniąją draudimo dieną, jei ji būdavo savaitgalis ar valstybinė šventė. Toks reguliavimas, žvejų organizacijų teigimu, buvo pernelyg painus, todėl pasiūlyta jo atsisakyti. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.

Taip pat panaikintas draudimas žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. Nemuno ruože Kauno mieste nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius. Tikimasi, kad vėl sudarius galimybę žvejoti ir daugiau dėmesio skiriant kontrolei bei padedant pilietiškiems žvejams, pavyks brakonieriavimo atvejų išvengti.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ startavo pilietiškumo žygiu

Gegužės 11-ąją, šeštadienio rytą, Šilutės senojo turgaus aikštėje jaunimas kartu su žygio vadovu Matu Toliušiu (Barzdotas gidas) pradėjo pilietiškumo žygį „Pamario krašto takais“. Dalyviai padarė lengvą mankštą ir, išklausę instrukcijų, leidosi į žygį. Žygio metu aplankytas Vilko vaikų paminklas. Keliauta Bismarko kolonijos/Žalgirių miško Rupkalvių pelkės link. Pabuvota prie rašytojo Hermano Zudermano ąžuolo. Pasiekę pusiaukelę jėgas žygeiviai atgavo valgydami ką tik išvirtą plovą. Pasistiprinus, alternatyvią veiklą vedė Šilutės šaulių 308 kuopos nariai. Bendradarbiaujant su Šilutės pirmosios gimnazijos Nacionalinio saugumo ir krašto

Aplinkosaugininkai ragina keisti tradicijas – švenčių nepuošti balionais

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios tradicijos ne tik atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką. Žala gyvūnams Absoliučiai visi paleisti balionai ir dangaus žibintai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka. Daugybė balionų likučių atsiduria upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį

Žiedadulkės gali pakeisti vandens telkinių spalvą ir skaidrumą

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė. Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į

Parama Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę planuoja posėdžiuose svarstyti įvairius reikalus, dėl kurių apsispręs gegužės pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Vienas iš sprendimo projektų – skirti lėšų Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui. Gautas Ramučių evangelikų liuteronų parapijos prašymas prisidėti prie Ramučių bažnyčios vidaus patalpų remonto darbų apmokėjimo. Bažnyčios suolų, balkonų, medinių grindų, sienų ir lubų dažymo darbų vertė viršija 22,4 tūkst. Eur.  Parapija iš surinktų aukų prisidės 3,4 tūkst. Eur, Šiaurės Vokietijos evangelikų bažnyčia prisidės 7 tūkst. Eur. Parapija prašo skirti

Taip pat skaitykite