Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai.

Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Trumpai kai kuriuos Sausio 15-osios sukilimo fragmentus priminė Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas Algirdas Gečas. Ilgoms kalboms trukdė netikėtai į Pamario kraštą atkeliavęs žvarbus kelių laipsnių sausio šaltukas.

Prie paminklo padėta gėlių. Šilutiškis Gražvydas Raila trimitu sugrojo Mažosios Lietuvos himnu vadinamą Jurgio Zauerveino „Lietuvninkai mes esam gimę“. Trimito melodijai pritarė mišraus choro „Pamario aidas“ balsai. Trimitininkas, kaip ir Mažosios Lietuvos bei Lietuvos trispalves prie paminklo laikę šauliai, vilkėjo savanorių milinę su žaliu raiščiu ant rankovės su raidėmis MLS (tokius raiščius prieš 95-erius metus ryšėjo sukilimo dalyviai, šios raidės reiškė „Mažosios Lietuvos savanoris“).

„Pamario aido“ choristai padainavo dar porą patriotinių lietuviškų dainų.

Į minėjimą atvykę Savanorių pajėgų Šilutės 305-osios pėstininkų kuopos kariai atliko iškilmingas salves.

Iš laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“:

 

Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.

Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje sausio 20 d. iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji. Žuvę prancūzų kariai kreiseriu išgabenti į Prancūziją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką švęsime 2021 metais?

Šilutės r. savivaldybės taryba kasmet tvirtina rajono strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems finansuoti rajono biudžete numatomas dalinis finansavimas. Renginiai planuojami atsižvelgiant į rajono tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, naujovių aktualumą. Tačiau šių metų planus sugriovė pandemija, du karantinai… Gegužės gale atšventus Šilutės miesto šventę, prasidėdavo ir iki rudens vykdavo seniūnijų šventės. Šiemet dėl pavasarį paskelbto karantino Šilutė nešventė, nebuvo ir seniūnijų švenčių. Iš rajone suplanuotų strateginių renginių įvyko tik krašto žinomumą garsinantys „Rusnės festivalis“ ir Rusnėje surengtas Žuvienės virimo čempionatas,

Lininė patalynė – kuo ji ypatinga?

Linas, viena seniausių pasaulyje tekstilės rūšių, Lietuvoje turėjo ypatingą reikšmę. Senovėje šventu augalu laikyti linai buvo ne tik apdainuojami liaudies dainose, minimi tautosakoje, bet ir vertinami dėl savo gerųjų savybių – natūralumo, ilgaamžiškumo ir teigiamo poveikio sveikatai. Nors lininės tekstilės populiarumas žymiai sumažėjo atsiradus kitos tekstilės medžiagoms – medvilnei, šilkui, – ištobulinti natūralūs lininiai audiniai pradėti vertinti iš naujo ir vėl sparčiai grįžta į kiekvienus namus. Žmonės grįžta prie natūralumo Technologijų vystymasis iš tiesų paveikė žmonių gyvenimus, ypač vartojimo įpročius.

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Taip pat skaitykite