„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje.

Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono mokslo, kultūros institucijų, seniūnijų, bendruomenių, ambasadų, LRT ir TV autorių ir kt.

Birutė Servienė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Kultūros srityje ji dirba jau 18 metų: nuo 1996 m. – etnografe Šilutės muziejuje, nuo 2005 m. – Salos etnokultūros ir informacijos centro Rusnėje vadove, besirūpinančia kultūros veikla ir Juknaičių bei Usėnų seniūnijose. Jos vadovaujamas centras specializuojasi ir yra populiarus etninės kultūros, kultūrinio turizmo, jaunimo veiklos populiarinimo veiklose. Svarbiausia savo tyrimų kryptimi pasirinkusi pamario krašto žvejybą, kulinarinį paveldą, gyventojų likimus ir išlikusią autentiką.

B. Servienė saugoja, puoselėja ir tęsia gyvąją Pamario etninės kultūros tradiciją, ugdo pasididžiavimą krašto kultūros paveldu. Ji – Lietuvos papročių, tradicijų žinovė. Šalyje ir už jos ribų ji pristato Pamario krašto gyvenimo prie vandenų būdą. Būdama aktyvi visuomenininkė, Klaipėdos krašto kultūros, istorijos puoselėtoja, B. Servienė geba suburti salos vaikus ir jaunimą bendram darbui, paskatinti bendruomenes įgyvendinti naujas idėjas, pažinti ir pamilti savo krašto paveldą. Ypač išryškėjo jos gebėjimas bendrauti su jaunimu. Ji kasmet sukuria programą, padedančią atskleisti Pamario krašto advento, Kalėdų laukimo tradicijas.

Edukacinėse stovyklose ,,Atrask save“ jaunimas supažindinamas su krašto senaisiais amatais ir šių amatų pateikėjais. Stovyklos dalyviai mokosi pinti nėginius bučiukus, gaminti vėtrunges, dainuoti pamario krašto dainas ir groti lūpinėmis armonikėlėmis. Savo patirtį bei sukauptas žinias etninės kultūros, edukacijos srityse B. Servienė perteikia autorinėse publikacijose. Ji yra puiki gidė, turi II kategoriją. Jos iniciatyva Pamaryje susiformavo dvi išskirtinės Klaipėdos regionui svarbios šventės – Šaktarpio ir Laivininkų.

Pamario krašto etninės kultūros „liga“ yra užvaldžiusi ir B. Servienės laisvalaikį. Ji – tautodailininkė, žinoma kaip popieriaus karpinių meistrė, karpanti jau beveik 40 metų. Jos kūryboje vyrauja gamtos, religinių švenčių, Mažosios Lietuvos istorijos bei kultūros temos.

Išsamiau apie „Sidabrinės nendrės“ laureatę skaitykite penktadienio „Pamario“ laikraštyje.

Hits: 291

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite