Klegėdamos žąsys kvietė pagėgiškius į turgų

fondasJaukus šurmulys trumpam sugrįžo į senąją Pagėgių miesto turgaus vietą – šeštadienį, lapkričio 21 d., čia vyko žąsų turgus. Čia užsukęs galėjai pasijusti tarsi patekęs į Smetonos laikus…

Žąsį loterijoje laimėjo Vytautas Bulsė.

Tvarka rūpinosi „žandarai“
Prie pat įėjimo į turgų laukė kontrolės postas su „vachmistru“ Algirdu Saročka priešakyje, čia apsukrūs prekiautojai buvo tikrinami, ar neslepia kur nors kontrabandinių prekių – eterio, spirito, mielių, ar kokių „oranžų“ (apelsinų)…
Patikrą praėjusiam prekiautojui duota privilegija su specialiu spaudu „Žąsų turgus – leidimas prekiauti“. Už poros žingsnių, turgaus aikštės pradžioje, veikė „Žąsų svėrimo punktas“, kur norėdami sužinoti, kuri riebiausia, t. y. sunkiausia, svėrikai ant svarstyklių statė atvežtas parduoti žąsis. Sveriami buvo ir kiti paukščiai – kalakutai, antys. Visi duomenys surašyti į registracijos lapus. Prekybos metu po turgų vaikštinėjo žandarai, stebėdami viešąją tvarką ir tikrindami prekiautojus, ar šie turi reikiamus leidimus.
Į turgų kvietė dvi pasipūtusios poniškai išsipusčiusios damos – miesto burmistro žmona ponia Laurienė ir iš Didžiosios Lietuvos grįžusi klebono šeimininkė ponia Pakulienė. Kailiniuotos ponios, vaikštinėdamos po žąsų turgų, pakalbino bene kiekvieną prekeivį ir pirkėją. Damos pasakojo, jog kultūros darbuotojai Smetonos laikų žąsų turgų Pagėgių krašte gaivina jau 5 metai.
Moterys taip pat porino, kad šiemet krašto ūkininkų gerbiamas bankelis – Pagėgių kredito unija – loterijai dovanojo pagrindinį prizą – žąsį – ir finansavo visas šio turgaus išlaidas.
Nuo šieno kupetos, išvyniojusi popieriuje surašytas loterijos taisykles garsiai jas skaitė Pagėgių kredito unijos administracijos vadovė Raimonda Tutlienė. Loterijoje buvo galima laimėti kaimiškų krepšių, molinių puodų ir dar visokiausių gėrybių.

Amatininkai pardavinėjo savo gaminius.

Muzikantai, žydai ir gaidys Saulius
Vykstant smagiam šurmuliui, susirinkusiųjų ausį džiugino Natkiškių kaimo muzikantai –dvidešimtmetį švenčianti kapela „Vaivorykštė“. Klausantis smagios muzikitės, buvo galima paskanauti šeimininkės iš Rukų (Stoniškių sen.) ponios Danguolės Kemerienės virtos tradicinės juodosios mažlietuvių sriubos – švarczupės.
Iš tolo turguje akį traukė žydelio Joškės ir jo pačios Saros karčema, kurioje už penkiakapeikį ir trikapeikį pinigą galėjai sočiai užkąsti ir burnelę išlenkti. Pasistiprinus buvo galima aplankyti neįprastą, bet originalią turgaus puošmeną – guminių batų parodą. Pasisukiojusius po turgų į pamoką prie lentos ne tik ganiavą baigusius piemenukus, bet ir turgaus svečius žąsies plunksna taisyklingai žodį parašyti kvietė Pagėgių savivaldybės Meno ir sporto mokyklos pavaduotoja „šulmeisterė“ Lina Ambarcumian.
Tolėliau augintiniais pasigrožėti kvietė Lietuvos veislinių paukščių asociacijos atstovai ir vienas šios asociacijos narys pagėgiškis Egidijus Platūkis.

Elvyra ir Petras Venckai iš Uikšių siūlė pirkti stambių kalakutų.

Pinigėlį buvo galima išleisti ne tik žąsį perkant – turguje savo dirbinių ir prekių siūlė įvairūs amatininkai, sūrių, medaus, įvairių mezginių, molinių dirbinių, šiaudinių krepšių, žvakių ir kitų rankdarbių pardavėjai.
Kortomis už „kuklią“ sumelę ateitį pasakyti siūlė čigonė. Džiugu, jog į paskelbtą renginio temą „kaimiškas stilius“ atsižvelgė labai daug žmonių – vienas iš labiausiai akį traukusių prekeivių buvo į turgų arkliu kinkytu vežimu atvykęs ir iš jo gaidį Saulių, žąsį Pilkutę ir naminius obuolius pardavinėjęs „kaimietis“ Pranas Juodis.
Turguje būta ir didžių svečių iš pačios sostapilės – Vilniaus – Liaudies kultūros centro atstovai vertino žąsų turgų, pateiktą konkursinei apžiūrai „Tradicija šiandien“. Turgų taip pat aplankė LR Seimo vicepirmininkas „šulas“ Kęstas Komskis. Žąsų turgaus šurmulyje sukinėjosi ir vietiniai burmistrai – Pagėgių savivaldybės meras „pirmos kategorijos valdininkas“ Virginijus Komskis (pasak turgaus vedėjų, senais laikais buvo bemaž 17 valdininkų kategorijų), mero pavaduotojas Sigitas Stonys, mero patarėjas Bronislovas Budvytis, kurie ne tik miestelėnams dovanojo keptas žąsis ir po šlakelį krupniko, bet ir pagal Pagėgių miesto burmistro (seniūno) Dainiaus Maciukevičiaus skaitytą įsaką privalėjo nupirkti nustatytą kiekį žąsų. Žąsis beperkant tarp didžiųjų miesto burmistrų vyko tikros derėjimosi varžybos. Savivaldybės merui Virginijui Komskiui įteikta padėkos dovana – vynininkų Ramoškų iš Virkytų vynas.

Į Joškės ir Saros (juos įkūnijo pagėgiškiai Danutė ir Vaclovas Kasnauskai) karčemą užsuko burmistro žmona ponia Laurienė.

Dovanų gavo ir riebiausią žąsį (6,5 kg) užauginusi paukštininkė Lina Grublienė, kuri žąsų turguose dalyvauja nuo pat jų organizavimo pradžios. Moteris kiekvienam iš jos paukštį įsigijusiam pirkėjui magaryčioms davė gaidį…
Apdovanoti ir uoliai dirbę prekybininkai. Loteriją laimėjusiems Pagėgių kaimo gyventojams iškilmingai perduotas ir pagrindinis loterijos prizas – įspūdingo dydžio žąsis.
Turguje susitikę, gausiai pirkę burmistrai, amatininkai bei kiti „prieteliai“, atsisveikindami spaudė vienas kitam ranką ir žadėjo susitikti kitais metais.

Milda Jašinskaitė-Jasevičienė
Pagėgių savivaldybės vyr. specialistė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu