Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egonts.1Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies mene – meno saviveiklos žymūno ženklas (1976). 1996 m. Jurbarke surengtoje parodoje–konkurse, skirtoje tapytojos Lidijos Meškaitytės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, laimėjo 1-ąją premiją (500 JAV dolerių, padėkos raštą).

          Iš Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos paengto enciklopedinio žinyno „Šilutės kraštas“

 

Aną savaitę Rusnės etnokultūros ir informacijos centre buvo atidaryta rusniškio tautodailininko Egonto Pėteraičio tapybos darbų paroda. Nebe pirmą kartą salos gyventojai ir atvykėliai galėjo išvysti eksponuojamus šio savamokslio dailininko tapytus paveikslus. Tiesa, kai kuriuos iš jų šioje parodoje matė paskutinį kartą – tai buvo paroda-pardavimas. Keturi darbai tuoj po parodos atidarymo buvo parduoti, dar du antradienį iškeliavo į vieno pagryniškio namus.

Bet dar liko pakankamai, kad galėtum susipažinti su šio kūrėjo tapymo stiliumi, jo kūrybos mintimi. Kūrybinė mintis paprasta – tiksliai, be jokių įmantrybių perkelti į drobę atmintin įstrigusį vaizdą, perpiešti senovinį atviruką ar nuotrauką.

Toks paprastas tapymas kartais vadinamas naiviuoju, primityviu, išskiriamas net toks stilius: primityvioji tapyba. Įveskite šiuos žodžius į „Googl‘ę“ ir ekrane išvysite ne vieną šio stiliaus kūrinį. Yra ir kainos, didžiausia viršija 5000 eurų. E. Pėteraičio aliejiniais dažais ant drobės dailiai išdėlioti gamtovaizdžiai kainuoja beveik 50 kartų pigiau.

Kas tas primityvizmas?

Viename straipsnyje Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas Jonas Rudzinskas šią meno srovę apibūdina taip: „Primityvizmas (lotyniškai primityvus – pirminis) XIX a. pab. ir XX a. pr. modernistinė profesionalioji dailė (dažniausiai tapyba, skulptūra), kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas, vaizdavimas ir archaiškų pirmykščio bei liaudies meno formų, vaikų kūrybos elementų vartojimas. Kitur J. Rudzianskas priduria, kad XIX a. pab. ir XX a. dailėje (ypač tapyboje) aktyviai ima reikštis savamoksliai meistrai. primitiv

Lietuvos tautodailininkų sąjungos interneto svetainėje teigiama: „Lietuvių primityvioji tapyba glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Tokiems kūriniams būdinga formų paprastumas, kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, stabilus spalvų pajautimas“.

Nedaugžodžiaujant

Parodos organizatorė Salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė po gražaus pasakojimo apie autorių ir jo darbus, netikėtai Egonto Pėteraičio paklausė: „Kas jums yra gyvenimas?“

Barzdotas vyras ilgai nesvarstydamas pateikė atsakymą: „Kas nugyventa, to nesugrąžinsi. Vaikystė buvo labai sunki. Bet atsikapstėm iki šių dienų. 12 metų gyvenu Vokietijoje, bet vis ten nepriprantu. Norisi kelt sparnus atgal…“

Tautodailininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovė  Danutė Narbutienė nuramino: „Egontas (jis šios sąjungos narys nuo pat 1988 m.) visada mažai kalba, bet daug daro. Daugybę metų tautodailininkams vadovaujanti ponia Danutė papasakojo, kad Rusnės ūkyje dirbdamas suvirintoju Egontas iš pradžių tapydavo savo buto balkone.  Juo besirūpindama moteris ėjo pas ūkio direktorių Rudzianską prašyti suteikti jam geresnes sąlygas kurti – skyrė du daugiabučio rūsius…

Vėliau Egontas pats susirentė sodybą Lakštingalų gatvėje. Vasaras ir dabar čia leidžia, o rudeniop susiruošia į „faterlandą“, kur, anot jo paties, vis dar nepritapo.

Klausta autoriaus, iš ko mokėsi tapyti. Atsakymas: „Niekas nemokė. Pats kelis mokinius turėjau“.

Kita paroda

Kai skaitysite šias eilutes, E. Pėteraičio parodos eksponatai bus jau sugrįžę į Lakštingalų gatvę.

Rugpjūčio 23 d. 17.30 val. čia bendrą parodą atidarys dvi kaunietės, Vilniaus dailės akademijos interjero ir dizaino studijų Kauno dailės fakulteto bendrakursės ir draugės Ina Adomaitienė ir Dina Jankauskienė. Dinos paroda vadinasi „Labas“, o Inos – „Kvėpavimas“. Primename: Rusnė arčiau negu Rio…

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.salė

Birutė Egonts. kabin.skrybėlė.62.raj

 

A3 plakatas_Dina_Rusne-1a

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,