Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai.

Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Trumpai kai kuriuos Sausio 15-osios sukilimo fragmentus priminė Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas Algirdas Gečas. Ilgoms kalboms trukdė netikėtai į Pamario kraštą atkeliavęs žvarbus kelių laipsnių sausio šaltukas.

Prie paminklo padėta gėlių. Šilutiškis Gražvydas Raila trimitu sugrojo Mažosios Lietuvos himnu vadinamą Jurgio Zauerveino „Lietuvninkai mes esam gimę“. Trimito melodijai pritarė mišraus choro „Pamario aidas“ balsai. Trimitininkas, kaip ir Mažosios Lietuvos bei Lietuvos trispalves prie paminklo laikę šauliai, vilkėjo savanorių milinę su žaliu raiščiu ant rankovės su raidėmis MLS (tokius raiščius prieš 95-erius metus ryšėjo sukilimo dalyviai, šios raidės reiškė „Mažosios Lietuvos savanoris“).

„Pamario aido“ choristai padainavo dar porą patriotinių lietuviškų dainų.

Į minėjimą atvykę Savanorių pajėgų Šilutės 305-osios pėstininkų kuopos kariai atliko iškilmingas salves.

Iš laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“:

 

Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.

Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje sausio 20 d. iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji. Žuvę prancūzų kariai kreiseriu išgabenti į Prancūziją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,

Švento Huberto atlaidai Švėkšnoje

Paminėti medžiotojų globėją Šventąjį Hubertą Šilutės medžiotojų draugijos medžiotojai šį kartą rinkosi Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas Julius Meškauskas ir Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius. Pėsčių ir važiuotų tądien į Švėkšną suplūdo gausybė. Istoriniu Švėkšnos grindiniu į bendras pamaldas su švėkšniškiais tikinčiaisiais atžingsniavo iš viso krašto klubų susirinkusių medžiotojų ir jų šeimų narių kolona, plaikstėsi medžioklės klubų vėliavos. Kolonos priekyje žengė visoje Lietuvoje spėjęs išgarsėti Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“, vadovaujamas profesionalaus muzikanto