Gal metas įamžinti Kuršių marių vėtrungių tėvą?

Kovo 11 d. minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vargu ar prisiminsime, kad ši diena susijusi ir su Pamario kraštui svarbiu žmogumi – Ernstu Vilhelmu Berbomu. Neretai Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamas E. Berbomas gimė prieš 230 metų – 1786 metų kovo 11 d.

Plastilininis Regimanto Midvikio sukurtos Ernsto Berbomo skulptūros maketas šiuo metu saugomas Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Plastilininis Regimanto Midvikio sukurtos Ernsto Berbomo skulptūros maketas šiuo metu saugomas Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Šilutėje sklando mintys, kaip būtų galima įamžinti šios iškilios asmenybės pėdsakus Pamario krašto istorijoje.
Iniciatorius – Edmundas Benetis
Apie Ernstą Vilhelmą Berbomą (vok. Ernst Wilhelm Beerbohm) ir jo atminimo įamžinimą gimtadienio išvakarėse prabilo Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis architektas Edmundas Benetis. Pasirodo, architektas turi net plastilininį E. Berbomo skulptūros maketą, kurį sukūrė tauragiškis skulptorius Regimantas Midvikis, praėjusiais metais iškeliavęs Anapilin.
„Taigi, šio autoriaus skulptūra, skirta E. Berbomui, kartu galėtų būti ir skulptoriaus kūrybos įamžinimo ženklas. Kadangi Tauragės apskričiai, kurioje gyveno R. Midvikis, priklauso kaimyninė Pagėgių savivaldybė, įgyvendinti šio skulptoriaus projektą galėtų būti suinteresuoti ir kaimynai“, – mano E. Benetis.
Mintis kilo 2011-aisiais
Architektas E. Benetis pasakojo, kad mintis įamžinti E. Berbomą kilo 2011 metais, kai minint Šilutės pirmtakės Šilokarčemos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500-ąsias metines atsisakyta įgyvendinti kitą R. Midvikio projektą – Tilžės gatvės parkelyje pastatyti Šilutės praeičiai skirtą stelą.
Beje, liko negyvendintas ir dar vienas skulptoriaus projektas – buvusio metalinio Peterso tilto įamžinimas Rusnėje.
„Regimantas Midvikis mielai atvažiuodavo į Šilutę ir noriai čia kurdavo. Tačiau jo kūrybą šiame mieste lydėjo nesėkmės. Kol kas nė vieno projekto neįgyvendinta“, – sakė artimai su skulptoriumi bendravęs E. Benetis. Jo darbo kabineto spintoje stiklinėje vazoje saugomas ir plastilininis E. Berbomo skulptūros maketas, tiesa, šiek tiek apgadintas.
Anot E. Benečio, garsaus Pamario veikėjo atminimą būtų galima įamžinti minint jo gimimo (1786 m. kovo 11 d.) arba mirties (1865 m. vasario 20 d.) metines. Architekto manymu, skulptūra E. Berbomui galėtų iškilti Kintuose arba Šilutėje, pavyzdžiui, iškyšulyje įplaukiant į Šilutės uostą. Arba dar kur nors. Vis dėlto geriausia, E. Benečio manymu, skulptūrą būtų statyti Kintuose, nes tai artimiausia vieta nuo buvusios E. Berbomo gimtinės, maždaug už 7 km buvusio ir sunykusio Muižės dvaro.
Beje, sakyti, kad E. Berbomas šiuo metu visiškai užmirštas, nebūtų teisinga. Jis minimas edukacinėje programoje „Vėtrungių kelias“. Tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršmarių kraštą. Šio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis keliautoją su unikaliomis vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite