„Tilžės aktą“ prisimenant
Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“
Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis.
1918 m. lapkričio 30 d. susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose, Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktą:
„Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS
Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.
Martyno Jankaus sodyboje
Tradiciškai kasmet vieno iš „Tilžės akto“ (taip ilgainiui imta vadinti Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą) signatarų Martyno Jankaus sodyboje šiandien gyvuojančiame muziejuje paminimas šis kraštui svarbus įvykis. Toks renginys buvo ir baigiantis šių metų lapkričiui.
Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė renginį pradėjo žinia, kad šįvakar susirinkta į Bitėnus dviem progomis: paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo datą ir apžvelgti šiais metais gautus naujus eksponatus. Ji papasakojo, kad šie metai buvę sėkmingi – du muziejaus parengti projektai gavo finansavimą.
„Tilžės aktą“ pasirašė 24 garsūs mažlietuviai, jauniausias tarp jų buvo tik 22-ejų sulaukęs Valteris Didžys. Įdomu tai, kad apie šį krašto šviesuolį M. Jankaus muziejus turi sukaupęs daugiausiai medžiagos, mat jo artimieji perdavė muziejui labai daug vertingų eksponatų Apie V. Didžį M. Jankaus muziejaus darbuotojai parengė kilnojamąją parodą. Dalis turimos medžiagos eksponuojama ir muziejaus ekspozicijoje.
Muziejaus direktorė dar kartą priminė svarbiausius Valterio Didžio gyvenimo faktus. Beveik iki Antrojo pasaulinio karo V. Didžys pagal specialybę (Miunchene baigė medicinos mokslus) dirbo gydytoju Klaipėdoje. Tačiau vien darbu neapsiribojo: jis pirmasis ėmėsi krašte steigti lietuviškas mokyklas ir net pats yra jose mokytojavęs. 1926 m. jis įsteigė Klaipėdoje automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilininkų čempionu. Buvo entuziastingas buriuotojas – 1938 m. I tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Susidomėjusieji šia iškilia asmenybe daug informacijos gali atrasti būtent M. Jankaus muziejuje, o Bitėnų kapinaitėse aplankyti V. Didžio kapą, kur amžinajam poilsiui jo ir žmonos palaikai buvo perlaidoti 2013 m.
Moko knygrišystės
Muziejininkė edukatorė Laima Žemgulienė papasakojo, kaip įgyvendinamas kitas muziejaus parengta projektas, skirtas populiarinti (o gal prikelti?) knygrišystės amatą. Atstatytoje Jankų šeimos klėtyje šią vasarą Lietuvos knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė surengė knygų įrišimo įvadinius mokymus. Šioje veikloje dalyvauja Lumpėnų ir Bitėnų bendruomenių jaunimas ir suaugusieji.
M. Jankaus Muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė kalbėjo apie gausėjančią muziejaus eksponatų kolekciją, ji naujais daiktais papildoma kiekvienais metais.
M. Jankaus Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė vardijo pavardes žmonių ir dėkojo jiems, kurie muziejui perdavė įvairių istorinę vertę turinčių daiktų. Ypatingos padėkos sulaukė iš Švedijos atvykusi buvusi klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri treti metai vis parūpina muziejui įvairių aukcionuose įsigyjamų senų šio krašto dokumentų, fotografijų, atvirukų. Beje, ši moteris Mažosios Lietuvos muziejui Klaipėdoje yra padovanojusi 700 eksponatų.
„Man net nepatogu girdėti tas padėkas. Jeigu aš myliu Mažąją Lietuvą, tai negi mane reikia už tai girti…“ – kalbėjo Marina Kulčinskaja, pabrėžusi, kad sumokėti keliasdešimt eurų už kokią nors fotografiją nėra labai daug, jeigu ji bus reikšminga šimtus metų. Pavyzdžiui, 18 eurų kainavusi Pagėgių siauruko nuotrauka.
Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis padovanojo M. Kulčinskajai ypatingą dovaną – vardinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją.
Renginį advento metui tinkamomis dainomis ir giesmėmis užbaigė iš Tauragės atvykęs choras „Gloria“ (vad. Rasa Levickaitė–Šerpytienė). Muziejininkės pakvietė visus susirinkusius į klėtelę, kur garavo žolelių arbata ir kvepėjo naminiai pyragai.
Petras Skutulas