„Tilžės aktą“ prisimenant

M. Jankaus muziejaus salėje.

M. Jankaus muziejaus salėje.

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“
Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis.
1918 m. lapkričio 30 d. susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose, Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktą:
„Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS
Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.
Martyno Jankaus sodyboje
Tradiciškai kasmet vieno iš „Tilžės akto“ (taip ilgainiui imta vadinti Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą) signatarų Martyno Jankaus sodyboje šiandien gyvuojančiame muziejuje paminimas šis kraštui svarbus įvykis. Toks renginys buvo ir baigiantis šių metų lapkričiui.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Mero Virginijaus Komskio padėka muziejaus kolektyvui ir jo talkininkams.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė su pokario Pagėgių katalikų kunigo Broniaus Šveikausko asmeninių daiktų daug perdavusia jo teta Eleonora Levickiene, geradare Marina Kulčinskaja ir muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaite.

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė renginį pradėjo žinia, kad šįvakar susirinkta į Bitėnus dviem progomis: paminėti „Tilžės akto“ pasirašymo datą ir apžvelgti šiais metais gautus naujus eksponatus. Ji papasakojo, kad šie metai buvę sėkmingi – du muziejaus parengti projektai gavo finansavimą.
„Tilžės aktą“ pasirašė 24 garsūs mažlietuviai, jauniausias tarp jų buvo tik 22-ejų sulaukęs Valteris Didžys. Įdomu tai, kad apie šį krašto šviesuolį M. Jankaus muziejus turi sukaupęs daugiausiai medžiagos, mat jo artimieji perdavė muziejui labai daug vertingų eksponatų Apie V. Didžį M. Jankaus muziejaus darbuotojai parengė kilnojamąją parodą. Dalis turimos medžiagos eksponuojama ir muziejaus ekspozicijoje.
Muziejaus direktorė dar kartą priminė svarbiausius Valterio Didžio gyvenimo faktus. Beveik iki Antrojo pasaulinio karo V. Didžys pagal specialybę (Miunchene baigė medicinos mokslus) dirbo gydytoju Klaipėdoje. Tačiau vien darbu neapsiribojo: jis pirmasis ėmėsi krašte steigti lietuviškas mokyklas ir net pats yra jose mokytojavęs. 1926 m. jis įsteigė Klaipėdoje automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilininkų čempionu. Buvo entuziastingas buriuotojas – 1938 m. I tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Susidomėjusieji šia iškilia asmenybe daug informacijos gali atrasti būtent M. Jankaus muziejuje, o Bitėnų kapinaitėse aplankyti V. Didžio kapą, kur amžinajam poilsiui jo ir žmonos palaikai buvo perlaidoti 2013 m.
Moko knygrišystės
Muziejininkė edukatorė Laima Žemgulienė papasakojo, kaip įgyvendinamas kitas muziejaus parengta projektas, skirtas populiarinti (o gal prikelti?) knygrišystės amatą. Atstatytoje Jankų šeimos klėtyje šią vasarą Lietuvos knygrišių gildijos narė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė surengė knygų įrišimo įvadinius mokymus. Šioje veikloje dalyvauja Lumpėnų ir Bitėnų bendruomenių jaunimas ir suaugusieji.
M. Jankaus Muziejus rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė kalbėjo apie gausėjančią muziejaus eksponatų kolekciją, ji naujais daiktais papildoma kiekvienais metais.
M. Jankaus Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė vardijo pavardes žmonių ir dėkojo jiems, kurie muziejui perdavė įvairių istorinę vertę turinčių daiktų. Ypatingos padėkos sulaukė iš Švedijos atvykusi buvusi klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri treti metai vis parūpina muziejui įvairių aukcionuose įsigyjamų senų šio krašto dokumentų, fotografijų, atvirukų. Beje, ši moteris Mažosios Lietuvos muziejui Klaipėdoje yra padovanojusi 700 eksponatų.
„Man net nepatogu girdėti tas padėkas. Jeigu aš myliu Mažąją Lietuvą, tai negi mane reikia už tai girti…“ – kalbėjo Marina Kulčinskaja, pabrėžusi, kad sumokėti keliasdešimt eurų už kokią nors fotografiją nėra labai daug, jeigu ji bus reikšminga šimtus metų. Pavyzdžiui, 18 eurų kainavusi Pagėgių siauruko nuotrauka.
Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis padovanojo M. Kulčinskajai ypatingą dovaną – vardinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją.
Renginį advento metui tinkamomis dainomis ir giesmėmis užbaigė iš Tauragės atvykęs choras „Gloria“ (vad. Rasa Levickaitė–Šerpytienė). Muziejininkės pakvietė visus susirinkusius į klėtelę, kur garavo žolelių arbata ir kvepėjo naminiai pyragai.

Petras Skutulas

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Gieda Tauragės choras „Gloria“.

Eksponatai apie Valterį Didžį. Petro Skutulo nuotr.

Eksponatai apie Valterį Didžį.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų