Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų.

Oficialiai koplyčia buvo atidaryta 2013 m. per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines.

Įsikurs kapinėse
Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio pastato plotas – beveik 80 kv. metrų. Asociacija Šilutės gražinimo draugija pateikė Savivaldybei prašymą perduoti šį pastatą jai pagal panaudos sutartį balandžio pabaigoje. Šilutės gražinimo draugija yra įregistruota LR juridinių asmenų registre 2007 m. gruodžio 28 d.

Šilutės gražinimo draugijos veiklos tikslai: rūpintis miesto kultūros paveldu, burti miesto bendruomenę kultūrinei veiklai, rengti miesto gražinimo ir tvarkymo darbus, šviesti miesto visuomenę, plėtoti kultūrinę veiklą, rinkti lėšas miesto gražinimui, dalyvauti įvairiose programose, projektuose, siekiant visokeriopos paramos miestui gražinti, organizuoti įvairius renginius, talkas, paskaitas, mokymus, tvarkyti ir saugoti gyvenamąją aplinką.

Po Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio kalbinti šios draugijos nariai sakė, kad gautosios patalpos ir senosios kapinės bus toliau tvarkomos, patalpoje bus laikomi įrankiai, koplyčioje galės rinktis draugijos nariai. Žiemą patalpos šildomos krosnele, jose retkarčiais susirinkdavo vokiečių kilmės Šilutės gyventojai, repetuodavo ir koncertuodavo choras. Tuo tarpu Šilutės gražinimo draugijos nariai iki šiol patalpų neturėjo. Savo susirinkimus rengdavo, kur pavykdavo susitarti, dažniausiai seniūnijos salėje.

Koplyčios viduje.

Nors būstinės vieta kapinėse atrodo šiek tiek egzotiškai ir kraupokai, tam tikros logikos čia esama. Šilutės gražinimo draugijos nariai įdėjo daug pastangų, kad apleista koplyčia būtų prikelta naujam gyvenimui. 2009 metais Šilutės gražinimo draugija kreipėsi į Savivaldybę dėl senosiose kapinėse esančios koplytėlės stogo remonto. To meto Šilutės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas iš direktoriaus fondo paskyrė lėšų pastato stogui uždengti, taip buvo sustabdytas tolesnis koplytėlės nykimas.

Šilutės gražinio draugijos pirmininkas Egidijus Vidrinskas.

Prisidėjus ir kitiems neabejingiems Šilutei žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos, 1907 metais pastatyta koplytėlė buvo sutvarkyta. Oficialus koplyčios atidarymas įvyko 2013 metais per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines. Vėl duris atvėrusią koplyčią pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
Prieš siūlant balsuoti dėl pastato perdavimo projekto svarstymo Taryboje, Ekonomikos ir finansų komiteto narys Vaidas Pavilonis pasiūlė Tarybos sprendimo projektą papildyti. Jo manymu, reikėtų, kad visuomenei priklausančius pastatus naudojančios draugijos kartą per metus informuotų apie savo veiklą, atliktus ir planuojamus darbus.
Atsižvelgė į kitų draugijų pageidavimus
Svarstydami kitus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, Ekonomikos ir finansų komiteto nariai atsižvelgė į Hermano Zudermano draugijos prašymą dešimčiai metų pagal panaudos sutartį leisti neatlygintinai valdyti ir naudotis įstatuose numatytai veiklai vykdyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Šilutės r. sav., Šilutės sen., Macikų k., H. Zudermano g. 2-2, esančias muziejaus patalpas, kur yra H. Zudermanui skirta ekspozicija.
Prašymą dėl šių patalpų suteikimo draugija pateikė gegužės mėnesio pradžioje.

Hermano Zudermano draugijos veiklos tikslai: tyrinėti ir viešinti rašytojo H. Zudermano bei kitų žymių Pamario krašto žmonių kūrybą, rūpintis memorialinių vietų, susijusių su H. Zudermanu bei kitais įžymiais krašto žmonėmis, saugojimu, priežiūra ir tvarkymu, telkti draugijos narius ir visuomenę bendrai veiklai įgyvendinti, organizuoti renginius, konferencijas, parodas, viešuosius H. Zudermano bei kitų įžymių Pamario krašto žmonių kūrybos skaitymus, dalyvauti įvairiose programose, projektuose siekiant paramos draugijos veiklai ir veiklos sklaidai, kaupti asociacijos fondą draugijos numatytiems tikslams įgyvendinti.

Įtraukiant į privatizuojamų objektų sąrašą Lietuvininkų g. 36 esantį muziejaus pastatą, atsižvelgta į vienos iš Šilutėje veikiančių draugijų prašymą ir jo pardavimo aukcioną siūloma atidėti. Minima draugija tikisi parduoti savo patalpas ar gauti lėšų iš kitų šaltinių ir dalyvauti pastato Lietuvininkų g. 36 aukcione.
Muziejaus pastato likutinė vertė 2017 metų gegužės 1 d. buvo 7819,04 Eur.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo