Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egonts.1Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies mene – meno saviveiklos žymūno ženklas (1976). 1996 m. Jurbarke surengtoje parodoje–konkurse, skirtoje tapytojos Lidijos Meškaitytės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, laimėjo 1-ąją premiją (500 JAV dolerių, padėkos raštą).

          Iš Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos paengto enciklopedinio žinyno „Šilutės kraštas“

 

Aną savaitę Rusnės etnokultūros ir informacijos centre buvo atidaryta rusniškio tautodailininko Egonto Pėteraičio tapybos darbų paroda. Nebe pirmą kartą salos gyventojai ir atvykėliai galėjo išvysti eksponuojamus šio savamokslio dailininko tapytus paveikslus. Tiesa, kai kuriuos iš jų šioje parodoje matė paskutinį kartą – tai buvo paroda-pardavimas. Keturi darbai tuoj po parodos atidarymo buvo parduoti, dar du antradienį iškeliavo į vieno pagryniškio namus.

Bet dar liko pakankamai, kad galėtum susipažinti su šio kūrėjo tapymo stiliumi, jo kūrybos mintimi. Kūrybinė mintis paprasta – tiksliai, be jokių įmantrybių perkelti į drobę atmintin įstrigusį vaizdą, perpiešti senovinį atviruką ar nuotrauką.

Toks paprastas tapymas kartais vadinamas naiviuoju, primityviu, išskiriamas net toks stilius: primityvioji tapyba. Įveskite šiuos žodžius į „Googl‘ę“ ir ekrane išvysite ne vieną šio stiliaus kūrinį. Yra ir kainos, didžiausia viršija 5000 eurų. E. Pėteraičio aliejiniais dažais ant drobės dailiai išdėlioti gamtovaizdžiai kainuoja beveik 50 kartų pigiau.

Kas tas primityvizmas?

Viename straipsnyje Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas Jonas Rudzinskas šią meno srovę apibūdina taip: „Primityvizmas (lotyniškai primityvus – pirminis) XIX a. pab. ir XX a. pr. modernistinė profesionalioji dailė (dažniausiai tapyba, skulptūra), kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas, vaizdavimas ir archaiškų pirmykščio bei liaudies meno formų, vaikų kūrybos elementų vartojimas. Kitur J. Rudzianskas priduria, kad XIX a. pab. ir XX a. dailėje (ypač tapyboje) aktyviai ima reikštis savamoksliai meistrai. primitiv

Lietuvos tautodailininkų sąjungos interneto svetainėje teigiama: „Lietuvių primityvioji tapyba glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Tokiems kūriniams būdinga formų paprastumas, kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, stabilus spalvų pajautimas“.

Nedaugžodžiaujant

Parodos organizatorė Salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė po gražaus pasakojimo apie autorių ir jo darbus, netikėtai Egonto Pėteraičio paklausė: „Kas jums yra gyvenimas?“

Barzdotas vyras ilgai nesvarstydamas pateikė atsakymą: „Kas nugyventa, to nesugrąžinsi. Vaikystė buvo labai sunki. Bet atsikapstėm iki šių dienų. 12 metų gyvenu Vokietijoje, bet vis ten nepriprantu. Norisi kelt sparnus atgal…“

Tautodailininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovė  Danutė Narbutienė nuramino: „Egontas (jis šios sąjungos narys nuo pat 1988 m.) visada mažai kalba, bet daug daro. Daugybę metų tautodailininkams vadovaujanti ponia Danutė papasakojo, kad Rusnės ūkyje dirbdamas suvirintoju Egontas iš pradžių tapydavo savo buto balkone.  Juo besirūpindama moteris ėjo pas ūkio direktorių Rudzianską prašyti suteikti jam geresnes sąlygas kurti – skyrė du daugiabučio rūsius…

Vėliau Egontas pats susirentė sodybą Lakštingalų gatvėje. Vasaras ir dabar čia leidžia, o rudeniop susiruošia į „faterlandą“, kur, anot jo paties, vis dar nepritapo.

Klausta autoriaus, iš ko mokėsi tapyti. Atsakymas: „Niekas nemokė. Pats kelis mokinius turėjau“.

Kita paroda

Kai skaitysite šias eilutes, E. Pėteraičio parodos eksponatai bus jau sugrįžę į Lakštingalų gatvę.

Rugpjūčio 23 d. 17.30 val. čia bendrą parodą atidarys dvi kaunietės, Vilniaus dailės akademijos interjero ir dizaino studijų Kauno dailės fakulteto bendrakursės ir draugės Ina Adomaitienė ir Dina Jankauskienė. Dinos paroda vadinasi „Labas“, o Inos – „Kvėpavimas“. Primename: Rusnė arčiau negu Rio…

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.salė

Birutė Egonts. kabin.skrybėlė.62.raj

 

A3 plakatas_Dina_Rusne-1a

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite