Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Nuo bažnyčios bokšto į kairę – Vilkyškių dvaro pastatas, kuriame dabar veikia Vilkyškių seniūnija ir kitos įstaigos.

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais…

Susirinko į jomarką iš viso Klaipėdos krašto…

Dvarininkai Hans ir Elli von Šperber tuoj sės į karietą.

Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo dienų personažai suėjo į iš anksto skelbtą Vilkyškių jomarką – iš vokietininkų kalbos išvertus tai reikštų – metinį turgų. Ankstesniais metais vilkyškiečiai Kazimierinių išvakarėse ar po jų rengdavo kaziukines muges. Bet tik ne šiemet!

Šiemet Vilkyškiai yra paskelbti visos Lietuvos kultūros mažąją sostine (kaip ir Priekulė iš to paties Klaipėdos krašto). Tokį parėdymą padarė pats didžiųjų Naisių kunigaikštis…

Iš anksto skelbtą valandą akmeniniu dvaro kiemo grindiniu atkaukšėjo paauksuotomis kamanomis kinkyto žirgo su kasa traukiama karieta. O tam dvariškame vežime (mažai kas ir pažino) –paskutinysis Vilkyškių dvaro valdytojas Hans fon Šperber (vaidino seniūnas Darius Jurkšaitis) su kilminga savo pačia Elli (bendruomenės pirmininkė Laura Grodeckienė). Labai visi nustebo, kai šitie išdidūs ponai į susirinkusius paprasta samdinių lietuvių kalba prabilo. Keičias laikai, vis dėlto…

O pranešė jiedu, kad 2017 metų kovo 4-ąją skelbia pirmojo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės Vilkyškiuose renginio – Pavasario jomarko pradžią. Pakvietę į visus šiais metais čia būsiančius renginius: vargonų muzikos koncertus, parodas, turistinius žygius, šventes, net apie pokylius užsiminė (lauksime pakvietimų į dvariškių balių!).

Tiesa, prieš atidarymą paskelbdami, visiems Vilkyškių dvaro istoriją paporino, kad Vilkyškiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo pat XVI amžiaus vidurio, kai 1556 metais čia buvusi įkurta karčiama, o 1560 metais – pastatyta bažnyčia. Praėjus 68 metams, 1628 metais radęsis ir dvaras. Dvaro mūrai mena savo šeimininkus, kurių buvo ne vienas Gotfridas Dressler, jo sūnus Louis Ferdinand Dressler, šio palikuonys ir galop Hans fon Šperber.

Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (kairėje). Šalia – Vilkyškių dvarininkai.

Normalūs tie dvarininkai – leido ir merui Virginijui Komskiui, ir jo pavaduotojui Sigitui Stoniui, beje, iš gretimo Šereitlaukio dvaro kilusiam, visus šventės proga pasveikinti, taip pat ir iš praėjusių metų sosotinės – Juknaičių – atvykusiai delegacijai žodį tarti ir dovanas atiduoti.

Prie dvaro šeimininkų, kur buvusios, kur nebuvusios dvi tantės prisistatė. Ogi, tai besančios ūkvedžio pati Hilda (Svetlana Jašinskienė) ir Anne (Danutė Bardauskienė). Ponai šioms davė valią visai šventei vadovauti, kam reikia žodį suteikti, susirinkusius iš Mažosios ir kai kuriuos iš Didžiosios Lietuvos atkakusius amatininkus, meistrus ir auksinių rankų amatininkus kalbinti, loteriją didžiulę organizuoti, šmaikštauti ir postringauti, kas tik į galvą šaus.

Suskambo kapelijos „Kamana“ iš Tauragės tranki muzikikė. Didelis subruzdimas prasidėjo – jomarkas visą galią įgavo. Ir aš ten maišiausi, ką gražesnį pamatęs – į fotografiją įdėjau ir jums šitai rodau.

Stebėjo ir fotografavo Iš Šilokarčemos miestelio 

atvykęs Petras Skutulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų