Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egonts.1Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies mene – meno saviveiklos žymūno ženklas (1976). 1996 m. Jurbarke surengtoje parodoje–konkurse, skirtoje tapytojos Lidijos Meškaitytės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, laimėjo 1-ąją premiją (500 JAV dolerių, padėkos raštą).

          Iš Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos paengto enciklopedinio žinyno „Šilutės kraštas“

 

Aną savaitę Rusnės etnokultūros ir informacijos centre buvo atidaryta rusniškio tautodailininko Egonto Pėteraičio tapybos darbų paroda. Nebe pirmą kartą salos gyventojai ir atvykėliai galėjo išvysti eksponuojamus šio savamokslio dailininko tapytus paveikslus. Tiesa, kai kuriuos iš jų šioje parodoje matė paskutinį kartą – tai buvo paroda-pardavimas. Keturi darbai tuoj po parodos atidarymo buvo parduoti, dar du antradienį iškeliavo į vieno pagryniškio namus.

Bet dar liko pakankamai, kad galėtum susipažinti su šio kūrėjo tapymo stiliumi, jo kūrybos mintimi. Kūrybinė mintis paprasta – tiksliai, be jokių įmantrybių perkelti į drobę atmintin įstrigusį vaizdą, perpiešti senovinį atviruką ar nuotrauką.

Toks paprastas tapymas kartais vadinamas naiviuoju, primityviu, išskiriamas net toks stilius: primityvioji tapyba. Įveskite šiuos žodžius į „Googl‘ę“ ir ekrane išvysite ne vieną šio stiliaus kūrinį. Yra ir kainos, didžiausia viršija 5000 eurų. E. Pėteraičio aliejiniais dažais ant drobės dailiai išdėlioti gamtovaizdžiai kainuoja beveik 50 kartų pigiau.

Kas tas primityvizmas?

Viename straipsnyje Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas Jonas Rudzinskas šią meno srovę apibūdina taip: „Primityvizmas (lotyniškai primityvus – pirminis) XIX a. pab. ir XX a. pr. modernistinė profesionalioji dailė (dažniausiai tapyba, skulptūra), kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas, vaizdavimas ir archaiškų pirmykščio bei liaudies meno formų, vaikų kūrybos elementų vartojimas. Kitur J. Rudzianskas priduria, kad XIX a. pab. ir XX a. dailėje (ypač tapyboje) aktyviai ima reikštis savamoksliai meistrai. primitiv

Lietuvos tautodailininkų sąjungos interneto svetainėje teigiama: „Lietuvių primityvioji tapyba glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Tokiems kūriniams būdinga formų paprastumas, kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, stabilus spalvų pajautimas“.

Nedaugžodžiaujant

Parodos organizatorė Salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė po gražaus pasakojimo apie autorių ir jo darbus, netikėtai Egonto Pėteraičio paklausė: „Kas jums yra gyvenimas?“

Barzdotas vyras ilgai nesvarstydamas pateikė atsakymą: „Kas nugyventa, to nesugrąžinsi. Vaikystė buvo labai sunki. Bet atsikapstėm iki šių dienų. 12 metų gyvenu Vokietijoje, bet vis ten nepriprantu. Norisi kelt sparnus atgal…“

Tautodailininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovė  Danutė Narbutienė nuramino: „Egontas (jis šios sąjungos narys nuo pat 1988 m.) visada mažai kalba, bet daug daro. Daugybę metų tautodailininkams vadovaujanti ponia Danutė papasakojo, kad Rusnės ūkyje dirbdamas suvirintoju Egontas iš pradžių tapydavo savo buto balkone.  Juo besirūpindama moteris ėjo pas ūkio direktorių Rudzianską prašyti suteikti jam geresnes sąlygas kurti – skyrė du daugiabučio rūsius…

Vėliau Egontas pats susirentė sodybą Lakštingalų gatvėje. Vasaras ir dabar čia leidžia, o rudeniop susiruošia į „faterlandą“, kur, anot jo paties, vis dar nepritapo.

Klausta autoriaus, iš ko mokėsi tapyti. Atsakymas: „Niekas nemokė. Pats kelis mokinius turėjau“.

Kita paroda

Kai skaitysite šias eilutes, E. Pėteraičio parodos eksponatai bus jau sugrįžę į Lakštingalų gatvę.

Rugpjūčio 23 d. 17.30 val. čia bendrą parodą atidarys dvi kaunietės, Vilniaus dailės akademijos interjero ir dizaino studijų Kauno dailės fakulteto bendrakursės ir draugės Ina Adomaitienė ir Dina Jankauskienė. Dinos paroda vadinasi „Labas“, o Inos – „Kvėpavimas“. Primename: Rusnė arčiau negu Rio…

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.salė

Birutė Egonts. kabin.skrybėlė.62.raj

 

A3 plakatas_Dina_Rusne-1a

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima