Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų.

Diskusija vyko H. Zudermanui skirtos ekspozicijos kambaryje.

Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą vertina literatūros kritikai.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė R. Šikšnienė ir prof. W. Rix.

Po to kalbėję šilutiškiai švietimo, kultūros darbuotojai, politikai, kiti viešojoje erdvėje aktyviai besireiškiantys piliečiai negailėjo piktos kritikos Savivaldybės tarybai, nutarusiai nutraukti muziejininkų veiklą Macikuose, o H. Zudermanui skirtąją ekspoziciją perkelti į Šilutės dvarą.

„Kam čia taip labai prireikė šias patalpas privatizuoti?..“ – sklandė tarp pokalbio dalyvių piktas klausimas.

Pokalbyje dalyvavęs buvęs Seimo narys, politikoje ir dabar dalyvaujantis Audrius Endzinas pastebėjo ir teigiamą šio valdžios veiksmo aspektą: „Taryba (turima galvoje Savivaldybės taryba – autoriaus past.) tokiu savo veiksmu nubraukė dulkes nuo europinio masto kūrėjo Hermano Zudermano…“

Ir išties – ar daug visuomenės atstovai yra diskutavę dėl išeivio iš mūsų krašto H. Zudermano atminimo įamžinimo, dėl jo memorialinės ekspozicijos?

Prieš tai kalbėjęs architektas Egidijus Vidrinskas buvo išreiškęs mintį, kad čia susirinkusi „šita kompanija taptų iniciatore rengiantis H. Zudermano 160-mečio minėjimui…“

Z

Pastatas, kuriame gimė garsus vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas.  Autoriaus nuotr.

O gal ir šia ekspozicija, patalpos išlaikymu, didesniu H. Zudermano propagavimu galėtų užsiimti visuomenininkai, sakykim, Hermano Zudermano visuomeninis klubas?

Prieš kelerius metus taip vadinęsis klubas buvo uždarytas. Šio klubo nariai yra nuveikę daug reikšmingų darbų ir be valdžios palaiminimo ar finansavimo. Kodėl toks klubas negalėtų atgimti ir imti vadžias į savo rankas?

Dauguma pokalbio dalyvių pritarė, kad toks klubas tikrai galėtų atgimti su nauja potencija. Kitą savaitę, t. y. rugpjūčio 11 d. 18 val. pritariantieji tokiai įdėjai kviečiami rinktis į Šilutės H. Šojaus muziejų.

Susirinkusiems buvo perskaitytas Vilniaus universiteto profesoriaus Domo Kauno  laiškas. Jis rašo:

„Rašytojas Hermannas Sudermannas negali tapti nei Savivaldybės, nei Muziejaus skubotų sprendimų bei prastos veiklos įkaitu: jis su tuo nesusijęs.

Sutinku, kad su Sudermannu susijęs Macikų objektas – memorialinė ekspozicija gimtajame name ‒    buvo apleistas, tačiau atsakomybė dėl jo po lygiai tenka tiek Savivaldybei, tiek ir Muziejui. Kadangi diskusijoje tikriausiai dalyvaus ir administracijos atstovai, tai prašyčiau jų paviešinti, kiek kartų per praėjusius penkerius, o gal ir daugiau metų Savivaldybėje svarstytas Sudermanno aktualinimo Macikuose klausimai ir kokie buvo priimti sprendimai.

Sudermanno kūrybinis ir memorialinis paveldas yra tarptautinės reikšmės objektas, nes rašytojas laikomas vienus žymiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios europinės literatūros reprezentantų.

Sudermannas kaip žymiausias lietuviškosios tematikos Rytų Prūsijos vokiečių rašytojas yra  ypatingai svarbus Mažosios Lietuvos regiono lietuvių ir vokiečių santykių reprezentantas.

Sudermannas ir Vydūnas yra žymiausi ir reikšmingiausi Šilutės miesto ir savivaldybės regiono  vokiečių ir lietuvių rašytojai. Jie buvo asmeniškai pažįstami ir bendravo, jų gimtines skiria vos kelių kilometrų atstumas, tačiau nei vieno, nei kito gimtinės nėra tinkamai įprasmintos.“

Laišku į diskusijos dalyvius kreipėsi ir Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas:

„Mano manymu, Šilutės Tarybos sprendimas yra tiesiog nesuvokiamas. Nesuprantama, kaip mūsų, atrodytų, pakankamai aukštos kultūros valstybėje iš vis toks galėjo atsirasti. Nejaugi dar reikia kaip nors įrodinėti H. Zudermano, kaip vieno žymiausių vokiečių rašytojų, plačiai žinomo už Vokietijos ribų, statusą ar tai, kad jo kūryboje esmingai parodytas Mažosios Lietuvos gyvenimas, – žodžiu, didžiulius jo nuopelnus literatūrai ir savo gimtam kraštui.

Nejaugi kažkieno asmeniniai interesai Šilutės Tarybai yra svarbesni net už visos mūsų kultūros garbę ir orumą? Būdami Europos Sąjungoje ignoruojame, jeigu ne blogiau, europinio masto kultūros vertybę, užuot ja didžiavęsi ir pasirūpinę tinkamu jos pagerbimu.

/…? Kad Zudermano gimtasis namas išliko, reikėtų tiesiog dėkoti Dievui ir džiaugtis, kad būtent jame ir būtent mes galime pagerbti jo atminimą. Didžių žmonių memorialinėmis vietomis visame  kultūringame pasaulyje didžiuojamasi, jos saugomos ir puoselėjamos. Argi mes nesame to kultūringojo pasaulio dalis?“

Pabaigoje susirinkusieji vieningai priėmė rezoliuciją-kreipimąsi, kurioje išsakyta pozicija dėl H. Zudermano memorialinės ekspozicijos likimo bei tinkamo rašytojo įamžinimo:

„Rugpjūčio 2 dieną rašytojo Hermano Zudermano name, Macikuose, kur prieš 159 metus gimė pasaulyje žinomas rašytojas, ir kur nuo 1989 metų veikia jam skirta ekspozicija, vyko visuomenės diskusija dėl šios vietos ateities bei pasaulyje žinomo rašytojo, garsinusio Pamario kraštą, kūrybos ir veiklos sklaidos.

Šią diskusiją paskatino netikėtas Šilutės rajono vadovų ketinimas uždaryti šią vietą, perkeliant čia esančią ekspoziciją į restauruotą Hugo Šojaus dvarą.

Susirinkę visuomenės, kultūros, švietimo darbuotojai, žiniasklaidos atstovai susipažino su valdžios planais ir užmojais visiškai tam nepritarė.

Diskusijos pabaigoje vienbalsiai buvo priimta susitikimo rezoliucija:

  1. Nesutinkame su Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu uždaryti pasaulinį pripažinimą pelniusio rašytojo H. Zudermano memorialinės ekspozicijos veiklą Macikuose, gimtajame H. Zudermano name.
  2. Atsižvelgiant į Šilutėje gimusio rašytojo H. Zudermano pasaulinę kultūrinę reikšmę bei jo gimtosios vietos neįkainojamą vertę, siūlome paversti buvusio dvaro pastatą Macikuose ypatingos traukos centru, išsaugant ar net atkuriant autentišką jo gimtinės aplinką.
  3. Macikuose esančią ekspoziciją išplėsti ir paversti pagrindiniu rašytojo kūrybos bei veiklos sklaidos centru Lietuvoje.
  4. Skirti daugiau materialinių ir dvasinių savivaldybės išteklių H. Zudermano gimtųjų vietų, rašytojo kūrybos populiarinimui.“

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa