„Tilžės aktą“ prisimenant

M. Jankaus muziejaus salėje.

M. Jankaus muziejaus salėje.

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“
Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis.
1918 m. lapkričio 30 d. susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose, Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktą:
„Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS
Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.
Martyno Jankaus sodyboje
Tradiciškai kasmet vieno iš „Tilžės akto“ (taip ilgainiui imta vadinti Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą) signatarų Martyno Jankaus sodyboje šiandien gyvuojančiame muziejuje paminimas šis kraštui svarbus įvykis. Toks renginys buvo ir baigiantis šių metų lapkričiui.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė renginį pradėjo žinia, kad šįvakar susirinkta į Bitėnus dviem progomis: paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo datą ir apžvelgti šiais metais gautus naujus eksponatus. Ji papasakojo, kad šie metai buvę sėkmingi – du muziejaus parengti projektai gavo finansavimą.
„Tilžės aktą“ pasirašė 24 garsūs mažlietuviai, jauniausias tarp jų buvo tik 22-ejų sulaukęs Valteris Didžys. Įdomu tai, kad apie šį krašto šviesuolį M. Jankaus muziejus turi sukaupęs daugiausiai medžiagos, mat jo artimieji perdavė muziejui labai daug vertingų eksponatų Apie V. Didžį M. Jankaus muziejaus darbuotojai parengė kilnojamąją parodą. Dalis turimos medžiagos eksponuojama ir muziejaus ekspozicijoje.
Muziejaus direktorė dar kartą priminė svarbiausius Valterio Didžio gyvenimo faktus. Beveik iki Antrojo pasaulinio karo V. Didžys pagal specialybę (Miunchene baigė medicinos mokslus) dirbo gydytoju Klaipėdoje. Tačiau vien darbu neapsiribojo: jis pirmasis ėmėsi krašte steigti lietuviškas mokyklas ir net pats yra jose mokytojavęs. 1926 m. jis įsteigė Klaipėdoje automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilininkų čempionu. Buvo entuziastingas buriuotojas – 1938 m. I tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Susidomėjusieji šia iškilia asmenybe daug informacijos gali atrasti būtent M. Jankaus muziejuje, o Bitėnų kapinaitėse aplankyti V. Didžio kapą, kur amžinajam poilsiui jo ir žmonos palaikai buvo perlaidoti 2013 m.
Moko knygrišystės
Muziejininkė edukatorė Laima Žemgulienė papasakojo, kaip įgyvendinamas kitas muziejaus parengta projektas, skirtas populiarinti (o gal prikelti?) knygrišystės amatą. Atstatytoje Jankų šeimos klėtyje šią vasarą Lietuvos knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė surengė knygų įrišimo įvadinius mokymus. Šioje veikloje dalyvauja Lumpėnų ir Bitėnų bendruomenių jaunimas ir suaugusieji.
M. Jankaus Muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė kalbėjo apie gausėjančią muziejaus eksponatų kolekciją, ji naujais daiktais papildoma kiekvienais metais.
M. Jankaus Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė vardijo pavardes žmonių ir dėkojo jiems, kurie muziejui perdavė įvairių istorinę vertę turinčių daiktų. Ypatingos padėkos sulaukė iš Švedijos atvykusi buvusi klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri treti metai vis parūpina muziejui įvairių aukcionuose įsigyjamų senų šio krašto dokumentų, fotografijų, atvirukų. Beje, ši moteris Mažosios Lietuvos muziejui Klaipėdoje yra padovanojusi 700 eksponatų.
„Man net nepatogu girdėti tas padėkas. Jeigu aš myliu Mažąją Lietuvą, tai negi mane reikia už tai girti…“ – kalbėjo Marina Kulčinskaja, pabrėžusi, kad sumokėti keliasdešimt eurų už kokią nors fotografiją nėra labai daug, jeigu ji bus reikšminga šimtus metų. Pavyzdžiui, 18 eurų kainavusi Pagėgių siauruko nuotrauka.
Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis padovanojo M. Kulčinskajai ypatingą dovaną – vardinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją.
Renginį advento metui tinkamomis dainomis ir giesmėmis užbaigė iš Tauragės atvykęs choras „Gloria“ (vad. Rasa Levickaitė–Šerpytienė). Muziejininkės pakvietė visus susirinkusius į klėtelę, kur garavo žolelių arbata ir kvepėjo naminiai pyragai.

Petras Skutulas

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Eksponatai apie Valterį Didžį. Petro Skutulo nuotr.

Eksponatai apie Valterį Didžį.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,