„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje.

Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono mokslo, kultūros institucijų, seniūnijų, bendruomenių, ambasadų, LRT ir TV autorių ir kt.

Birutė Servienė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Kultūros srityje ji dirba jau 18 metų: nuo 1996 m. – etnografe Šilutės muziejuje, nuo 2005 m. – Salos etnokultūros ir informacijos centro Rusnėje vadove, besirūpinančia kultūros veikla ir Juknaičių bei Usėnų seniūnijose. Jos vadovaujamas centras specializuojasi ir yra populiarus etninės kultūros, kultūrinio turizmo, jaunimo veiklos populiarinimo veiklose. Svarbiausia savo tyrimų kryptimi pasirinkusi pamario krašto žvejybą, kulinarinį paveldą, gyventojų likimus ir išlikusią autentiką.

B. Servienė saugoja, puoselėja ir tęsia gyvąją Pamario etninės kultūros tradiciją, ugdo pasididžiavimą krašto kultūros paveldu. Ji – Lietuvos papročių, tradicijų žinovė. Šalyje ir už jos ribų ji pristato Pamario krašto gyvenimo prie vandenų būdą. Būdama aktyvi visuomenininkė, Klaipėdos krašto kultūros, istorijos puoselėtoja, B. Servienė geba suburti salos vaikus ir jaunimą bendram darbui, paskatinti bendruomenes įgyvendinti naujas idėjas, pažinti ir pamilti savo krašto paveldą. Ypač išryškėjo jos gebėjimas bendrauti su jaunimu. Ji kasmet sukuria programą, padedančią atskleisti Pamario krašto advento, Kalėdų laukimo tradicijas.

Edukacinėse stovyklose ,,Atrask save“ jaunimas supažindinamas su krašto senaisiais amatais ir šių amatų pateikėjais. Stovyklos dalyviai mokosi pinti nėginius bučiukus, gaminti vėtrunges, dainuoti pamario krašto dainas ir groti lūpinėmis armonikėlėmis. Savo patirtį bei sukauptas žinias etninės kultūros, edukacijos srityse B. Servienė perteikia autorinėse publikacijose. Ji yra puiki gidė, turi II kategoriją. Jos iniciatyva Pamaryje susiformavo dvi išskirtinės Klaipėdos regionui svarbios šventės – Šaktarpio ir Laivininkų.

Pamario krašto etninės kultūros „liga“ yra užvaldžiusi ir B. Servienės laisvalaikį. Ji – tautodailininkė, žinoma kaip popieriaus karpinių meistrė, karpanti jau beveik 40 metų. Jos kūryboje vyrauja gamtos, religinių švenčių, Mažosios Lietuvos istorijos bei kultūros temos.

Išsamiau apie „Sidabrinės nendrės“ laureatę skaitykite penktadienio „Pamario“ laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat