Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis).

 Kintų filiale susitiko poezijos mėgėjai ir kūrėjai.

Kintų filiale susitiko poezijos mėgėjai ir kūrėjai.

Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ (Kretinga) nariai, Lietuvos rašytojų sąjungos narės, poetės Birutės Lengvenienės sutuoktinis Petras Lengvenis bei skaitovė Regina Tolenienė. Renginyje taip pat dalyvavo kintiškė, eilėraščių knygos „Lapkritys“ autorė Laimutė Mataitienė. Muzikinius kūrinius susirinkusiems dovanojo Šilutės meno mokyklos Kintų muzikos skyriaus mokiniai Austėja Nausėdaitė, Jolita Mažonaitė, Vytenis Papievis, o kartu su Auguste Ežerskyte dar atliko ir dainą „When we were young“, kuri ypač sužavėjo žiūrovus. Moksleivius ruošė mokytoja Asta Rupšauskienė. Renginį pradėjo Kintų pagrindinės mokyklos mažosios skaitovės – priešmokyklinukė Urtė Šimonytė ir pirmokė Austėja.

Graikai teoretikai poeziją apibrėžia kaip įkvėpimo vaisių. Anot jų, poetu negalima tapti, juo reikia gimti. Renginio dalyviai visgi tvirtino, kad save kaip poetą atrado ne iškart. Įkvėpimas aplanko netikėtai, nė vienas jų nesėdi ir nekuria eilių per dienas. Mintys užklumpa netikėčiausiose vietose, užrašyt jas kartais tenka ne tik ant popieriaus skiaučių. Kiekvienas žodis, sugulęs į skambias eilutes, atspindi žmogaus dvasinę būseną, jausmą.

Dalindamiesi savo kūryba renginio dalyviai dovanojo savo poezijos knygas, Petras Lengvenis iš Rietavo padovanojo savo žmonos Birutės Lengvenienės poezijos rinktinę, humoreskų knygą „Be rožėtų užuolaidų“, Elenos Dekaminavičienės knygą apie šios rašytojos kūrybą „Tylos upė“. Susirinkusius žavėjo vyro atsidavimas propaguojant žmonos kūrybą – paaukojęs santaupas jis naujai išleido jos knygas bei jos atminimui įrengė muziejų namuose. Kartu atvykusi skaitovė Regina Tolenienė išraiškingai skaitė linksmąsias humoreskas.

Ne tik eilėraščių, bet ir muzikos kūrėja Janina Žemaičiūnienė dovanojo jausmingų eilių iš savo pirmosios knygos „Uždeki širdžiai po žvakelę“ bei dainelių vaikas iki 3 metų rinkinį „Vir vir vir pelytė“. Be pedagoginio darbo, ji dar vadovauja Klaipėdos „Bočių“ mišriam chorui bei moterų vokaliniam ansambliui „Vakaro žaros“, kuris yra jos sukurtų dainų atlikėjas. Jos pačios nuomone „poezija yra mūsų sielos žydėjimas, o gyvenimas yra gražus“.

Metafizikos mokslų daktaras, Vydūno filosofijos puoselėtojas Vilimantas Zablockis padovanojo Kintų bibliotekai dar spaustuvės dažais kvepiančią, naujausią savo kūrybos knygą „Žemiečiai“, o Nijolė Puzanauskienė – savo antrąją poezijos knygą „Apyaušrio miestas“. Medike Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė džiaugėsi atvykusi į Kintus ir skaitė eilėraščius ne tik iš jau išleistų, bet ir būsimų knygų.

Kintiškė, meniškos sielos moteris Laimutė Mataitienė nedrįsta savęs vadinti poete, tačiau jos eilėmis žavėjosi ne tik susirinkusieji, bet ir kolegos poetai. Jie netgi kvietė Laimutę prisijungti prie jų asociacijos „Branduma“ arba Kintuose steigti savo padalinį.

Bibliotekos lentynos pasipildė dvasinio taurumo knygelėmis. Visi šie poezijos kūrėjai dovanodami savo eiles skaitytojams, dovanoja dalelę savęs, pažadina norą pažvelgti į mus supančią aplinką, pastebėti detales, pasidžiaugti atbundančia gamta ir mūsų pačių siela.

Vaida Nausėdaitė, Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė

Hits: 163

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite