Kasmet, Sausio 15-ąją
Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai.
Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.
Trumpai kai kuriuos Sausio 15-osios sukilimo fragmentus priminė Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas Algirdas Gečas. Ilgoms kalboms trukdė netikėtai į Pamario kraštą atkeliavęs žvarbus kelių laipsnių sausio šaltukas.
Prie paminklo padėta gėlių. Šilutiškis Gražvydas Raila trimitu sugrojo Mažosios Lietuvos himnu vadinamą Jurgio Zauerveino „Lietuvninkai mes esam gimę“. Trimito melodijai pritarė mišraus choro „Pamario aidas“ balsai. Trimitininkas, kaip ir Mažosios Lietuvos bei Lietuvos trispalves prie paminklo laikę šauliai, vilkėjo savanorių milinę su žaliu raiščiu ant rankovės su raidėmis MLS (tokius raiščius prieš 95-erius metus ryšėjo sukilimo dalyviai, šios raidės reiškė „Mažosios Lietuvos savanoris“).
„Pamario aido“ choristai padainavo dar porą patriotinių lietuviškų dainų.
Į minėjimą atvykę Savanorių pajėgų Šilutės 305-osios pėstininkų kuopos kariai atliko iškilmingas salves.
Iš laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“:
Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis.
Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną.
Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje sausio 20 d. iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji. Žuvę prancūzų kariai kreiseriu išgabenti į Prancūziją.