Pagėgiuose bus įteikta 14-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigta premija

Gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno gerbėjus kvies jau 18-ąjį kartą pakvies į Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.V

Šios šventės metu bus įteikta jau 14-oji Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui. Jei tik oro sąlygos leis, šiemet ši šventė bus kiek kitokia, neįprasta – renginio dalyviai ir svečiai bus pasitinkami žalumos apsuptyje, prie ne vienam kraštiečiui sentimentus keliančio fontano, esančio dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio suprojektuoto didingo pastato – Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos – kiemelyje (Vilniaus g. 46, Pagėgiai).

Šiemet „Pagėgių krašto garsintojos“ vardas bus suteiktas ir piniginė premija įteikta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkei, Algimanto Mackaus muziejaus vadovei ir vienai iš jo įkūrėjų, aktyviai Pagėgių krašto raštijos, literatūros kūrėjų palikimo saugotojai bei puoselėtojai Vilmai Vaivadienei.

Šis garbus apdovanojimas p. Vilmai skiriamas už ilgametį žymaus išeivių poeto Algimanto Mackaus vardo ir jo kūrybos sklaidą Pagėgių krašte, Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat už poeto Algimanto Mackaus muziejaus įkūrimą ir jo kolekcijų nuolatinį gausinimą vertingais eksponatais; už jaunosios kartos kūrybinių galių skatinimą šiame muziejuje vedant literatūros pamokas, leidžiant ir pristatant kasmetinius mokinių kūrybos almanachus, skirtus Algimanto Mackaus metinėms paminėti, bei už ilgametį ir svarų indėlį į Pagėgių krašto raštijos aruodą.

Šiais metais yra minimos Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės, tad šis apdovanojimas įgauna dar didesnę reikšmę ir yra puiki galimybė įvertinti p. Vilmos indėlį Pagėgių krašto kultūrai.

Literatūrinės šventės metu savo naujausiais kūrybos darbais žiūrovus džiugins Tauragės, Šilutės ir Pagėgių krašto literatai. Dainuojamosios poezijos kūriniais žavės Jurbarko bardų klubo nariai. Skambės nostalgija dvelkiančios anoniminio eilėraščio konkurso INCOGNITO (tema – ,,Susitikim prie seno fontano, kol pavasaris, kol dar jauni…“) eilės ir bus renkamas nugalėtojas (-a).

Visi norintieji, savo mintis, jausmus, Pagėgių krašto vaizdus, o galbūt – renginio metu išgirstą kūrybą, galės įamžinti ir teptuku. Šilti pokalbiai, literatūriniai skaitymai vakarą pavers ypatingu…

Tikimasi, jog kasmet po Pagėgių miestą keliausiantis Pagėgių literatūrinis pavasaris taps gražia tradicija, pritraukiančia naujus kūrėjus. Norėtume, kad renginys skatintų jaunąją kartą atrasti ir lavinti savo rašytinės kūrybos gebėjimus, suburtų literatūriniam žodžiui neabejingus kraštiečius prasmingai kultūrinei veiklai.

Tad susitikime gegužės 25-ąją ir sušilkime prie bendro kūrybos židinio.

Laukiame Jūsų! Išsamesnė informacija tel. (8 441) 56 040, 57 328; el. p. info@pagegiusvb.lt.

 

Sonata Nognienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba gyvuoja tris dešimtmečius 

Lygiai prieš 30 metų, birželio 1 d., tuometinės Ekonomikos ministerijos nutarimu buvo įregistruota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Veiklos trisdešimtmečio proga į šios tarnybos Šilutės biurą susirinko šios organizacijos kūrimo iniciatoriai, pirmasis jos vadovas, aktyviausi šių laikų parteriai. Kolektyvą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras. Konsultantų prireikė, kai masiškai kūrėsi privatūs ūkiai VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė priminė biuro kūrimosi istoriją, papasakojo apie dabartinę veiklą. Tuo metu masiškai steigėsi privatūs ūkininkų ūkiai.

Kultūros darbuotojai gilino edukacijų kūrimo žinias

Edukacijos tapo neatsiejamomis kultūros įstaigų veiklos dalimis, skatinančiomis moksleivių ir visuomenės narių kultūrinį sąmoningumą, dvasinį, intelektualinį, emocinį, socialinį tobulėjimą. Edukacinių programų pasiūla išties didžiulė, tačiau ne visų turinys atliepia dalyvių lūkesčius. Todėl norint pasiūlyti kuo įdomesnes, kokybiškesnes edukacijas itin svarbu tinkamai įvaldyti jų kūrimo ir vedimo technikas. Siekiant atnaujinti bei pagilinti edukacinių programų kūrimo įgūdžius gegužės 23-24 d. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio, Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešųjų bibliotekų bibliotekininkai bei Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai dalyvavo mokymuose „Kultūros

Abiturientai verčia naują gyvenimo knygos lapą

Ir Šilutės rajono abiturientams jau nuskambėjo paskutinis skambutis. Gimnazijose vyko smagios šventės. Šilutės pirmoji gimnazija savo interneto svetainėje pasidalijo jaunimo mintimis per paskutinę literatūros pamoką „Kokia norėtum būti knyga?“ (mokiniai galėjo pasirinkti, ar jie pasirašys, ar liks anonimais). Norėčiau būti Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, kur vykstantys konfliktai būdingi man, nes dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo baigusi mokyklą. (Junita Barškietytė) Aš norėčiau būti psichologiniu romanu „Gyvenimas ir aš“. Romano temos: gyvenimo samprata bei savęs analizavimas, meilė sau bei kitiems.

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, jiems reikia vis daugiau priežiūros, taip pat – ir pakankamai vandens. Gresiančią nuobodžią laistymo rutiną ir tampomus kibirus su vandeniu galima paversti netgi visai malonia pramoga, rašoma „Fiskars“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau tam reikėtų įsiminti kelias svarbias taisykles, kurių nepaveiks net ir nepastovios oro

Taip pat skaitykite