Septyni Lietuvos pajūrio švyturiai – naujame maršrute-žaidime „Švyturių takais“

Visais laikais švyturys buvo ypatingas objektas – ne tik laivų kelrodis tamsoje, bet ir paslaptingomis istorijomis apipintas simbolis. Susipažinti su visais septyniais Lietuvos pajūryje esančiais švyturiais kviečia Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų organizuojamas naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“. 2024-ieji Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse oficialiai paskelbti Švyturių metais. Raginame ir Šilutės rajono gyventojus iš arčiau susipažinti su šiais unikaliais marinistinio paveldo, kultūrinio kraštovaizdžio perliukais.

Kelionė „Švyturių takais“ kviečia aplankyti keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės – besipuikuojančius švyturius. Prie kiekvieno iš jų spustelėjus asmenukę su švyturiu ir parodžius ją žaidimo organizatorių ar partnerių būstinėje, specialiame maršruto leidinyje gaunamas antspaudas. Surinkus visus septynis ir pateikus žaidimo lapelį vienam iš organizatorių ar partnerių – dalyvaujama burtų traukime Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų bei turizmo verslų įsteigtiems prizams laimėti.

Žaidimo pabaigoje burtų keliu bus išrinkti laimingieji, kuriems atiteks viešnagė apartamentuose „Nidos namai“, savaitgalis „Pajūrio kempinge“ Giruliuose, pasiplaukiojimas moderniu laivu „Eduka“ maršrutu „Uostadvario-Ventės švyturiai” ir daug kitų prizų.

Keliauti „Švyturių takais“ ir rinkti aplankytų švyturių antspaudus bus galima visą vasarą iki pat rugsėjo 30 d. Maršruto-žaidimo taisyklės ir organizatorių bei partnerių būstinės skelbiamos interneto svetainėje https://siluteinfo.lt/svyturiu-takais-atrask-pajurio-svyturius/ Kviečiame susipažinti – septyni Lietuvos pajūrio švyturiai ir jų netikėti atradimai. Kelionė „Švyturių takais“ jus atves į šiuos švyturius.

Nidos švyturys (Urbo kalnas, Nida, Neringa)

Nidos pašonėje, kvapnių pušynų glėbyje, apraizgytas lankytojų pamiltais takais stovi nostalgiškasis pajūrio simbolis – raudonai ir baltai dryžuotas Nidos švyturys. Jo pirmtakas buvo pradėtas statyti dar XIX a. antroje pusėje. Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Frenelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva.

Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Jo apžvalgos aikštelė dovanoja svaiginančias Baltijos jūros, pušynų ir Kuršių marių panoramas, ir yra itin mėgstama Neringos svečių.

Pervalkos švyturys (Žirgų ragas, Pervalka, Neringa)

Į šiaurę nuo Nidos, svajingose Kuršių mariose ties Pervalka stūkso 1900 m. pradėjęs veikti seniausias nerijos švyturys. Tai vienintelis visoje nerijoje mariose, ant dirbtinės salos įrengtas tokios paskirties objektas. 14 m aukščio bokštas veikia automatiškai – siunčia už 13 km matomus baltus signalus.  XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, kurios žibalo atsargas kasdien papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturyje įtaisyta plūduro lempa su fotoelementu. Švyturys pasiekiamas tik laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.

Juodkrantės švyturys (Juodkrantės sengirė, Juodkrantė, Neringa)

Ant 53 m šalia Juodkrantės iškilusio Raganos kalno paslaptingiausias Lietuvos švyturys buvo pastatytas 1953 m. Tankiuose miškuose stūksantis metalinis bokštas pastebimas iš jūros (iki jos – 900 m) ir nuo šalia esančių kalvų. 19,7 m aukščio Juodkrantės švyturys vis dar atlieka navigacinio įrenginio funkciją. Jo pagrindas yra ažūrinio metalo, o viršutinė dalis apkalta medžiu. Juodkrantės laivų šauklio šviečiamasis įrenginys siunčia baltos spalvos signalus (tris sekundes dega, penkias – ne), matomus 18-os jūrmylių (apie 33 km) atstumu.

Klaipėdos švyturys (Burių g. 9, Klaipėda)

Dabartinis Klaipėdos švyturys, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto, 44 m virš jūros lygio, jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams. Jo signalas yra matomas už 33 km. Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys buvo įžiebtas 1796 m. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška išliko tik 4 m cokolinė dalis – švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 m. atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Klaipėdos švyturių istorija išties turtinga. Tvarkant uostą 1884 m. buvo baigtas 2150 metrų ilgio šiaurinis molas, o jo gale atidarytas švyturys, skleidęs raudoną šviesą ir pavadintas Baltuoju. Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalo įrenginys. 1927 m. jo vietoje pastatytas 7,35 m aukščio švyturys, švietęs žalia šviesa.

Šventosios švyturys (Šventosios g., Palanga)

Šiauriausias Lietuvos švyturys Šventojoje pastatytas 1957 metais. Nuotaikingai raudonas keturbriaunis metalinis švyturys stovi 780 m nuo jūros. Jo aukštis – 39 m, o baltos šviesos blyksniai sklinda į jūrą 17 jūrmylių (31,48 km.). Lempos įrenginys pagamintas Kronštato jūrinėje gamykloje.

2000 m. atliktas kapitalinis bokšto remontas , o 2016 m. sumontuoti nauji, modernūs, energiją tausojantys LED žibintai. 2015 m. rugpjūčio 16 d. farologo Aido Jurkšto iniciatyva, Šventosios švyturys pirmą kartą atvertas laisvam lankymui. Nors į švyturį įlipti buvo sudėtinga dėl stačių, atvirų laiptų (atvira konstrukcija kėlė baimę lipant aukštyn), renginys pritraukė begalę miestelio gyventojų bei svečių: per Pasaulinę švyturių dieną švyturyje apsilankė apie 1000 žmonių.

Uostadvario švyturys (Uostadvario g. 47, Uostadvaris, Šilutės r.)

1873–1876 m. svarbiame laivybai punkte priešais Minijos žiotis, ant Atmatos upės kranto, buvo pastatytas švyturys  – 18 metrų aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos, raudonų plytų sienomis ir žalios spalvos glazūra puoštomis briaunomis. Viduje – 48 įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturys yra sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu.

Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus vaizdingųjų Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Giedrą dieną nuo apžvalgos aikštelės į visas puses atsiveria nepakartojami gamtovaizdžiai: Krokų lankos ežeras, Minijos upė, Ventės rago iškyšulys bei Neringos kopos. 1996 m. Uostadvario švyturys buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu.

Ventės rago švyturys (Marių g. 24 A, Ventė, Šilutės r.)

Unikalioje, gamtos galia ir ramybe alsuojančioje vietoje, iš trijų pusių supamas Kuršių marių, pirmasis švyturys Ventės rage buvo pastatytas 1837 m. ir apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Siekiant apsaugoti tuometinį švyturį nuo gamtos stichijų, Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis.

Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis – 11 m. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, išdabinti šlyžiniais ornamentais laiptai. Signalinė lempa vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus – užgęsta. Tam naudojami šarminiai akumuliatoriai su pastoviu pakrovikliu. Švyturys tarnauja ir kaip puiki regykla, nuo kurios atsiveria įkvepiančios Kuršių marių platybės, Kuršių nerijos horizontai bei Rusnės sala.

Šilutės turizmo informacijos centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite