Klaipėdos prozininkai savo kūrybą skaitė Švėkšnoje

fondasRudeniniai prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje turi senas tradicijas, kūrėjai neaplenkia ir Švėkšnos.

Violetos Astrauskienės nuotr.

Prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje anksčiau vadinti „Novelės ruduo“, vėliau renginio pavadinimas buvo keičiamas, tik esmė išliko ta pati. Kuriantieji prozą rudenį skaito savo kūrybą.
Ketvirtą kartą proza rudenį buvo skaitoma Švėkšnoje. Ir ši prozininkų viešnagė Švėkšnoje prasidėjo aplankant kraštiečio rašytojo Rimanto Černiausko kapą. Šilutės r. savivaldybės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos Švėkšnos filiale svečių laukė gausus būrys prozos gerbėjų. Atvykusius į šventę pasveikino bibliotekininkė Danutė Litvinienė. Ji perdavė F. Bajoraičio bibliotekos direktorės Dalios Užpelkienės, su baigiamuoju projektu išvykusios į Karaliaučių pas kolegas bibliotekininkus, linkėjimus.
Į šventę Švėkšnoje atvykęs Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis atviravo: „Rodos, tik nusileidau laiptais, vėl pakilau ir tęsiu bendravimą su jumis, o metai jau apsuko laiko ratą…“ J. Šikšnelis pakvietė prisiminti iš šio krašto kilusius rašytojus R. Černiauską ir A. Ramoną.
Tradiciniai šio rudens skaitymai buvo pažymėti Rimanto Černiausko ženklu, nes šventė bei trumpų prozos tekstų konkursas buvo pavadintas „Ir vaikams, ir sliekams, ir vanagams“. Švėkšnoje skambėjo šio konkurso dalyvių ir nugalėtojų rašiniai. Juos skaitė autoriai Vidmantas Kiaušas Elmiškis, Jurgis Gimberis (Kaunas), Borisas Bartfeldas ir Olegas Gluškinas (Kaliningradas), Rita Kairienė, Clandestinus (Sergej Isajev, Klaipėda). Paskaitę savo kūrybos, svečiai dalijosi prisiminimais apie Rimantą Černiauską. Perskaitytas ir į šventę negalėjusio atvykti estų rašytojo Redo Kuudu perduotas rašinys.
Savo kūrybą skaitė švėkšniškės Violeta Astrauskienė ir Uršulė Toleikytė.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Ona Pintverienė pasidalijo prisiminimais apie buvusį savo auklėtinį R. Černiauską. Svečiams ir skaitovams padėkojo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Bibliotekininkė Danutė Litvinienė nuoširdžių žodžių negailėjo ir šventės svečiams, ir renginio rėmėjams – Švėkšnos verslininkėms Reginai Paulauskienei ir Jolantai Paldauskienei.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 62

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite