Krantų tyrimai: Baltijos jūros pakrančių situacija blogėja

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistų atlieka Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių krantų pokyčių monitoringą. Rezultatai rodo, kad bendra Baltijos jūros krantų situacija yra pablogėjusi. Kasmet pavasario-rudens laikotarpiu Baltijos jūros žemyno jūrinėje pakrantėje, Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje ir Kuršių marių vakarinėje pakrantėje Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistai vykdo krantų pokyčių monitoringą, kurio tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius. Skirtingų tirtų žemyninės pajūrio dalies ruožų pokyčiai buvo vertinami pagal penkis kriterijus, kiekvieno stebėto pajūrio ruožo ilgis – apie 2 km.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, bendra krantų situacija yra pablogėjusi. „Didžiausi neigiami pokyčiai stebėti Pajūrio regioniniame parke Olandų kepurės vietovėje bei Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Mažesni, bet vis tik neigiami pokyčiai matomi Melnragės, skirtinguose Pajūrio regioninio parko bei Palangos-Šventosios rekreacinių zonų ruožuose“, – sakė D. Bagočius.

2018-2023 m. krantų stebėjimai parodė, kad Kuršių nerijos ir žemyninės Baltijos kranto dalis intensyviai veikiama audrų sukeliamos vandens erozijos. Pasak specialistų, krantų stabilizacijos procesams buvo nepalanki hidrometeorologinė situacija: vyravusios šiltos, be priekrantinio priešalo žiemos (išskyrus 2021 m.), dėl kurių krantų ardos procesai vyko ištisus metus. Didžiausi smėlio praradimai paplūdimiuose per pastaruosius metus užfiksuoti prie Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos ir Melnragėje. Daugiausia smėlio neteko Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai.

Pagrindiniai veiksniai, labiausiai veikiantys  kranto būklę – vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, vandens lygio kilimas (apie 4 mm per metus), antropogeniniai veiksniai. Problemiškiausius Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožus veikia ir hidrotechniniai statiniai, tokie kaip Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 2,5 mln. eurų

Vyriausybės_taupymo_lakštai

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) vienuoliktos emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 2,5 mln. eurų, sudaryti 282 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per vienuolika emisijų gyventojai viso įsigijo VTL už 203,9 mln. eurų. Vienuoliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti birželio 3-17 d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. birželio 18 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus.

Joninių ilgąjį savaitgalį policija neleis atsipalaiduoti

Tradicinė Rasos ir Joninių šventė būriais sutraukia pramogautojus. Visoje šalyje suintensyvėja eismas, miestuose, miesteliuose ir keliuose susidaro spūstys. Jau nuo pirmadienio policijos pareigūnai ruošiasi ilgajam savaitgaliui – stiprina patruliavimą. Birželio 21-ąją, penktadienį, bus vykdoma specialioji 24 valandų kontrolė. Nuo pirmadienio, birželio 17 dienos, policijos pareigūnai pradėjo vykdyti net dešimt dienų truksiančią sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolę, daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius

„Regitra“ paskelbė naują numerio ženklų seriją – patinkantį derinį ras ne tik „Matricos“ gerbėjai

Galima tikėti skaičių ar raidžių magija, galima netikėti, tačiau artimą, asmeninę ar simbolinę reikšmę turinčios ženklų kombinacijos kasdienybę truputį pagyvina ir netgi palengvina. Pavyzdžiui, ne eilės tvarka parinktus, o paties išsirinktus automobilio valstybinio numerio ženklus lengviau įsiminti. Tuo tarpu įmonėms, paženklinusioms visas turimas transporto priemones vienodų raidžių ar skaičių registracijos numerio deriniais, tampa paprasčiau administruoti autoparką. Birželio 18 d. „Regitra“ paskelbė 50 naujų numerio derinių automobiliams iš „N“ raidės, o elektromobilių ženklinimui bus išleista visiškai nauja serija EC. Taip pat

Skoniai iš Mažosios Lietuvos: nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ kviečia ragauti kafijos

Birželio 21-28 dienomis etnografiniame Mažosios Lietuvos regione pasklis kafijos aromatas! Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ ir kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojai „Dvaro kavos“ kviečia į „Vėtrungių ir kafijos dienas“. Visame Mažosios Lietuvos regione gyventojai ir keliautojai turės galimybę pasivaišinti autentišku lietuvininkų kulinarinio paveldo gėrimu, kuris gaminamas iš vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ir gardinamas pienu. Progų minėti Vėtrungių ir kafijos dienas 2024-aisiais yra net dvi! Pirmoji – 180-asis vėtrungių gimtadienis. 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios

Taip pat skaitykite