Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų.

Oficialiai koplyčia buvo atidaryta 2013 m. per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines.

Įsikurs kapinėse
Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio pastato plotas – beveik 80 kv. metrų. Asociacija Šilutės gražinimo draugija pateikė Savivaldybei prašymą perduoti šį pastatą jai pagal panaudos sutartį balandžio pabaigoje. Šilutės gražinimo draugija yra įregistruota LR juridinių asmenų registre 2007 m. gruodžio 28 d.

Šilutės gražinimo draugijos veiklos tikslai: rūpintis miesto kultūros paveldu, burti miesto bendruomenę kultūrinei veiklai, rengti miesto gražinimo ir tvarkymo darbus, šviesti miesto visuomenę, plėtoti kultūrinę veiklą, rinkti lėšas miesto gražinimui, dalyvauti įvairiose programose, projektuose, siekiant visokeriopos paramos miestui gražinti, organizuoti įvairius renginius, talkas, paskaitas, mokymus, tvarkyti ir saugoti gyvenamąją aplinką.

Po Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio kalbinti šios draugijos nariai sakė, kad gautosios patalpos ir senosios kapinės bus toliau tvarkomos, patalpoje bus laikomi įrankiai, koplyčioje galės rinktis draugijos nariai. Žiemą patalpos šildomos krosnele, jose retkarčiais susirinkdavo vokiečių kilmės Šilutės gyventojai, repetuodavo ir koncertuodavo choras. Tuo tarpu Šilutės gražinimo draugijos nariai iki šiol patalpų neturėjo. Savo susirinkimus rengdavo, kur pavykdavo susitarti, dažniausiai seniūnijos salėje.

Koplyčios viduje.

Nors būstinės vieta kapinėse atrodo šiek tiek egzotiškai ir kraupokai, tam tikros logikos čia esama. Šilutės gražinimo draugijos nariai įdėjo daug pastangų, kad apleista koplyčia būtų prikelta naujam gyvenimui. 2009 metais Šilutės gražinimo draugija kreipėsi į Savivaldybę dėl senosiose kapinėse esančios koplytėlės stogo remonto. To meto Šilutės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas iš direktoriaus fondo paskyrė lėšų pastato stogui uždengti, taip buvo sustabdytas tolesnis koplytėlės nykimas.

Šilutės gražinio draugijos pirmininkas Egidijus Vidrinskas.

Prisidėjus ir kitiems neabejingiems Šilutei žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos, 1907 metais pastatyta koplytėlė buvo sutvarkyta. Oficialus koplyčios atidarymas įvyko 2013 metais per Šilutės miesto šventę, minint šimtąsias Šilokarčemos parapijos įkūrimo metines. Vėl duris atvėrusią koplyčią pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
Prieš siūlant balsuoti dėl pastato perdavimo projekto svarstymo Taryboje, Ekonomikos ir finansų komiteto narys Vaidas Pavilonis pasiūlė Tarybos sprendimo projektą papildyti. Jo manymu, reikėtų, kad visuomenei priklausančius pastatus naudojančios draugijos kartą per metus informuotų apie savo veiklą, atliktus ir planuojamus darbus.
Atsižvelgė į kitų draugijų pageidavimus
Svarstydami kitus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, Ekonomikos ir finansų komiteto nariai atsižvelgė į Hermano Zudermano draugijos prašymą dešimčiai metų pagal panaudos sutartį leisti neatlygintinai valdyti ir naudotis įstatuose numatytai veiklai vykdyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Šilutės r. sav., Šilutės sen., Macikų k., H. Zudermano g. 2-2, esančias muziejaus patalpas, kur yra H. Zudermanui skirta ekspozicija.
Prašymą dėl šių patalpų suteikimo draugija pateikė gegužės mėnesio pradžioje.

Hermano Zudermano draugijos veiklos tikslai: tyrinėti ir viešinti rašytojo H. Zudermano bei kitų žymių Pamario krašto žmonių kūrybą, rūpintis memorialinių vietų, susijusių su H. Zudermanu bei kitais įžymiais krašto žmonėmis, saugojimu, priežiūra ir tvarkymu, telkti draugijos narius ir visuomenę bendrai veiklai įgyvendinti, organizuoti renginius, konferencijas, parodas, viešuosius H. Zudermano bei kitų įžymių Pamario krašto žmonių kūrybos skaitymus, dalyvauti įvairiose programose, projektuose siekiant paramos draugijos veiklai ir veiklos sklaidai, kaupti asociacijos fondą draugijos numatytiems tikslams įgyvendinti.

Įtraukiant į privatizuojamų objektų sąrašą Lietuvininkų g. 36 esantį muziejaus pastatą, atsižvelgta į vienos iš Šilutėje veikiančių draugijų prašymą ir jo pardavimo aukcioną siūloma atidėti. Minima draugija tikisi parduoti savo patalpas ar gauti lėšų iš kitų šaltinių ir dalyvauti pastato Lietuvininkų g. 36 aukcione.
Muziejaus pastato likutinė vertė 2017 metų gegužės 1 d. buvo 7819,04 Eur.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia