Vakarų Lietuva

Profesinė mokykla atveria kelią į gyvenimą

64-erių metų gyvavimo proga Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla surengė tradicinę atvirų durų dieną. Šventės svečiai – šią mokyklą baigęs ir muzikinę karjerą čia pradėjęs „Eurovizijos“ atrankos konkurso dalyvis Valdas Lacko, kiti mokyklos absolventai. Viena seniausių profesinių mokyklų Mokyklos istorijos pradžia – 1952 m., kai tuometinio žemės ūkio ministro įsakymu Šilutėje buvo įsteigta žemės ūkio mechanizacijos mokykla Nr. 12. Po metų uždarius Šilutės valsčiaus kalėjimą, XIX a. viduryje statyti neogotikinio stiliaus pastatai perduoti mokyklai. Buvusio kalėjimo ir teismo patalpos

Šilutiškiai mėgsta cepelinus su mėsa

Nuo 2013 metų vasario 7-ą kasmet minima Pasaulinė cepelinų diena. Šiemet ši diena paminėta ir UAB „Šilutės prekyba“ valgykloje „Šyša“. Paskaičiavus, kiek cepelinų parduota, paaiškėjo, kad šilutiškiai labiau mėgsta cepelinus su mėsa. Penktadienį cepelinais buvo prekiauta su 20 proc. nuolaida. Per dieną parduota 160 porcijų cepelinų su mėsa ir tik 13 porcijų su varške. Palyginimui – per visą sausio mėnesį parduotos 105 porcijos cepelinų. Pasak UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus pavaduotojos Natalijos Galičinienės, vasario 7-a šiemet buvo sekmadienis, kai „Šyšos“ valgykla

Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė. Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti

Kaip žmogus be šeimos, taip ir pilietis be Tėvynės negali jaustis visavertis

Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Vilija Vaičiulienė – mokinių ir kolegų gerbiama, mylima ir vertinama pedagogė – šiais metais pateko į Telšių rajono geriausių mokytojų trejetuką. Trisdešimties metų pedagoginio darbo stažą sukaupusi mokytoja, tiesdama tiltus tarp senųjų laikų ir šiandienos istorijos, ugdo jaunąją kartą, kad ji būti pilietiška, smalsi, vertintų tikrąsias vertybes. Įsimylėjusi istoriją 1991 metais Vilniaus pedagoginį institutą baigusi ir istorijos mokytojos specialybę įgijusi V. Vaičiulienė grįžo į gimtuosius Telšius. Mokytojos pedagoginis kelias prasidėjo tuometinėje Žarėnų vidurinėje mokykloje

Kad neužkibtume

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje. Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų

Dramatiškais Kardo rinktinės keliais

Renovuotame Kretingos dvaro Ūkvedžio name atidarius naują Kretingos krašto ekspoziciją, vienoje iš jos salių atidaryta pokario partizanų Kardo rinktinės, veikusios visoje Vakarų Lietuvoje – nuo Skuodo ligi Klaipėdos krašto ir nuo Palangos ligi Plungės – istorijos ekspozicija. Rinktinė įkurta prieš 70 metų Kardo rinktinės ištakos, anot J. Kanarsko, siekia 1942-ųjų gruodį, kuomet buvo įkurta Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Kretingos rinktinė. Jos įkūrėjai nėra žinomi, bet aktyviai dalyvavo mokytojas Juozas Kojelis, Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Ožeraitis bei vartotojų bendrovėje dirbęs Kazimieras

Skautų veikla jaunuolius atsijoja lyg rėtis

„Dievui. Tėvynei. Artimui“ – tokiu šūkiu besivadovaujančios Žemaitijos skautų organizacijos padalinys – Vydūno draugovė – prieš trejus metus pradėjo veikti Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.). Jos vadovė mokytoja draugininkė Ilona Jasaitienė sako, kad skautų organizacija miestelyje atsirado gana neįprastomis aplinkybėmis. „Tiesiog per pamoką su aštuntokais perskaitėme vadovėlyje išspausdintą tekstą apie skautus. Vaikai susidomėjo, ėmė klausinėti, o netrukus pareiškė, kad ir patys labai norėtų tokioje veikloje dalyvauti“, – pasakojo mokytoja Ilona. Prieš trejus metus, kai Žemaičių Kalvarijos mokyklos aštuntokai išreiškė norą tapti

Kas kitais metais gyvens geriau?

Artėja kitų metų valstybės biudžeto svarstymo pabaiga. Verta įsigilinti, kur dabartinė Vyriausybė numato realų žmonių pajamų padidinimą, o kur tik jį imituoja ruošdamasi rinkimams. Su nebloga nuotaika 2016-ųjų turėtų laukti kultūros darbuotojai, kuriems numatytas atlyginimų kėlimas. To pavyko pasiekti Seimo opozicijos siūlymu. Kadangi ankstesniais metais tokius mūsų siūlymus palaikė ir dalis valdančiųjų partijų narių, Vyriausybė šį kartą darbo užmokesčio padidinimą jau įtraukė į kitų metų biudžetą. Džiugios žinios ir daliai pedagogų. Algų pakėlimo turėtų sulaukti ikimokykliniai pedagogai, socialiniai darbuotojai. Kita

Lietuvos kariuomenės profesinės dienos išvakarėse „Didžiuojuosi, kad Lietuva yra didelės NATO šeimos dalimi“

Apie ilgą kariuomenės nueitą kelią, atskirus epizodus ir tai, kuo mūsų kariai gyvena šiomis dienomis, kariuomenės iššūkius bei įžvalgas geopolitinės situacijos kontekste, NATO pagalbos reikšmę – pokalbis su Radviliškyje dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vyriausiuoju puskarininkiu seržantu majoru Alvydu TAMOŠIŪNU.  Pradėkime nuo to, kad šiais laikais jau nebepakanka išsaugoti neištrintą istoriją. Istoriją vien tik saugoti ir nepuoselėti jos, nesidalinti ja, mano manymu, lygiai tas pats, kas ir ją pamažu trinti… Mūsų praeities nepakanka vien tik žinoti, bet reikia ją

Būtina stiprinti regioninę politiką

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo rezultatai nėra geri. Nepaisant tam tikrų pastangų, tarpregioniniai socialiniai-ekonominiai skirtumai, matuojami įvairiais rodikliais, tarp dabartinių regionų-apskričių ir jų viduje iš esmės nemažėja arba mažėja, bet per lėtai. Regionuose kuriama per mažai darbo vietų, į kaimiškuosius regionus pritraukiama per mažai investicijų, juose nemažėja socialinė atskirtis. Manau, kad tai prisidėjo prie žmonių migracijos į miestus, taip pat emigracijos į užsienį. Jei būtų efektyvesnė nacionalinė regioninė politika, iš Lietuvos turbūt nebūtų išvykę tiek daug darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Būtina

Reikia kurti vertybinę atsvarą

Po Kražiuose įvykusių žudynių daug kas teigia, kad pagrindinė problema – nesaikingas alkoholio vartojimas. Pateikėte klausimą, ar tai, apie ką dabar diskutuojama – kaip sumažinti girtavimą: uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, daugiau dėmesio skirti asocialioms šeimoms, auklėti jaunimą ir t. t. – ir yra tos priemonės, kurios iš tiesų padės išvengti panašių nusikaltimų. Manau, kad tai yra geriausios priemonės, kurias galime panaudoti trumpuoju laikotarpiu. Tačiau problemos, šiuo atveju, yra gilesnės ir vien draudimais jų neišspręsime. Ilguoju laikotarpiu turėtų vykti giluminis švietimas

Ar lietuvių kalba Lietuvoje tebėra valstybinė?

Treji metai Šilutėje gyvuoja neformalus visuomeninis diskusijų klubas, pasivadinęs 17.17. Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 17.17 val. susirinkę klubo nariai diskutuoja jų pačių pasirinkta aktualia tema. Diskusijos mintys publikuojamos Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“. Praėjusį trečiadienį buvo diskutuota, ar lietuvių kalba Lietuvoje – vis dar valstybinė. Irena Arlauskienė: – Kokia kalba kalbėjo mūsų kunigaikščiai? Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad jie kalbėjo vadinamąja viduramžių lietuviška kalba. Oficialiems dokumentams naudotos lotynų, rusėnų kalbos, o po Liublino unijos įsigalėjo lenkų kalba. Taigi, Lietuvos Didžioji

« Senesni įrašai