Trys dažniausios priežastys, kodėl draudimas netenkina prašymo atlyginti patirtą žalą

Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį – padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus. Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos?

Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti žalą, nes įvykis patenka į nedraudžiamų įvykių sąrašą. Kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad didžiausią netenkintų prašymų atlyginti nuostolį dalį sudaro nedraudžiamųjų įvykių atvejai. Tad visada, prieš teikiant prašymą žalos atlyginimui, reikėtų atidžiai perskaityti draudimo sutartį bei taisykles, kur išsamiai aprašyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ypač svarbu visas draudimo apsaugos bei nuostolio atlyginimo sąlygas išsiaiškinti ir aptarti dar prieš draudimo sutarties pasirašymą, kad nusipirkta paslauga atitiktų klientų lūkesčius“, − sako A. Juodeikis.

Pasak draudimo eksperto, tarp nedraudžiamų įvykių būsto draudimo srityje gana dažnai patenka žalos, įvykusios dėl statybos, projektavimo klaidų bei broko, taip pat dėl statybos ar remonto darbų, esančių už draudžiamojo objekto ribų. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažna žalos, kaip nedraudžiamojo įvykio, atmetimo priežastis yra objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos.

„Dažnai užmirštama, kad pastatai bei automobiliai irgi dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo. Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, kaip pelėsis, korozija ar kondensatas. Suprantama, kad šių procesų keliama žala klientams gali kelti rūpesčių, tačiau įprastai nuo jų nėra draudžiama“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak A. Juodeikio, pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji. Pavyzdžiui, vandeniui vieną kartą prabėgus pro stogą ir po tokio įvykio nesiėmus veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje, antrą kartą dėl tos pačios priežasties įvykusi žala greičiausiai nebus atlyginta.

Ar tikrai turite draudimą

Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet klientai užpildo žalos atlyginimo prašymą tai žalai, nuo kurios nėra apsidraudę. „Tokie atvejai, kai klientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nors nėra nuo jos apsidraudę, ypač dažnai pasitaiko būsto draudimo srityje. O šios sferos paslaugų portfelis – tikrai platus. Pavyzdžiui, suskilo stalviršis virtuvėje, bet klientas apsidraudęs tik būsto draudimu, taigi sienas ir pastato konstrukcijas, bet ne savo namų turtą. Tokiu atveju patirtos žalos atlyginti nepavyks, nes nuo tokio tipo žalos nėra apsidrausta“, – pasakoja ekspertas.

Kalbant apie būsto draudimą, A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad gyventojams visada rekomenduojama būstą drausti bent trimis pagrindinėmis draudimo rūšimis. Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos. Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai. Ir galiausiai civilinės atsakomybės draudimas – tokiu atveju draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.

Bandymai imituoti žalą

Anot draudimo eksperto, pasitaiko ir nesąžiningų klientų, kurie praneša apie žalą, kuri yra imituojama ir iš tiesų neįvyko, arba nėra pateikiami dokumentai, įrodantys tariamo nuostolio dydį. „Draudimo praktikoje pasitaiko visko, tad tikrai būna ir atvejų, kai atsiranda bandančių gudrauti ir pabandyti gauti išmoką už žalą, kuri neįvyko. Todėl ir prašome įrodymų, jog žala iš tiesų reali – mažesnių žalų atvejų gali pakakti ir žalos nuotraukos, didesnių gali prireikti ir žalų eksperto vizito, kad būtų galima atidžiai apžiūrėti žalos mastą“, − komentuoja A. Juodeikis.

Kartais koją pakiša ir užsimiršimas − kreipdamiesi dėl žalų klientai tiesiog pamiršta prisegti čekio ar sąskaitos faktūros nuotrauką, kuri iliustruoja žalos faktą ir dydį. Visgi tokia informacija yra būtina norint gauti žalos išmoką, ir draudikas paprašys ją pateikti.

Patyrus žalą ir norint gauti išmoką, svarbūs šie veiksmai: atidžiai perskaityti draudimo sutartį ir pasitikrinti, ar žala patenka į draudžiamų įvykių sąrašą; atsižvelgti į natūralius pastatų /automobilių/ daiktų dėvėjimosi ir eksploatavimo procesus; įsitikinti, kad turite galiojantį draudimą, pagal kurį būtų kompensuota patirta žala; nepamiršti pateikti reikalingų dokumentų, pirkimo kvitų, fotografijų, kurie gali būti reikalingi įrodant įvarius patirtos žalos aspektus.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite