Prisiminta keturiasdešimt Martyno Jankaus muziejaus veiklos metų

Kas nepamena praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio, tam net sunku įsivaizduoti, kad tais laikais įsteigti muziejų – ir dar kur nors atokiame kaime – sumanymas buvo tarsi iš fantastikos srities…

Šįkart kalba sukasi apie 40 metų veiklos sukaktį šeštadienį paminėjusį Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Šia iškilminga proga publikai pristatytoje profesoriaus Domo Kauno beveik 900 puslapių apimties monografijoje „MARTYNAS JANKUS tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ randame tokias eilutes: „Porą senų suolų surado mokytojai (Bitėnų mokyklos – red. pastaba) Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Ekspoziciją mokykloje įrengė 1981 m. gegužės 23 d. į Bitėnus nuvykę Martyno Mažvydo knygos mėgėjų klubo nariai ir Mažeikos (Šilutės kultūros sk. vedėjas – red. pastaba) atsiųsti talkininkai, atidarymas įvyko gegužės 24 d.“

Pirmoji M. Jankaus muziejaus globotoja Birutė Žemgulienė ir dabartinė muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Monografijos autorius rašo, o kai kas gal dar ir prisimena, kad į atidarymą susirinko neįtikėtinai daug žmonių – net keli šimtai. O kai LKP oficiozas „Tiesa“ paskelbė žinutę „Muziejus Bitėnų kaime“, kilo nemenkas šaršalas – juk tuomet tokiam muziejui steigti reikėjo LKP Centro komiteto leidimo!..

Toliau monografijos autorius rašo: „Kadangi ekspozicijos atidarymo juostelę perkirpo LKP Šilutės rajono komiteto sekretorius, buvo pradėtas partinis tyrimas. Jis per toli nenuėjo: rastas ne muziejus, bet, kaip konstatuota, tik mokyklinė kraštotyros ekspozicija, kuri nedrausta. Vilnius nurimo“.

Visą šią muziejaus steigimo istoriją puikiai pamena pirmoji jo saugotoja bitėniškė Birutė Žemgulienė, kuri apie muziejaus pradžią  trumpai ir papasakojo susirinkusiems į muziejaus 40-mečio iškilmes. Muziejaus kelias, beje, kaip ir paties Martyno Jankaus gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, bet apie tai – kitose mūsų publikacijose.

Šeštadienį vėl susirinkta į Sueigą pas Martyną Jankų. Panašios vykdavusios ir garsiajam leidėjui gyvam esant, jos kasmet rengiamos ir muziejumi tapusioje Jankų sodyboje.

 

Nuo pat 2003 metų naujais kūriniais papildomas unikalus šalyje Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – paveikslų galerija po atviru dangumi. Tas meno kūrėjų darbų ir natūralios gamtos žalumos sąskambis ištisus metus sulaukia lankytojų iš visos Lietuvos ir pasaulio.

Šįkart galeriją po atviru dangumi vėl papildė nauji menininkų darbai. Kai kurios iš jų labai tiko išplėstos sodybos teritorijos erdvėse.

Muziejaus kolektyvą, vadovaujamą Liudvikos Burzdžiuvienės, pasveikino ir jam padėkojo Pagėgių savivaldybės vadovai,  iš LR Seimo atvykusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kultūros darbuotojai, kiti.

Minėtąją Domo Kauno monografiją „MARTYNAS JANKUS tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ susirinkusiems pristatė recenzentės prof. dr. Roma Bončkutė, doc. dr. Silva Pocytė ir pats monografijos autorius prof. D. Kaunas. Pasak autoriaus, šioje knygoje dvi istorijos: Jankaus ir Mažosios Lietuvos.

 

Petro Skutulo tekstas ir nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite