Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė.

Edukacinio renginio dalyviai ir adventinių valgių paragavo, ir naudingų žinių išgirdo.

Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo šviesesni, mat be morkų. Ir spalvą suteikiančio cukraus mažiau. Jei metai geri, ant stalo puikuodavosi lazdyno riešutų.
Ant vidutiniškai gyvenančio valstiečio stalo netrūkdavo vaikų mėgstamų džiovintų obuolių. Būtinai silkės patiekalų. Nė ant vieno žemaičio stalo netrūkdavo pupelių, kurias čia vadindavę šebeliais, – vienintelio produkto, kurio nepuola nei pelės, nei žiurkės. Sūriau virtos pupelės išsilaikydavo ilgiau. Žirnių virdavo, jų į kišenes pripildavo į mokyklą einantiems vaikams. Kastiniu lepinosi tik pasiturintys.
Advento skanėstas – varškė su avietėmis. Žemaičiai valgė kugelį. Jį kepdavo su varške, be mėsos. Kad plokštainis pavyktų, varškę su kiaušiniu ir prieskoniais išmaišydavo atskirai ir vėliau įpildavo į paruoštus tarkius. Ant advento stalo būdavo sūrio, agurkų, raugintų su ąžuolo lapais. „Parubežio“ žemaičiai iš prūsų pirkdavo rūkytų žuvelių. Sūrių produktų valgė, kad norėtų daugiau gerti, o mažiau valgyti.

Advento valgiai.

Tautodailininkė Teresė Lorenčienė papasakojo, kad jos tėvai buvę labai darbštūs, vaikams per adventą neleisdavę po svečius lakstyti – turėdavę namuose triūsti. Sakydavo: „Jei rankos nekruta, gali velnias pristoti“. Adventinio laikotarpio metu valgė daug daržovių. Iš namie auginamų moliūgų sriubas taisė, duoną kepdamos moterys naudodavo net sumaltas arbūzo sėklas. Tėvai išleisdavo pasisvečiuoti pas geriau gyvenančius giminaičius, kurie per adventą kepdavo mielinius blynus su moliūgais, bet be pieno. Blynus vadino vintiškais, juos valgė pagardintus aviečių uogiene. Iš savo vaikystės Teresė pamena, kad giminaičiai darydavo gardų sūrį, kuris išsilaikydavo po kelis mėnesius, o su marinatu – net pusmetį. Spirgynę darydavo iš linų sėmenų. Spirgynei smulkintus svogūnus apkepdavo sėmenų aliejuje. Svogūnus išėmus trumpam reikia paskrudinti sėmenis. Tada viską sumaišyti, druska paskaninti. Spirgynėje mirkydavo išvirtas neluptas bulves. „Galėdavai nusprogti bevalgydamas…“– porino T. Lorenčienė.
Ji dar paskaitė eilėraštį apie savo vaikystės Kalėdas, papasakojo, kad vaikystėje advento vakarais giedodavo „Karunką“, litanijas. Labiausiai mažajai Teresėlei įstrigo giesmė apie angelus: „Pakilki, o siela, nuo žemės purvų, ne jai esi skirta, ne jai esi tu…“
Skambių dainų užtraukė Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ dainininkai. Po smagios dainos visus pakvietė skanauti patiekalų nuo gausaus adventinio stalo. Valgių parūpino dainingosios „Pilutės“ šeimininkės ir kitos į edukacinį užsiėmimą apie advento valgius atskubėjusios moterys. Stasė Ežerinskienė pagamino cukinijų ananasų sultyse, o Zosė Kungienė cukinijos pagardą, tinkamą prie kitų patiekalų. Viktorija Jurkšaitienė paruošė silkių su svogūnais ir morkomis. Senoviškai kugelį su varške iškepė Birutė Majienė, o obuolių – Lina Balčiauskienė. Kanapinę spirginę pagamino Adma Baltutienė. Obuolių pyrago iškepė Zenė Dragūnienė, pyragų – Žemaičių Naumiesčio gerumo namų moterys.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,

Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti. „Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų