Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų.

Diskusija vyko H. Zudermanui skirtos ekspozicijos kambaryje.

Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą vertina literatūros kritikai.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė R. Šikšnienė ir prof. W. Rix.

Po to kalbėję šilutiškiai švietimo, kultūros darbuotojai, politikai, kiti viešojoje erdvėje aktyviai besireiškiantys piliečiai negailėjo piktos kritikos Savivaldybės tarybai, nutarusiai nutraukti muziejininkų veiklą Macikuose, o H. Zudermanui skirtąją ekspoziciją perkelti į Šilutės dvarą.

„Kam čia taip labai prireikė šias patalpas privatizuoti?..“ – sklandė tarp pokalbio dalyvių piktas klausimas.

Pokalbyje dalyvavęs buvęs Seimo narys, politikoje ir dabar dalyvaujantis Audrius Endzinas pastebėjo ir teigiamą šio valdžios veiksmo aspektą: „Taryba (turima galvoje Savivaldybės taryba – autoriaus past.) tokiu savo veiksmu nubraukė dulkes nuo europinio masto kūrėjo Hermano Zudermano…“

Ir išties – ar daug visuomenės atstovai yra diskutavę dėl išeivio iš mūsų krašto H. Zudermano atminimo įamžinimo, dėl jo memorialinės ekspozicijos?

Prieš tai kalbėjęs architektas Egidijus Vidrinskas buvo išreiškęs mintį, kad čia susirinkusi „šita kompanija taptų iniciatore rengiantis H. Zudermano 160-mečio minėjimui…“

Z

Pastatas, kuriame gimė garsus vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas.  Autoriaus nuotr.

O gal ir šia ekspozicija, patalpos išlaikymu, didesniu H. Zudermano propagavimu galėtų užsiimti visuomenininkai, sakykim, Hermano Zudermano visuomeninis klubas?

Prieš kelerius metus taip vadinęsis klubas buvo uždarytas. Šio klubo nariai yra nuveikę daug reikšmingų darbų ir be valdžios palaiminimo ar finansavimo. Kodėl toks klubas negalėtų atgimti ir imti vadžias į savo rankas?

Dauguma pokalbio dalyvių pritarė, kad toks klubas tikrai galėtų atgimti su nauja potencija. Kitą savaitę, t. y. rugpjūčio 11 d. 18 val. pritariantieji tokiai įdėjai kviečiami rinktis į Šilutės H. Šojaus muziejų.

Susirinkusiems buvo perskaitytas Vilniaus universiteto profesoriaus Domo Kauno  laiškas. Jis rašo:

„Rašytojas Hermannas Sudermannas negali tapti nei Savivaldybės, nei Muziejaus skubotų sprendimų bei prastos veiklos įkaitu: jis su tuo nesusijęs.

Sutinku, kad su Sudermannu susijęs Macikų objektas – memorialinė ekspozicija gimtajame name ‒    buvo apleistas, tačiau atsakomybė dėl jo po lygiai tenka tiek Savivaldybei, tiek ir Muziejui. Kadangi diskusijoje tikriausiai dalyvaus ir administracijos atstovai, tai prašyčiau jų paviešinti, kiek kartų per praėjusius penkerius, o gal ir daugiau metų Savivaldybėje svarstytas Sudermanno aktualinimo Macikuose klausimai ir kokie buvo priimti sprendimai.

Sudermanno kūrybinis ir memorialinis paveldas yra tarptautinės reikšmės objektas, nes rašytojas laikomas vienus žymiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios europinės literatūros reprezentantų.

Sudermannas kaip žymiausias lietuviškosios tematikos Rytų Prūsijos vokiečių rašytojas yra  ypatingai svarbus Mažosios Lietuvos regiono lietuvių ir vokiečių santykių reprezentantas.

Sudermannas ir Vydūnas yra žymiausi ir reikšmingiausi Šilutės miesto ir savivaldybės regiono  vokiečių ir lietuvių rašytojai. Jie buvo asmeniškai pažįstami ir bendravo, jų gimtines skiria vos kelių kilometrų atstumas, tačiau nei vieno, nei kito gimtinės nėra tinkamai įprasmintos.“

Laišku į diskusijos dalyvius kreipėsi ir Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas:

„Mano manymu, Šilutės Tarybos sprendimas yra tiesiog nesuvokiamas. Nesuprantama, kaip mūsų, atrodytų, pakankamai aukštos kultūros valstybėje iš vis toks galėjo atsirasti. Nejaugi dar reikia kaip nors įrodinėti H. Zudermano, kaip vieno žymiausių vokiečių rašytojų, plačiai žinomo už Vokietijos ribų, statusą ar tai, kad jo kūryboje esmingai parodytas Mažosios Lietuvos gyvenimas, – žodžiu, didžiulius jo nuopelnus literatūrai ir savo gimtam kraštui.

Nejaugi kažkieno asmeniniai interesai Šilutės Tarybai yra svarbesni net už visos mūsų kultūros garbę ir orumą? Būdami Europos Sąjungoje ignoruojame, jeigu ne blogiau, europinio masto kultūros vertybę, užuot ja didžiavęsi ir pasirūpinę tinkamu jos pagerbimu.

/…? Kad Zudermano gimtasis namas išliko, reikėtų tiesiog dėkoti Dievui ir džiaugtis, kad būtent jame ir būtent mes galime pagerbti jo atminimą. Didžių žmonių memorialinėmis vietomis visame  kultūringame pasaulyje didžiuojamasi, jos saugomos ir puoselėjamos. Argi mes nesame to kultūringojo pasaulio dalis?“

Pabaigoje susirinkusieji vieningai priėmė rezoliuciją-kreipimąsi, kurioje išsakyta pozicija dėl H. Zudermano memorialinės ekspozicijos likimo bei tinkamo rašytojo įamžinimo:

„Rugpjūčio 2 dieną rašytojo Hermano Zudermano name, Macikuose, kur prieš 159 metus gimė pasaulyje žinomas rašytojas, ir kur nuo 1989 metų veikia jam skirta ekspozicija, vyko visuomenės diskusija dėl šios vietos ateities bei pasaulyje žinomo rašytojo, garsinusio Pamario kraštą, kūrybos ir veiklos sklaidos.

Šią diskusiją paskatino netikėtas Šilutės rajono vadovų ketinimas uždaryti šią vietą, perkeliant čia esančią ekspoziciją į restauruotą Hugo Šojaus dvarą.

Susirinkę visuomenės, kultūros, švietimo darbuotojai, žiniasklaidos atstovai susipažino su valdžios planais ir užmojais visiškai tam nepritarė.

Diskusijos pabaigoje vienbalsiai buvo priimta susitikimo rezoliucija:

  1. Nesutinkame su Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu uždaryti pasaulinį pripažinimą pelniusio rašytojo H. Zudermano memorialinės ekspozicijos veiklą Macikuose, gimtajame H. Zudermano name.
  2. Atsižvelgiant į Šilutėje gimusio rašytojo H. Zudermano pasaulinę kultūrinę reikšmę bei jo gimtosios vietos neįkainojamą vertę, siūlome paversti buvusio dvaro pastatą Macikuose ypatingos traukos centru, išsaugant ar net atkuriant autentišką jo gimtinės aplinką.
  3. Macikuose esančią ekspoziciją išplėsti ir paversti pagrindiniu rašytojo kūrybos bei veiklos sklaidos centru Lietuvoje.
  4. Skirti daugiau materialinių ir dvasinių savivaldybės išteklių H. Zudermano gimtųjų vietų, rašytojo kūrybos populiarinimui.“

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

AI sugeneruotas turinys: kaip užtikrinti jo kokybę?

Įmonės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (AI) turinio kūrimui, tekstams, vaizdo įrašams, paveikslėliams generuoti. AI pagrįsti turinio generavimo įrankiai siūlo neprilygstamą greitį, kuris leidžia įmonėms sukurti didžiulės apimties turinį per trumpą laiką. Nors AI sukurtas turinys turi didelių pranašumų greičio ir apimties atžvilgiu, svarbu jo peržiūrą patikėti kalbos ekspertams. Tik taip galima užtikrinti tokio turinio kokybę ir nuoseklumą. AI algoritmai gali sukurti gramatiškai netaisyklingą, stilistiškai nenuoseklų ar net realybės neatitinkantį tekstą. AI sukurto turinio netikslumai gali sumažinti patikimumą, suklaidinti skaitytojus

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Taip pat skaitykite