Klegėdamos žąsys kvietė pagėgiškius į turgų

fondasJaukus šurmulys trumpam sugrįžo į senąją Pagėgių miesto turgaus vietą – šeštadienį, lapkričio 21 d., čia vyko žąsų turgus. Čia užsukęs galėjai pasijusti tarsi patekęs į Smetonos laikus…

Žąsį loterijoje laimėjo Vytautas Bulsė.

Tvarka rūpinosi „žandarai“
Prie pat įėjimo į turgų laukė kontrolės postas su „vachmistru“ Algirdu Saročka priešakyje, čia apsukrūs prekiautojai buvo tikrinami, ar neslepia kur nors kontrabandinių prekių – eterio, spirito, mielių, ar kokių „oranžų“ (apelsinų)…
Patikrą praėjusiam prekiautojui duota privilegija su specialiu spaudu „Žąsų turgus – leidimas prekiauti“. Už poros žingsnių, turgaus aikštės pradžioje, veikė „Žąsų svėrimo punktas“, kur norėdami sužinoti, kuri riebiausia, t. y. sunkiausia, svėrikai ant svarstyklių statė atvežtas parduoti žąsis. Sveriami buvo ir kiti paukščiai – kalakutai, antys. Visi duomenys surašyti į registracijos lapus. Prekybos metu po turgų vaikštinėjo žandarai, stebėdami viešąją tvarką ir tikrindami prekiautojus, ar šie turi reikiamus leidimus.
Į turgų kvietė dvi pasipūtusios poniškai išsipusčiusios damos – miesto burmistro žmona ponia Laurienė ir iš Didžiosios Lietuvos grįžusi klebono šeimininkė ponia Pakulienė. Kailiniuotos ponios, vaikštinėdamos po žąsų turgų, pakalbino bene kiekvieną prekeivį ir pirkėją. Damos pasakojo, jog kultūros darbuotojai Smetonos laikų žąsų turgų Pagėgių krašte gaivina jau 5 metai.
Moterys taip pat porino, kad šiemet krašto ūkininkų gerbiamas bankelis – Pagėgių kredito unija – loterijai dovanojo pagrindinį prizą – žąsį – ir finansavo visas šio turgaus išlaidas.
Nuo šieno kupetos, išvyniojusi popieriuje surašytas loterijos taisykles garsiai jas skaitė Pagėgių kredito unijos administracijos vadovė Raimonda Tutlienė. Loterijoje buvo galima laimėti kaimiškų krepšių, molinių puodų ir dar visokiausių gėrybių.

Amatininkai pardavinėjo savo gaminius.

Muzikantai, žydai ir gaidys Saulius
Vykstant smagiam šurmuliui, susirinkusiųjų ausį džiugino Natkiškių kaimo muzikantai –dvidešimtmetį švenčianti kapela „Vaivorykštė“. Klausantis smagios muzikitės, buvo galima paskanauti šeimininkės iš Rukų (Stoniškių sen.) ponios Danguolės Kemerienės virtos tradicinės juodosios mažlietuvių sriubos – švarczupės.
Iš tolo turguje akį traukė žydelio Joškės ir jo pačios Saros karčema, kurioje už penkiakapeikį ir trikapeikį pinigą galėjai sočiai užkąsti ir burnelę išlenkti. Pasistiprinus buvo galima aplankyti neįprastą, bet originalią turgaus puošmeną – guminių batų parodą. Pasisukiojusius po turgų į pamoką prie lentos ne tik ganiavą baigusius piemenukus, bet ir turgaus svečius žąsies plunksna taisyklingai žodį parašyti kvietė Pagėgių savivaldybės Meno ir sporto mokyklos pavaduotoja „šulmeisterė“ Lina Ambarcumian.
Tolėliau augintiniais pasigrožėti kvietė Lietuvos veislinių paukščių asociacijos atstovai ir vienas šios asociacijos narys pagėgiškis Egidijus Platūkis.

Elvyra ir Petras Venckai iš Uikšių siūlė pirkti stambių kalakutų.

Pinigėlį buvo galima išleisti ne tik žąsį perkant – turguje savo dirbinių ir prekių siūlė įvairūs amatininkai, sūrių, medaus, įvairių mezginių, molinių dirbinių, šiaudinių krepšių, žvakių ir kitų rankdarbių pardavėjai.
Kortomis už „kuklią“ sumelę ateitį pasakyti siūlė čigonė. Džiugu, jog į paskelbtą renginio temą „kaimiškas stilius“ atsižvelgė labai daug žmonių – vienas iš labiausiai akį traukusių prekeivių buvo į turgų arkliu kinkytu vežimu atvykęs ir iš jo gaidį Saulių, žąsį Pilkutę ir naminius obuolius pardavinėjęs „kaimietis“ Pranas Juodis.
Turguje būta ir didžių svečių iš pačios sostapilės – Vilniaus – Liaudies kultūros centro atstovai vertino žąsų turgų, pateiktą konkursinei apžiūrai „Tradicija šiandien“. Turgų taip pat aplankė LR Seimo vicepirmininkas „šulas“ Kęstas Komskis. Žąsų turgaus šurmulyje sukinėjosi ir vietiniai burmistrai – Pagėgių savivaldybės meras „pirmos kategorijos valdininkas“ Virginijus Komskis (pasak turgaus vedėjų, senais laikais buvo bemaž 17 valdininkų kategorijų), mero pavaduotojas Sigitas Stonys, mero patarėjas Bronislovas Budvytis, kurie ne tik miestelėnams dovanojo keptas žąsis ir po šlakelį krupniko, bet ir pagal Pagėgių miesto burmistro (seniūno) Dainiaus Maciukevičiaus skaitytą įsaką privalėjo nupirkti nustatytą kiekį žąsų. Žąsis beperkant tarp didžiųjų miesto burmistrų vyko tikros derėjimosi varžybos. Savivaldybės merui Virginijui Komskiui įteikta padėkos dovana – vynininkų Ramoškų iš Virkytų vynas.

Į Joškės ir Saros (juos įkūnijo pagėgiškiai Danutė ir Vaclovas Kasnauskai) karčemą užsuko burmistro žmona ponia Laurienė.

Dovanų gavo ir riebiausią žąsį (6,5 kg) užauginusi paukštininkė Lina Grublienė, kuri žąsų turguose dalyvauja nuo pat jų organizavimo pradžios. Moteris kiekvienam iš jos paukštį įsigijusiam pirkėjui magaryčioms davė gaidį…
Apdovanoti ir uoliai dirbę prekybininkai. Loteriją laimėjusiems Pagėgių kaimo gyventojams iškilmingai perduotas ir pagrindinis loterijos prizas – įspūdingo dydžio žąsis.
Turguje susitikę, gausiai pirkę burmistrai, amatininkai bei kiti „prieteliai“, atsisveikindami spaudė vienas kitam ranką ir žadėjo susitikti kitais metais.

Milda Jašinskaitė-Jasevičienė
Pagėgių savivaldybės vyr. specialistė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite