Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų.

Oficialiai koplyčia buvo atidaryta 2013 m. per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines.

Įsikurs kapinėse
Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio pastato plotas – beveik 80 kv. metrų. Asociacija Šilutės gražinimo draugija pateikė Savivaldybei prašymą perduoti šį pastatą jai pagal panaudos sutartį balandžio pabaigoje. Šilutės gražinimo draugija yra įregistruota LR juridinių asmenų registre 2007 m. gruodžio 28 d.

Šilutės gražinimo draugijos veiklos tikslai: rūpintis miesto kultūros paveldu, burti miesto bendruomenę kultūrinei veiklai, rengti miesto gražinimo ir tvarkymo darbus, šviesti miesto visuomenę, plėtoti kultūrinę veiklą, rinkti lėšas miesto gražinimui, dalyvauti įvairiose programose, projektuose, siekiant visokeriopos paramos miestui gražinti, organizuoti įvairius renginius, talkas, paskaitas, mokymus, tvarkyti ir saugoti gyvenamąją aplinką.

Po Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio kalbinti šios draugijos nariai sakė, kad gautosios patalpos ir senosios kapinės bus toliau tvarkomos, patalpoje bus laikomi įrankiai, koplyčioje galės rinktis draugijos nariai. Žiemą patalpos šildomos krosnele, jose retkarčiais susirinkdavo vokiečių kilmės Šilutės gyventojai, repetuodavo ir koncertuodavo choras. Tuo tarpu Šilutės gražinimo draugijos nariai iki šiol patalpų neturėjo. Savo susirinkimus rengdavo, kur pavykdavo susitarti, dažniausiai seniūnijos salėje.

Koplyčios viduje.

Nors būstinės vieta kapinėse atrodo šiek tiek egzotiškai ir kraupokai, tam tikros logikos čia esama. Šilutės gražinimo draugijos nariai įdėjo daug pastangų, kad apleista koplyčia būtų prikelta naujam gyvenimui. 2009 metais Šilutės gražinimo draugija kreipėsi į Savivaldybę dėl senosiose kapinėse esančios koplytėlės stogo remonto. To meto Šilutės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas iš direktoriaus fondo paskyrė lėšų pastato stogui uždengti, taip buvo sustabdytas tolesnis koplytėlės nykimas.

Šilutės gražinio draugijos pirmininkas Egidijus Vidrinskas.

Prisidėjus ir kitiems neabejingiems Šilutei žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos, 1907 metais pastatyta koplytėlė buvo sutvarkyta. Oficialus koplyčios atidarymas įvyko 2013 metais per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines. Vėl duris atvėrusią koplyčią pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
Prieš siūlant balsuoti dėl pastato perdavimo projekto svarstymo Taryboje, Ekonomikos ir finansų komiteto narys Vaidas Pavilonis pasiūlė Tarybos sprendimo projektą papildyti. Jo manymu, reikėtų, kad visuomenei priklausančius pastatus naudojančios draugijos kartą per metus informuotų apie savo veiklą, atliktus ir planuojamus darbus.
Atsižvelgė į kitų draugijų pageidavimus
Svarstydami kitus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, Ekonomikos ir finansų komiteto nariai atsižvelgė į Hermano Zudermano draugijos prašymą dešimčiai metų pagal panaudos sutartį leisti neatlygintinai valdyti ir naudotis įstatuose numatytai veiklai vykdyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Šilutės r. sav., Šilutės sen., Macikų k., H. Zudermano g. 2-2, esančias muziejaus patalpas, kur yra H. Zudermanui skirta ekspozicija.
Prašymą dėl šių patalpų suteikimo draugija pateikė gegužės mėnesio pradžioje.

Hermano Zudermano draugijos veiklos tikslai: tyrinėti ir viešinti rašytojo H. Zudermano bei kitų žymių Pamario krašto žmonių kūrybą, rūpintis memorialinių vietų, susijusių su H. Zudermanu bei kitais įžymiais krašto žmonėmis, saugojimu, priežiūra ir tvarkymu, telkti draugijos narius ir visuomenę bendrai veiklai įgyvendinti, organizuoti renginius, konferencijas, parodas, viešuosius H. Zudermano bei kitų įžymių Pamario krašto žmonių kūrybos skaitymus, dalyvauti įvairiose programose, projektuose siekiant paramos draugijos veiklai ir veiklos sklaidai, kaupti asociacijos fondą draugijos numatytiems tikslams įgyvendinti.

Įtraukiant į privatizuojamų objektų sąrašą Lietuvininkų g. 36 esantį muziejaus pastatą, atsižvelgta į vienos iš Šilutėje veikiančių draugijų prašymą ir jo pardavimo aukcioną siūloma atidėti. Minima draugija tikisi parduoti savo patalpas ar gauti lėšų iš kitų šaltinių ir dalyvauti pastato Lietuvininkų g. 36 aukcione.
Muziejaus pastato likutinė vertė 2017 metų gegužės 1 d. buvo 7819,04 Eur.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite