Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė.

Edukacinio renginio dalyviai ir adventinių valgių paragavo, ir naudingų žinių išgirdo.

Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo šviesesni, mat be morkų. Ir spalvą suteikiančio cukraus mažiau. Jei metai geri, ant stalo puikuodavosi lazdyno riešutų.
Ant vidutiniškai gyvenančio valstiečio stalo netrūkdavo vaikų mėgstamų džiovintų obuolių. Būtinai silkės patiekalų. Nė ant vieno žemaičio stalo netrūkdavo pupelių, kurias čia vadindavę šebeliais, – vienintelio produkto, kurio nepuola nei pelės, nei žiurkės. Sūriau virtos pupelės išsilaikydavo ilgiau. Žirnių virdavo, jų į kišenes pripildavo į mokyklą einantiems vaikams. Kastiniu lepinosi tik pasiturintys.
Advento skanėstas – varškė su avietėmis. Žemaičiai valgė kugelį. Jį kepdavo su varške, be mėsos. Kad plokštainis pavyktų, varškę su kiaušiniu ir prieskoniais išmaišydavo atskirai ir vėliau įpildavo į paruoštus tarkius. Ant advento stalo būdavo sūrio, agurkų, raugintų su ąžuolo lapais. „Parubežio“ žemaičiai iš prūsų pirkdavo rūkytų žuvelių. Sūrių produktų valgė, kad norėtų daugiau gerti, o mažiau valgyti.

Advento valgiai.

Tautodailininkė Teresė Lorenčienė papasakojo, kad jos tėvai buvę labai darbštūs, vaikams per adventą neleisdavę po svečius lakstyti – turėdavę namuose triūsti. Sakydavo: „Jei rankos nekruta, gali velnias pristoti“. Adventinio laikotarpio metu valgė daug daržovių. Iš namie auginamų moliūgų sriubas taisė, duoną kepdamos moterys naudodavo net sumaltas arbūzo sėklas. Tėvai išleisdavo pasisvečiuoti pas geriau gyvenančius giminaičius, kurie per adventą kepdavo mielinius blynus su moliūgais, bet be pieno. Blynus vadino vintiškais, juos valgė pagardintus aviečių uogiene. Iš savo vaikystės Teresė pamena, kad giminaičiai darydavo gardų sūrį, kuris išsilaikydavo po kelis mėnesius, o su marinatu – net pusmetį. Spirgynę darydavo iš linų sėmenų. Spirgynei smulkintus svogūnus apkepdavo sėmenų aliejuje. Svogūnus išėmus trumpam reikia paskrudinti sėmenis. Tada viską sumaišyti, druska paskaninti. Spirgynėje mirkydavo išvirtas neluptas bulves. „Galėdavai nusprogti bevalgydamas…“– porino T. Lorenčienė.
Ji dar paskaitė eilėraštį apie savo vaikystės Kalėdas, papasakojo, kad vaikystėje advento vakarais giedodavo „Karunką“, litanijas. Labiausiai mažajai Teresėlei įstrigo giesmė apie angelus: „Pakilki, o siela, nuo žemės purvų, ne jai esi skirta, ne jai esi tu…“
Skambių dainų užtraukė Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ dainininkai. Po smagios dainos visus pakvietė skanauti patiekalų nuo gausaus adventinio stalo. Valgių parūpino dainingosios „Pilutės“ šeimininkės ir kitos į edukacinį užsiėmimą apie advento valgius atskubėjusios moterys. Stasė Ežerinskienė pagamino cukinijų ananasų sultyse, o Zosė Kungienė cukinijos pagardą, tinkamą prie kitų patiekalų. Viktorija Jurkšaitienė paruošė silkių su svogūnais ir morkomis. Senoviškai kugelį su varške iškepė Birutė Majienė, o obuolių – Lina Balčiauskienė. Kanapinę spirginę pagamino Adma Baltutienė. Obuolių pyrago iškepė Zenė Dragūnienė, pyragų – Žemaičių Naumiesčio gerumo namų moterys.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite