Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Nuo bažnyčios bokšto į kairę – Vilkyškių dvaro pastatas, kuriame dabar veikia Vilkyškių seniūnija ir kitos įstaigos.

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais…

Susirinko į jomarką iš viso Klaipėdos krašto…

Dvarininkai Hans ir Elli von Šperber tuoj sės į karietą.

Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo dienų personažai suėjo į iš anksto skelbtą Vilkyškių jomarką – iš vokietininkų kalbos išvertus tai reikštų – metinį turgų. Ankstesniais metais vilkyškiečiai Kazimierinių išvakarėse ar po jų rengdavo kaziukines muges. Bet tik ne šiemet!

Šiemet Vilkyškiai yra paskelbti visos Lietuvos kultūros mažąją sostine (kaip ir Priekulė iš to paties Klaipėdos krašto). Tokį parėdymą padarė pats didžiųjų Naisių kunigaikštis…

Iš anksto skelbtą valandą akmeniniu dvaro kiemo grindiniu atkaukšėjo paauksuotomis kamanomis kinkyto žirgo su kasa traukiama karieta. O tam dvariškame vežime (mažai kas ir pažino) –paskutinysis Vilkyškių dvaro valdytojas Hans fon Šperber (vaidino seniūnas Darius Jurkšaitis) su kilminga savo pačia Elli (bendruomenės pirmininkė Laura Grodeckienė). Labai visi nustebo, kai šitie išdidūs ponai į susirinkusius paprasta samdinių lietuvių kalba prabilo. Keičias laikai, vis dėlto…

O pranešė jiedu, kad 2017 metų kovo 4-ąją skelbia pirmojo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės Vilkyškiuose renginio – Pavasario jomarko pradžią. Pakvietę į visus šiais metais čia būsiančius renginius: vargonų muzikos koncertus, parodas, turistinius žygius, šventes, net apie pokylius užsiminė (lauksime pakvietimų į dvariškių balių!).

Tiesa, prieš atidarymą paskelbdami, visiems Vilkyškių dvaro istoriją paporino, kad Vilkyškiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo pat XVI amžiaus vidurio, kai 1556 metais čia buvusi įkurta karčiama, o 1560 metais – pastatyta bažnyčia. Praėjus 68 metams, 1628 metais radęsis ir dvaras. Dvaro mūrai mena savo šeimininkus, kurių buvo ne vienas Gotfridas Dressler, jo sūnus Louis Ferdinand Dressler, šio palikuonys ir galop Hans fon Šperber.

Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (kairėje). Šalia – Vilkyškių dvarininkai.

Normalūs tie dvarininkai – leido ir merui Virginijui Komskiui, ir jo pavaduotojui Sigitui Stoniui, beje, iš gretimo Šereitlaukio dvaro kilusiam, visus šventės proga pasveikinti, taip pat ir iš praėjusių metų sosotinės – Juknaičių – atvykusiai delegacijai žodį tarti ir dovanas atiduoti.

Prie dvaro šeimininkų, kur buvusios, kur nebuvusios dvi tantės prisistatė. Ogi, tai besančios ūkvedžio pati Hilda (Svetlana Jašinskienė) ir Anne (Danutė Bardauskienė). Ponai šioms davė valią visai šventei vadovauti, kam reikia žodį suteikti, susirinkusius iš Mažosios ir kai kuriuos iš Didžiosios Lietuvos atkakusius amatininkus, meistrus ir auksinių rankų amatininkus kalbinti, loteriją didžiulę organizuoti, šmaikštauti ir postringauti, kas tik į galvą šaus.

Suskambo kapelijos „Kamana“ iš Tauragės tranki muzikikė. Didelis subruzdimas prasidėjo – jomarkas visą galią įgavo. Ir aš ten maišiausi, ką gražesnį pamatęs – į fotografiją įdėjau ir jums šitai rodau.

Stebėjo ir fotografavo Iš Šilokarčemos miestelio 

atvykęs Petras Skutulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti