Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“.

Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje

Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami.

Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei įdomiausiomis apraiškomis. Gausi programa į amatų miestelį kvies tris dienas iš eilės, rašoma pranešime spaudai.

Lankytojai galės sužinoti apie archajiškus gintaro apdirbimo, žvejybos būdus bei keramikos istoriją, prisiminti laiko skaičiavimo metodų įvairovę, pažinti istorines papuošalų, aprangos, žaislų kūrimo, vaistų, muilo gamybos subtilybes. Programoje laukia ir senųjų miestiečių amatų – batsiuvystės, knygrišystės, monetų kalimo ir kt. – pristatymai.

Tradiciškai ypač populiarios yra kulinarinės edukacijos: svečių laukia ruginės duonos kepimas, vikingų laikotarpio patiekalų degustacijos, o desertui – tradiciniai Mažiosios Lietuvos vofeliai su kafija. Jeigu oras bus palankus, norintieji galės leistis į pažintines ekskursijas Kuršių mariomis iki Didžiosios kopos tradicine burine valtimi – kurėnu „Kuršiu“.

Galimybė pažinti istoriją

„Kai kurie iš šventėje pristatomų amatų šiandien gyvuoja tik entuziastų dirbtuvėse, mat nemaža dalis kūrybinių praktikų mums jau yra praeities dalis. Tad šis renginys – unikali galimybė susipažinti su atgijusia istorija bei sutikti tikrų jos aistruolių, randančių tradicijoms vietos savo darbe ir kasdienybėje. Renginyje dalyvaujantys amatininkai, muziejininkai bei entuziastai į Nidą suvažiuos iš įvairių šalies kampelių. Tad mūsų festivalis – puiki proga pamatyti daug įdomybių vienoje vietoje ir pasižvalgyti idėjų kelionėms po Lietuvą“, – akcentavo istorikė dr. Lina Motuzienė, renginį organizuojančios BĮ Neringos muziejai direktorė.

Šventės svečių gretose – Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose (Molėtų r.), Mažeikių muziejaus, Čekauskų etnografijos muziejaus Lekėčiuose (Šakių r.), amatininkų klubo „Dvaro meistrai“ muziejininkai bei edukatoriai.

„Tykumos“, „Rugiaveidė“ ir kiti

Šeštadienio vakarą šventėje koncertuos baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos“ – daugelį metų su tradiciniu ir elektroniniu skambesiu eksperimentuojantys Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas. Sekmadienį programą „Pamarėse“ pristatys lietuvių liaudies dainų interpretacijas kuriantys atlikėjai: Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas, kompozitorius Jan Maksimovič, liaudies dainų atlikėja, etnoprojektų iniciatorė Ineta Meduneckytė bei etnomuzikologė, seniausių kanklių savininkė Agota Zdanavičiūtė. Šventės programoje taip pat pasirodys senojo šokio trupė „Festa Cortese“ su viduramžių šokių programomis, postfolkloro grupės „Rugiaveidė“, folkloro ansamblis „Giedružė“ ir kapela „Joldija“.

Pagrindiniai šventės rėmėjai – Neringos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus bei Laikrodžių muziejus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys.

Neringos savivaldybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite