Klegėdamos žąsys kvietė pagėgiškius į turgų

fondasJaukus šurmulys trumpam sugrįžo į senąją Pagėgių miesto turgaus vietą – šeštadienį, lapkričio 21 d., čia vyko žąsų turgus. Čia užsukęs galėjai pasijusti tarsi patekęs į Smetonos laikus…

Žąsį loterijoje laimėjo Vytautas Bulsė.

Tvarka rūpinosi „žandarai“
Prie pat įėjimo į turgų laukė kontrolės postas su „vachmistru“ Algirdu Saročka priešakyje, čia apsukrūs prekiautojai buvo tikrinami, ar neslepia kur nors kontrabandinių prekių – eterio, spirito, mielių, ar kokių „oranžų“ (apelsinų)…
Patikrą praėjusiam prekiautojui duota privilegija su specialiu spaudu „Žąsų turgus – leidimas prekiauti“. Už poros žingsnių, turgaus aikštės pradžioje, veikė „Žąsų svėrimo punktas“, kur norėdami sužinoti, kuri riebiausia, t. y. sunkiausia, svėrikai ant svarstyklių statė atvežtas parduoti žąsis. Sveriami buvo ir kiti paukščiai – kalakutai, antys. Visi duomenys surašyti į registracijos lapus. Prekybos metu po turgų vaikštinėjo žandarai, stebėdami viešąją tvarką ir tikrindami prekiautojus, ar šie turi reikiamus leidimus.
Į turgų kvietė dvi pasipūtusios poniškai išsipusčiusios damos – miesto burmistro žmona ponia Laurienė ir iš Didžiosios Lietuvos grįžusi klebono šeimininkė ponia Pakulienė. Kailiniuotos ponios, vaikštinėdamos po žąsų turgų, pakalbino bene kiekvieną prekeivį ir pirkėją. Damos pasakojo, jog kultūros darbuotojai Smetonos laikų žąsų turgų Pagėgių krašte gaivina jau 5 metai.
Moterys taip pat porino, kad šiemet krašto ūkininkų gerbiamas bankelis – Pagėgių kredito unija – loterijai dovanojo pagrindinį prizą – žąsį – ir finansavo visas šio turgaus išlaidas.
Nuo šieno kupetos, išvyniojusi popieriuje surašytas loterijos taisykles garsiai jas skaitė Pagėgių kredito unijos administracijos vadovė Raimonda Tutlienė. Loterijoje buvo galima laimėti kaimiškų krepšių, molinių puodų ir dar visokiausių gėrybių.

Amatininkai pardavinėjo savo gaminius.

Muzikantai, žydai ir gaidys Saulius
Vykstant smagiam šurmuliui, susirinkusiųjų ausį džiugino Natkiškių kaimo muzikantai –dvidešimtmetį švenčianti kapela „Vaivorykštė“. Klausantis smagios muzikitės, buvo galima paskanauti šeimininkės iš Rukų (Stoniškių sen.) ponios Danguolės Kemerienės virtos tradicinės juodosios mažlietuvių sriubos – švarczupės.
Iš tolo turguje akį traukė žydelio Joškės ir jo pačios Saros karčema, kurioje už penkiakapeikį ir trikapeikį pinigą galėjai sočiai užkąsti ir burnelę išlenkti. Pasistiprinus buvo galima aplankyti neįprastą, bet originalią turgaus puošmeną – guminių batų parodą. Pasisukiojusius po turgų į pamoką prie lentos ne tik ganiavą baigusius piemenukus, bet ir turgaus svečius žąsies plunksna taisyklingai žodį parašyti kvietė Pagėgių savivaldybės Meno ir sporto mokyklos pavaduotoja „šulmeisterė“ Lina Ambarcumian.
Tolėliau augintiniais pasigrožėti kvietė Lietuvos veislinių paukščių asociacijos atstovai ir vienas šios asociacijos narys pagėgiškis Egidijus Platūkis.

Elvyra ir Petras Venckai iš Uikšių siūlė pirkti stambių kalakutų.

Pinigėlį buvo galima išleisti ne tik žąsį perkant – turguje savo dirbinių ir prekių siūlė įvairūs amatininkai, sūrių, medaus, įvairių mezginių, molinių dirbinių, šiaudinių krepšių, žvakių ir kitų rankdarbių pardavėjai.
Kortomis už „kuklią“ sumelę ateitį pasakyti siūlė čigonė. Džiugu, jog į paskelbtą renginio temą „kaimiškas stilius“ atsižvelgė labai daug žmonių – vienas iš labiausiai akį traukusių prekeivių buvo į turgų arkliu kinkytu vežimu atvykęs ir iš jo gaidį Saulių, žąsį Pilkutę ir naminius obuolius pardavinėjęs „kaimietis“ Pranas Juodis.
Turguje būta ir didžių svečių iš pačios sostapilės – Vilniaus – Liaudies kultūros centro atstovai vertino žąsų turgų, pateiktą konkursinei apžiūrai „Tradicija šiandien“. Turgų taip pat aplankė LR Seimo vicepirmininkas „šulas“ Kęstas Komskis. Žąsų turgaus šurmulyje sukinėjosi ir vietiniai burmistrai – Pagėgių savivaldybės meras „pirmos kategorijos valdininkas“ Virginijus Komskis (pasak turgaus vedėjų, senais laikais buvo bemaž 17 valdininkų kategorijų), mero pavaduotojas Sigitas Stonys, mero patarėjas Bronislovas Budvytis, kurie ne tik miestelėnams dovanojo keptas žąsis ir po šlakelį krupniko, bet ir pagal Pagėgių miesto burmistro (seniūno) Dainiaus Maciukevičiaus skaitytą įsaką privalėjo nupirkti nustatytą kiekį žąsų. Žąsis beperkant tarp didžiųjų miesto burmistrų vyko tikros derėjimosi varžybos. Savivaldybės merui Virginijui Komskiui įteikta padėkos dovana – vynininkų Ramoškų iš Virkytų vynas.

Į Joškės ir Saros (juos įkūnijo pagėgiškiai Danutė ir Vaclovas Kasnauskai) karčemą užsuko burmistro žmona ponia Laurienė.

Dovanų gavo ir riebiausią žąsį (6,5 kg) užauginusi paukštininkė Lina Grublienė, kuri žąsų turguose dalyvauja nuo pat jų organizavimo pradžios. Moteris kiekvienam iš jos paukštį įsigijusiam pirkėjui magaryčioms davė gaidį…
Apdovanoti ir uoliai dirbę prekybininkai. Loteriją laimėjusiems Pagėgių kaimo gyventojams iškilmingai perduotas ir pagrindinis loterijos prizas – įspūdingo dydžio žąsis.
Turguje susitikę, gausiai pirkę burmistrai, amatininkai bei kiti „prieteliai“, atsisveikindami spaudė vienas kitam ranką ir žadėjo susitikti kitais metais.

Milda Jašinskaitė-Jasevičienė
Pagėgių savivaldybės vyr. specialistė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite