„Tilžės aktą“ prisimenant

M. Jankaus muziejaus salėje.

M. Jankaus muziejaus salėje.

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“
Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis.
1918 m. lapkričio 30 d. susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose, Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktą:
„Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS
Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.
Martyno Jankaus sodyboje
Tradiciškai kasmet vieno iš „Tilžės akto“ (taip ilgainiui imta vadinti Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą) signatarų Martyno Jankaus sodyboje šiandien gyvuojančiame muziejuje paminimas šis kraštui svarbus įvykis. Toks renginys buvo ir baigiantis šių metų lapkričiui.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė renginį pradėjo žinia, kad šįvakar susirinkta į Bitėnus dviem progomis: paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo datą ir apžvelgti šiais metais gautus naujus eksponatus. Ji papasakojo, kad šie metai buvę sėkmingi – du muziejaus parengti projektai gavo finansavimą.
„Tilžės aktą“ pasirašė 24 garsūs mažlietuviai, jauniausias tarp jų buvo tik 22-ejų sulaukęs Valteris Didžys. Įdomu tai, kad apie šį krašto šviesuolį M. Jankaus muziejus turi sukaupęs daugiausiai medžiagos, mat jo artimieji perdavė muziejui labai daug vertingų eksponatų Apie V. Didžį M. Jankaus muziejaus darbuotojai parengė kilnojamąją parodą. Dalis turimos medžiagos eksponuojama ir muziejaus ekspozicijoje.
Muziejaus direktorė dar kartą priminė svarbiausius Valterio Didžio gyvenimo faktus. Beveik iki Antrojo pasaulinio karo V. Didžys pagal specialybę (Miunchene baigė medicinos mokslus) dirbo gydytoju Klaipėdoje. Tačiau vien darbu neapsiribojo: jis pirmasis ėmėsi krašte steigti lietuviškas mokyklas ir net pats yra jose mokytojavęs. 1926 m. jis įsteigė Klaipėdoje automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilininkų čempionu. Buvo entuziastingas buriuotojas – 1938 m. I tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Susidomėjusieji šia iškilia asmenybe daug informacijos gali atrasti būtent M. Jankaus muziejuje, o Bitėnų kapinaitėse aplankyti V. Didžio kapą, kur amžinajam poilsiui jo ir žmonos palaikai buvo perlaidoti 2013 m.
Moko knygrišystės
Muziejininkė edukatorė Laima Žemgulienė papasakojo, kaip įgyvendinamas kitas muziejaus parengta projektas, skirtas populiarinti (o gal prikelti?) knygrišystės amatą. Atstatytoje Jankų šeimos klėtyje šią vasarą Lietuvos knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė surengė knygų įrišimo įvadinius mokymus. Šioje veikloje dalyvauja Lumpėnų ir Bitėnų bendruomenių jaunimas ir suaugusieji.
M. Jankaus Muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė kalbėjo apie gausėjančią muziejaus eksponatų kolekciją, ji naujais daiktais papildoma kiekvienais metais.
M. Jankaus Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė vardijo pavardes žmonių ir dėkojo jiems, kurie muziejui perdavė įvairių istorinę vertę turinčių daiktų. Ypatingos padėkos sulaukė iš Švedijos atvykusi buvusi klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri treti metai vis parūpina muziejui įvairių aukcionuose įsigyjamų senų šio krašto dokumentų, fotografijų, atvirukų. Beje, ši moteris Mažosios Lietuvos muziejui Klaipėdoje yra padovanojusi 700 eksponatų.
„Man net nepatogu girdėti tas padėkas. Jeigu aš myliu Mažąją Lietuvą, tai negi mane reikia už tai girti…“ – kalbėjo Marina Kulčinskaja, pabrėžusi, kad sumokėti keliasdešimt eurų už kokią nors fotografiją nėra labai daug, jeigu ji bus reikšminga šimtus metų. Pavyzdžiui, 18 eurų kainavusi Pagėgių siauruko nuotrauka.
Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis padovanojo M. Kulčinskajai ypatingą dovaną – vardinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją.
Renginį advento metui tinkamomis dainomis ir giesmėmis užbaigė iš Tauragės atvykęs choras „Gloria“ (vad. Rasa Levickaitė–Šerpytienė). Muziejininkės pakvietė visus susirinkusius į klėtelę, kur garavo žolelių arbata ir kvepėjo naminiai pyragai.

Petras Skutulas

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Eksponatai apie Valterį Didžį. Petro Skutulo nuotr.

Eksponatai apie Valterį Didžį.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite