Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.

„Šiaurės Skalva“ – keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Autoriai – Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. Tai 3-ioji atnaujinta ir papildyta laida, 2015 m., 256 p., tiražas 1250 egz.

„Šiaurės Skalva“ – keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Autoriai – Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. Tai 3-ioji atnaujinta ir papildyta laida, 2015 m., 256 p., tiražas 1250 egz.

 

Leidinys – keliautojams
Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ Kaune. Knygą maketavo Skaidra Vaicekauskienė, redagavo Jonas Varnauskas, viršelio autorė – Rita Brakauskaitė. Pridedamą žemėlapį maketavo Rūta Žezdrytė. Leidinys skirtas 1888-1894 m. po Skalvą keliavusio tautosakininko ir leidėjo Viliaus Kalvaičio (1848-1914) šviesiam atminimui.
Knygos anotacijoje rašoma, kad tai – kelionių vadovas, kuriame pateikiama išsamių žinių apie istorinį Šiaurės Skalvos regioną, Mažosios Lietuvos etnokultūrinės srities dalį. Įvade trumpai aptariama krašto geografija ir gamta, istorija ir būdingiausi kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje pristatoma Pagėgių savivaldybės teritorijoje bei Usėnų, Lauksargių, Viešvilės ir Smalininkų apylinkėse esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai: Pleinės pelkė, Kaskalnio kopų masyvas, Vidkiemio ąžuolų alėja, Vilkyškių miško eglė, alkakalnis Rambynas, Šereiklaukio ir Greižėnų piliakalniai, Bitėnų-Užbičių ir Kavolių kapinės, Martyno Jankaus spaustuvė-muziejus, Žukų, Rukų, Vilkyškių evangelikų liuteronų, Ropkojų katalikų bažnyčios, Piktupėnų ir Stubrių mokyklos, Šilgalių dvaro sodyba, modernistinės architektūros pastatai Pagėgiuose bei Natkiškiuose, Senovinės technikos muziejus Smalininkuose, rašytojo Johaneso Bobrovskio memorialinė ekspozicija Vilkyškiuose, partizanų žuvimo vieta Rukuose ir kt. Svarbiausios lankytinos vietos pažymėtos pridedame žemėlapyje. Žinynas skiriamas pažintinio-kultūrinio turizmo mėgėjams, tai pat visiems besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.
Kodėl knyga pavadinta „Šiaurės Skalva“?
Skalviai – baltų gentis, tarpinė tarp lietuvių ir prūsų, gyveno abipus Nemuno. Apie 1278 m. jų žemę užkariavo kryžiuočiai. Čia ir gretimose teritorijose, t. y. už Lietuvos valstybės ribų (tačiau baltų žemėse), XV-XVI a. susiformavo savita lietuvių etnografinė sritis – Mažoji Lietuva, kitaip – Prūsų Lietuva, kuri priklausė Prūsijos kunigaikštystei, vėliau Prūsijos karalystei, galop Vokietijos imperijai. Mažosios Lietuvos gyventojai beveik visi buvo evangelikų liuteronų tikėjimo. Knygoje pristatoma tik šiaurinė Skalvos dalis, priklausanti Lietuvai, o pietinė aprašoma tik įvade. Senoji skalvių žemė žavi natūralia gamta, patraukia ypatinga istorija, primenančia, kur buvo lietuvių raštijos ištakos, kur caro laikais prasidėdavo knygnešių takai. Čia gyveno atkaklieji lietuvininkai, kurie beveik išnaikinti XX a., tačiau liko jų kultūros paveldas, kurį saugo krašto muziejai, Rambyno regioninis parkas, vietos bendruomenės.
Rengdami knygą jos autoriai vėl keliavo po pamėgtą kraštą, stebėjo pasikeitimus, tiek džiugius, tiek liūdnus. Anot jų, džiugina, kad visuomenė vis labiau domisi Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra, tačiau nepakankamai rūpinamasi šio krašto paveldu. Uždaromos mokyklos, raudonplyčiai pastatai griaunami, o ilgaamžės plytos parduodamos; vis dar niokojamos kapinės, vagiami metalo laužui meniški kryžiai ir pan.
Knygos „Šiaurė Skalva“ pirmasis leidimas (2003 m.) apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos surengtame mokslo populiarinimo darbų konkurse 2004 m. antrąja premija, antrasis (2007 m.) – 2007 m. Ievos Jankutės įsteigta Martyno Jankaus premija.
Dar daugiau faktų
Palyginus su antruoju leidimu, knyga pastebimai atnaujinta ir pastorėjusi 48 puslapiais. Žinyne aprašyta apie 10 naujų vietovių (Kuciai, Kreivėnai, Kavoliai, Stremeniai ir kt.), naujas skyrelis skirtas Šereiklaukio miškui. Lankytinų vietų sąrašas nuo 120 išaugo iki 145. Vienas iš naujai pristatytų kultūros paminklų – senosios Jonikaičių evangelikų liuteronų kapinės. Čia verta priminti, kad šios knygos bendraautoriaus V. Almonaičio iniciatyva, surengus šių kapinių tvarkymo talką, 2013 m. surasti įžymių krašto lietuvininkų veikėjų Kristupo (1871-1913) ir Jono (1873-1910) Urėdaičių bei jų tėvų suniokoti kapai. Iniciatyvos tvarkyti minėtus kapus ir visas kapines ėmėsi Romualdas ir Daiva Jarusevičiai, kurie sutelkė daugiau rėmėjų ir talkininkų. Brolių kapai pažymėti naujais paminklais ir 2013 m. lapkričio 30-ąją pašventinti, pažymint Tilžės akto 95-ąsias metines.
Knyga „Šiaurės Skalva“ šių metų vasario 27 d. buvo pristatyta 17-oje Vilniaus knygų mugėje. Turiningą pristatymą vedė etnologė Gražina Kadžytė, pasisakė kultūrologė Irena Seliukaitė, mecenatas Remigijus Kelneris. Renginys ir knyga aprašyti Jūratės Mičiulienės straipsnyje „Į skalvių žemę – magiška trauka“ http://lzinios.lt/lzinios/Keliones/i-skalviu-zeme-magiska-trauka/218983. Taip pat verta perskaityti ir pokalbį su Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros doc. dr. Junona Almonaitiene – „Keliaujantiems po Lietuvą pataria psichologė ir istorikas“ http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/keliaujantiems-po-lietuva-kaunieciu-mokslininku-zinynai.htm

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda