Pamoka ,,Karalienė Luizė Lietuvoje“

Balandžio 13 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vyko atvira integruota lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Karalienė Luizė Lietuvoje“ 8b klasės mokiniams, kurią vedė specialioji pedagogė, logopedė Monika Žeimienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Daugalienė.

Kūrybinio rašymo ugdymui pasitelktos Padlet, Canva programos paįvairino pamokos veiklas. Panaudotos teatro meno išraiškos priemonės (su mokiniais bendravo pati Karalienė!) sustiprino bei pagyvino istorinio konteksto įspūdį. Pamokoje panaudoti inovatyvūs metodai įkvėpė mokinius parašyti literatūrinį laišką ,,Jos Didenybei Karalienei Luizei“.

Tokia žinia dalijasi Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

 

Iki pat šiandien mylima ir nepamiršta Prūsijos karalienė Luizė

Kol vieni kovojo ir vadovavo karams, kiti į istoriją įėjo ramiai, taikiai, bet taip pat stipriai ir visiems laikams. Taip buvo ir su Prūsijos karaliene Luize, vokiečių labai mylima ir gerbiama iki pat šių dienų. Kadangi mūsų kraštas prieš šimtus metų priklausė Prūsijai ir be pavadinimo „Mažoji Lietuva“ turėjom dar ir kitą – „Prūsų Lietuva“, mums yra labai svarbu pažinti ne vien Lietuvos, bet ir Prūsijos istoriją bei asmenybes, ryškiausiai įsirašiusias jos puslapiuose.

Prūsijos karalienės Luizės portretas, kurį 1802 m. nutapė austrų tapytojas Jozefas Grasis.

1701 m. Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas III vietoje Prūsijos hercogystės įkūrė Prūsijos karalystę, kurios sostine tapo Karaliaučius, nuo 1772 m. – Berlynas, o 1806 -1807 m. laikotarpiu – Klaipėda. 1793 m. gruodžio 24 d. Meklenburgo hercogaitė Luise Auguste Wilhelmine Amalie, būdama 17 metų, ištekėjo už Prūsijos sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo III, kuris Prūsiją valdė 1776–1840 m. Luizė tapo Prūsijos karaliene ir tvirtu karaliaus ramsčiu. Ji buvo laikoma viena iškiliausių bei gražiausių Europos moterų.

Pirmą kartą į Klaipėdą (Memelį) karalienė atvyko 1802 m. birželio 10 d. Karališkoji pora iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją vyko į Klaipėdą susitikti su naujuoju Rusijos imperatoriumi Aleksandru pirmuoju (1801–1825).

Antrasis karališkosios šeimos apsilankymas Klaipėdos krašte buvo priverstinis. Frydrichas Vilhelmas trečiasis 1806 m. spalio 9 d. paskelbė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui karą. Tačiau po Jenos mūšio kartu su visu karališkuoju dvaru, vyriausybe ir dalimi Prūsijos armijos buvo priverstas bėgti į tolimiausią Prūsijos miestą – Klaipėdą. Nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. Frydrichas Vilhelmas trečiasis, jo žmona Luizė ir vaikai gyveno Klaipėdoje.

1807 m. birželio 25 d. Tilžėje prasidėjo taikos derybos, kurioms sąlygas diktavo Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Keturioms savaitėms, kol vyko Tilžės derybos, Piktupėnai (Pagėgių sav.) buvo virtę Prūsijos karaliaus, jo žmonos Luizės ir jų gausios šeimynos rezidencija. Trumpam į Piktupėnus buvo atvykęs ir Prūsijos sąjungininkės Rusijos caras Aleksandras pirmasis. Yra žinoma, kad jie su palydomis buvo apsistoję Piktupėnų mokykloje ir kunigo name.

Prūsijos atžvilgiu Prancūzijos imperatorius Napaleonas buvo nusiteikęs ypač nepalankiai, vadino ją valstybe „kuri neužsitarnauja, kad gyvuotų“. 1807 m. liepos 6-ąją Tilžėje įvykęs karalienės Luizės ir imperatoriaus Napoleono Bonaparto susitikimas baigėsi be rezultatų.

1807 m. liepos 7-ąją ant specialiai Nemuno viduryje pastatyto plausto, Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras pirmasis pasirašė Tilžės taikos sutartį.

1810 m. liepos 19 d. Prūsijos karalienė Luizė, sulaukusi vos 34-erių metų, mirė.

Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I ir Prūsijos karalienės Luizės susitikimas Tilžėje 1807 m. liepos 6 d. Dailininko N. L. F. Gosse darbo fragmentas, perspausdintas Austrijoje spausdintame atviruke. Iš Petro Skutulo rinkinio

Nors Tilžės sutartis buvo itin nepalanki Prūsijai, Prūsijos karalienės Luizės apsilankymas Pagėgių krašte paliko ryškų pėdsaką žmonių atmintyje. Pasakojama, kad misijai pas Napoleoną nepasisekus ir patvirtinus Prūsijai nepalankią sutartį, Luizė ilgai ir graudžiai verkusi sode po liepomis Piktupėnuose. Vėliau, pagerbiant karališkąją porą, mokyklos sode pasodintos dvi liepaitės. Ilgainiui jas imta vadinti karalienės Luizės liepomis, Klaipėdos Karalienės Luizės klubo rotariečių rūpesčiu, pažymėtos atminimo lentele. 1907 m. Tilžėje pastatytas tiltas per Nemuną buvo pavadintas Karalienės Luizės vardu. Šiuo metu tiltas jungia Lietuvą su RF Kaliningrado sritimi.

2014 m. liepos 6 d. Sovetsko miesto parke, nuo seno vadinamu Jokūbynės parku, atkurtas paminklas Prūsijos karalienei Luizei. Šis paminklas, statytas 1900 m. Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas, jo likimas nežinomas.

Pagal tic.pagegiai.lt inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite