Vakarų Lietuva

Šventė ant marių krantelio…

Ant Kuršių marių kranto vyko įspūdinga 100–mečio Marių šventė – tradicinė ir daug kuo kitokia Kintų seniūnijos bendruomenių šventė. Du chorai dainomis paskelbė Kintų muzikos festivalio pradžią. Įvyko tarptautinis plaukimo maratonas per Kuršių marias. Buvo surengtas bėgimo maratonas. Vėlų vakarą svečiai iš Klaipėdos parodė modernaus šokio spektaklį pagal Vydūno misteriją „Ragana“. Koncertavo rusniškis Valdas Lacko, nacionalinių Eurovizijos konkursų dalyvis, kitos šalies scenos žvaigždės, žinomi kolektyvai iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio ir Kintų. Apie Kintų bendruomenių šventę išgirdo net šešiose valstybėse –

Mažosios Lietuvos dainų šventėje dalyvavo choras „Vox Libri“

Birželio 10-11 d. Klaipėdoje vyko Mažosios Lietuvos dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui. Renginyje savo muzikinius gebėjimus pademonstravo per 260 kolektyvų arba daugiau nei 7000 dalyvių iš visos Lietuvos. Šilutės miesto vėliava šioje išskirtinėje muzikos šventėje taip pat plėvesavo – ją garbingai nešė Šilutės kamerinis choras „Vox Libri” (vad. Rasa Golubovskienė). Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė – tai vieta, kurioje atliekamos tautiškumu alsuojančios dainos, lietuviškumą skleidžia šokėjai, o patriotines melodijas groja patys įvairiausi muzikantai. „Vox Libri” choristams

Profesinė mokykla atveria kelią į gyvenimą

64-erių metų gyvavimo proga Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla surengė tradicinę atvirų durų dieną. Šventės svečiai – šią mokyklą baigęs ir muzikinę karjerą čia pradėjęs „Eurovizijos“ atrankos konkurso dalyvis Valdas Lacko, kiti mokyklos absolventai. Viena seniausių profesinių mokyklų Mokyklos istorijos pradžia – 1952 m., kai tuometinio žemės ūkio ministro įsakymu Šilutėje buvo įsteigta žemės ūkio mechanizacijos mokykla Nr. 12. Po metų uždarius Šilutės valsčiaus kalėjimą, XIX a. viduryje statyti neogotikinio stiliaus pastatai perduoti mokyklai. Buvusio kalėjimo ir teismo patalpos

Šilutiškiai mėgsta cepelinus su mėsa

Nuo 2013 metų vasario 7-ą kasmet minima Pasaulinė cepelinų diena. Šiemet ši diena paminėta ir UAB „Šilutės prekyba“ valgykloje „Šyša“. Paskaičiavus, kiek cepelinų parduota, paaiškėjo, kad šilutiškiai labiau mėgsta cepelinus su mėsa. Penktadienį cepelinais buvo prekiauta su 20 proc. nuolaida. Per dieną parduota 160 porcijų cepelinų su mėsa ir tik 13 porcijų su varške. Palyginimui – per visą sausio mėnesį parduotos 105 porcijos cepelinų. Pasak UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus pavaduotojos Natalijos Galičinienės, vasario 7-a šiemet buvo sekmadienis, kai „Šyšos“ valgykla

Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė. Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti

Kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis

Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Vilija Vaičiulienė – mokinių ir kolegų gerbiama, mylima ir vertinama pedagogė – šiais metais pateko į Telšių rajono geriausių mokytojų trejetuką. Trisdešimties metų pedagoginio darbo stažą sukaupusi mokytoja, tiesdama tiltus tarp senųjų laikų ir šiandienos istorijos, ugdo jaunąją kartą, kad ji būti pilietiška, smalsi, vertintų tikrąsias vertybes. Įsimylėjusi istoriją 1991 metais Vilniaus pedagoginį institutą baigusi ir istorijos mokytojos specialybę įgijusi V. Vaičiulienė grįžo į gimtuosius Telšius. Mokytojos pedagoginis kelias prasidėjo tuometinėje Žarėnų vidurinėje mokykloje

Kad neužkibtume

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje. Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų

Dramatiškais Kardo rinktinės keliais

Renovuotame Kretingos dvaro Ūkvedžio name atidarius naują Kretingos krašto ekspoziciją, vienoje iš jos salių atidaryta pokario partizanų Kardo rinktinės, veikusios visoje Vakarų Lietuvoje – nuo Skuodo ligi Klaipėdos krašto ir nuo Palangos ligi Plungės – istorijos ekspozicija. Rinktinė įkurta prieš 70 metų Kardo rinktinės ištakos, anot J. Kanarsko, siekia 1942-ųjų gruodį, kuomet buvo įkurta Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Kretingos rinktinė. Jos įkūrėjai nėra žinomi, bet aktyviai dalyvavo mokytojas Juozas Kojelis, Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Ožeraitis bei vartotojų bendrovėje dirbęs Kazimieras

Skautų veikla jaunuolius atsijoja lyg rėtis

„Dievui. Tėvynei. Artimui“ – tokiu šūkiu besivadovaujančios Žemaitijos skautų organizacijos padalinys – Vydūno draugovė – prieš trejus metus pradėjo veikti Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.). Jos vadovė mokytoja draugininkė Ilona Jasaitienė sako, kad skautų organizacija miestelyje atsirado gana neįprastomis aplinkybėmis. „Tiesiog per pamoką su aštuntokais perskaitėme vadovėlyje išspausdintą tekstą apie skautus. Vaikai susidomėjo, ėmė klausinėti, o netrukus pareiškė, kad ir patys labai norėtų tokioje veikloje dalyvauti“, – pasakojo mokytoja Ilona. Prieš trejus metus, kai Žemaičių Kalvarijos mokyklos aštuntokai išreiškė norą tapti

Kas kitais metais gyvens geriau?

Artėja kitų metų valstybės biudžeto svarstymo pabaiga. Verta įsigilinti, kur dabartinė Vyriausybė numato realų žmonių pajamų padidinimą, o kur tik jį imituoja ruošdamasi rinkimams. Su nebloga nuotaika 2016-ųjų turėtų laukti kultūros darbuotojai, kuriems numatytas atlyginimų kėlimas. To pavyko pasiekti Seimo opozicijos siūlymu. Kadangi ankstesniais metais tokius mūsų siūlymus palaikė ir dalis valdančiųjų partijų narių, Vyriausybė šį kartą darbo užmokesčio padidinimą jau įtraukė į kitų metų biudžetą. Džiugios žinios ir daliai pedagogų. Algų pakėlimo turėtų sulaukti ikimokykliniai pedagogai, socialiniai darbuotojai. Kita

Lietuvos kariuomenės profesinės dienos išvakarėse „Didžiuojuosi, kad Lietuva yra didelės NATO šeimos dalimi“

Apie ilgą kariuomenės nueitą kelią, atskirus epizodus ir tai, kuo mūsų kariai gyvena šiomis dienomis, kariuomenės iššūkius bei įžvalgas geopolitinės situacijos kontekste, NATO pagalbos reikšmę – pokalbis su Radviliškyje dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vyriausiuoju puskarininkiu seržantu majoru Alvydu TAMOŠIŪNU.  Pradėkime nuo to, kad šiais laikais jau nebepakanka išsaugoti neištrintą istoriją. Istoriją vien tik saugoti ir nepuoselėti jos, nesidalinti ja, mano manymu, lygiai tas pats, kas ir ją pamažu trinti… Mūsų praeities nepakanka vien tik žinoti, bet reikia ją

Būtina stiprinti regioninę politiką

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo rezultatai nėra geri. Nepaisant tam tikrų pastangų, tarpregioniniai socialiniai-ekonominiai skirtumai, matuojami įvairiais rodikliais, tarp dabartinių regionų-apskričių ir jų viduje iš esmės nemažėja arba mažėja, bet per lėtai. Regionuose kuriama per mažai darbo vietų, į kaimiškuosius regionus pritraukiama per mažai investicijų, juose nemažėja socialinė atskirtis. Manau, kad tai prisidėjo prie žmonių migracijos į miestus, taip pat emigracijos į užsienį. Jei būtų efektyvesnė nacionalinė regioninė politika, iš Lietuvos turbūt nebūtų išvykę tiek daug darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Būtina

Reikia kurti vertybinę atsvarą

Po Kražiuose įvykusių žudynių daug kas teigia, kad pagrindinė problema – nesaikingas alkoholio vartojimas. Pateikėte klausimą, ar tai, apie ką dabar diskutuojama – kaip sumažinti girtavimą: uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, daugiau dėmesio skirti asocialioms šeimoms, auklėti jaunimą ir t. t. – ir yra tos priemonės, kurios iš tiesų padės išvengti panašių nusikaltimų. Manau, kad tai yra geriausios priemonės, kurias galime panaudoti trumpuoju laikotarpiu. Tačiau problemos, šiuo atveju, yra gilesnės ir vien draudimais jų neišspręsime. Ilguoju laikotarpiu turėtų vykti giluminis švietimas

Ar lietuvių kalba Lietuvoje tebėra valstybinė?

Treji metai Šilutėje gyvuoja neformalus visuomeninis diskusijų klubas, pasivadinęs 17.17. Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 17.17 val. susirinkę klubo nariai diskutuoja jų pačių pasirinkta aktualia tema. Diskusijos mintys publikuojamos Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“. Praėjusį trečiadienį buvo diskutuota, ar lietuvių kalba Lietuvoje – vis dar valstybinė. Irena Arlauskienė: – Kokia kalba kalbėjo mūsų kunigaikščiai? Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad jie kalbėjo vadinamąja viduramžių lietuviška kalba. Oficialiems dokumentams naudotos lotynų, rusėnų kalbos, o po Liublino unijos įsigalėjo lenkų kalba. Taigi, Lietuvos Didžioji

Seniūno kredo: mylėti žmones, darbą, grožį ir savo kraštą

Penkiolika metų Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijai vadovavęs Alfonsas Šakauskas savo darbo vietą užleido kitam. Vyriškis teigia, kad ilsėtis dar nežada – tai esą ne jo būdui. Dabar buvęs seniūnas savo jėgas skirs ūkiui. Su A. Šakausku dirbę kolegos, bendruomenių vadovai, šerkšnėniškiai ir kitų kaimų gyventojai šį vyrą vertina už reiklumą, sumanumą, meilę žmonėms ir grožiui. Pasak jų, seniūnas visada suprato, kad gerai ir gražiai gyvendami, žmonės labiau mylės ir savo kraštą.   Palaikė bendruomenių kūrimąsi Šerkšnėnų seniūnijos specialistė Rūta Narmontienė,

Kaip Palangos meras kapinių plėšiku tapo

Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“ Praeivio pasirinkimas buvoribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“ Anksčiau

Tremtis nepalaužė noro sugrįžti į Tėvynę

Skuodiškiai Emilija ir Kazimieras Navickai patyrė tremtinių dalią. Tuomet abiem buvo po 16 metų. Žiūrint į šių žmonių auksinėms vestuvėms sukurtą filmą, prieš akis akimirksniu prabėga visas jų gyvenimas. Lietuva atgavus Nepriklausomybę, žmonėms buvo didelis džiaugsmas, kad sulaukė tos dienos. Kazimieras gimė ir augo šalia Apuolės piliakalnio esančiame Urvių kaime su dar dviem seserimis. Emilija kilusi iš Kaukolikų. Jos tėvų šeimoje buvo 5-ios dukros ir 2 sūnūs. Kazimiero šeima ištremta 1951-aisiais, kuomet jis buvo 16-metis, mokėsi Skuodo vidurinės mokyklos 8-oje

Pristigo korektiškumo

  Baltarusijoje Prezidento rinkimai, „nevyniojant į vatą“, buvo bet kas, tik ne rinkimai. Sovietiniais laikais taip buvo vadinamas šis cirkas. Jeigu protestuotojai ar disidentai šį kartą nebuvo sumušti ir sukišti už grotų – ar tai demokratijos pergalė? Normalių, demokratinių rinkimų rezultatai gali būti nuspėjami, bet ne užsakomi, kai „tautos vadas“ gauna bemaž tiksliai tiek, kiek pageidavo, ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkai, vos keliomis dešimtosiomis procento mažiau už V. Putiną Rusijoje. Ištikimybės ir politkorektiškumo vardan. Nematau priežasčių, kodėl Vakarai ir Europos

Kretingiškės albume – prieškario aviacijos istorija

Tautodailės puoselėtojos  Kretingos rajono Garbės pilietės 80-metės Laimutės Grigaitienės rankose – jos tėvo Juozapo Jasinsko, prieškariu tarnavusio Lietuvos karo aviacijos I eskadrilėje, Kaune, jaunystės laikų albumas. „Nuotraukose tarytum regiu Lietuvos aviacijos istoriją: Kauno karininkų ramovė ir joje vykę pokyliai, štabas ir kariškių kasdienybė, lėktuvų modeliai bei legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno laidotuvės“, – versdama kone šimtamečio albumo puslapius, kalbėjo L. Grigaitienė.  Atsisveikinant su lakūnais – 10 km gyva eilė „Kai tėvai galėjo daug papasakoti, buvome dar maži. Sovietmečiu šį albumą

Atėjo laikas, kai bėgame ne mes, o pas mus atbėga

Bene didžiausia šių dienų aktualija –  iš Artimųjų Rytų į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai. Verda diskusijos, ar priimti, kiek priimti, kur juos glausti… Ne visų ES valstybių pozicija šiuo klausimu vienoda. Man teko ketverius metus gyventi ir dirbti Olandijoje, Bergeno mieste, kuris yra 30 km nuo Amsterdamo. Aš pats su pabėgėliais nesusidūriau, bet dirbau Europos mokyklos direktoriumi, kurią tuo metu lankė net 40 skirtingų tautybių vaikai. Visą laiką per tuos metus girdėdavau, kad tai yra multikultūrinė mokykla –

Pradžios mokyklos klasė atgijo Gargžduose

Peržengus Gargždų krašto muziejaus slenkstį atgyja tarpukario pasienis, pradžios mokyklos klasė ir istorinis paštas. Naujai įrengta ekspozicija nejučiomis grąžina praeitin ir padeda nepasiklysti istorijos labirintuose, pažinti tautos nueitą šviečiamojo, kultūrinio, ekonominio gyvenimo kelią, suvokti, kaip žingsnis po žingsnio buvo auginamas patriotiškumas. Užtikrinti išsilavinimo  ilgai nepavyko Sukurta tradicinės pradžios mokyklos klasės erdvė akimirksniu nupučia dulkes nuo istorijos. Juoda lenta, spinta, pilna istorinių vadovėlių, mediniai skaičiuotuvai ir medinis suolas – tai neatsiejami pradžios mokyklos klasės atributai. Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina Skiotytė

Kam reikalingas naujas Darbo partijos lyderis?

„Darbiečiai“ turi naują jiems atstovaujantį lyderį – Valentiną Mazuronį. Jis moka sklandžiai ir gana įtaigiai kalbėti, sugeba diskutuoti su oponentais ir nėra aikštingas. Taigi mes regime žmogų, kuris gali rimtai dalyvauti politinėse kovose ir kritikuoti visas valdžias, net tas, kur jo partija yra koalicijos partnerė. Bet visuomet kyla klausimas, kodėl ir kaip partiniai žmonės išsirenka lyderį? Ar giliai ir racionaliai yra diskutuojama? Ar daug alternatyvių kandidatų iškeliama partijos lyderio rinkimams? Ar atsakingai rinkėjai žvelgia į tuos, kuriems patikima valdžia? Ir

Telšiškiai A. ir M. Šimkevičiai: „Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename“

Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti. Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje. Tremtis neatsiejama nuo geležinkelio, o tuo pačiu ir nuo traukinių stoties. Pasak telšiškės dailininkės Astos Šimkevičienės, norisi ieškoti naujų meno ir visuomenės komunikavimo formų: „Kaip

„Nugalėsim arba žūsim!“

Praėjusį penktadienį beveik 500 Klaipėdos kunigaikščio Butigeidžio bataliono dragūnų karių prisiekė tarnauti Lietuvai. Jų iškilmingą rikiuotę Klaipėdos universiteto aikštėje, šildant nekaitriai ir maloniai rudeninei saulei, su pasididžiavimu stebėjo artimieji, draugai, kariuomenės vadai, LR vyriausybės atstovai. Daugeliui jaudulys per kūną perbėgo ir širdis suvirpėjo, kai jų sūnūs ar dukros – Baltijos krantų vaikai – sušuko: „Nugalėsim arba žūsim!“ Džiugu akcentuoti, kad nuogąstavimai, jog Lietuvos jaunimas vangiai reaguos į atnaujintą privalomąją karo tarnybą, neišsipildė. Priešingai – faktiškai visas 3 000 karių šaukimo

Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas. Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.   Privilegija –  vienintelė Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą. „Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo

Arabai Žibininkuose?

Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas? Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties? Užpelkiuose nuo seno būta 13 ūkių su maždaug 90 žmonių. Kur jie dabar? Jau ir mano karta tik iš nuogirdų

Gyvenimas tapo liudijimu ateinančioms kartoms

Praeis dar keli dešimtmečiai, ir mūsų tautos palikuonys apie pokario baisumus skaitys tik popieriniuose arba skaitmeniniuose istorijos vadovėliuose – gyvų liudininkų nebebus. Tad ne vienas, norėdamas ateinančioms kartoms palikti asmeninius liudijimus, ryžtasi juos paleisti į pasaulį knygos pavidalu. Štai šiemet išleista dabar Telšiuose gyvenančio Stasio Janutos prisiminimų ir nuotraukų iš Sibiro knyga „Gyvenimo istorijos pagal eilėraščius“. Taip autorius įamžino savo garbingą 90-ies metų jubiliejų. Stasys Januta gimė Vabalių kaime, kuris anuomet priklausė Ylakių valsčiui, Šačių parapijai. Augo kartu su penkiais

Kodėl reikia padėti Ukrainai?

Kai 1991 m. sausį okupantai nesėkmingai bandė palaužti Lietuvos žmonių ryžtą siekti Nepriklausomybės, didžiausia baimė buvo ne sovietų tankai, bet klausimas – ar pasaulis neliks abejingas mūsų kovai? Laimei, milijonai žmonių Vakaruose, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir kitose šalyse buvo kartu su mumis. Šiemet Vilniuje turėjau garbės įteikti padėką biologijos mokslų daktarui Jevgenijui Dykyj, kuris 1991 m. vadovavo ukrainiečių būriui, gynusiam Lietuvos Parlamentą. Tuometis sovietų pavergtų tautų ir viso demokratinio pasaulio solidarumas įrodė, kad susikibę rankomis kartu galime pasiekti didžių pergalių.

Kalba – tarsi žmogaus parašas

Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“ Vaikystę leidęs Kretingoje, mokyklą Palangoje baigęs ir dar studijų metais į Jungtines Amerikos Valstijas trumpam padirbėti išvykęs Nerijus net nepajuto, kaip svetur prabėgo pusantro dešimtmečio. Vilniuje studijavęs Verslo administravimą ir vadybą,

Švietimo lyderystė

Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa. Sutarėme, kad tai yra nuolatinis darbas, tobulinimas(is), mokymas(is) pritraukiant, palaikant ir ugdant energingus, norinčius švietimo srityje pasiekti truputį daugiau, negu teisės aktuose reglamentuota, švietimo žmones. Ir tai turi vykti visais lygmenimis. Lyderystė turi būti svarbi mokytojams, mokyklos vadybinės grandies atstovams, universitetų žmonėms, savivaldybių

« Senesni įrašai