Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė.

Edukacinio renginio dalyviai ir adventinių valgių paragavo, ir naudingų žinių išgirdo.

Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo šviesesni, mat be morkų. Ir spalvą suteikiančio cukraus mažiau. Jei metai geri, ant stalo puikuodavosi lazdyno riešutų.
Ant vidutiniškai gyvenančio valstiečio stalo netrūkdavo vaikų mėgstamų džiovintų obuolių. Būtinai silkės patiekalų. Nė ant vieno žemaičio stalo netrūkdavo pupelių, kurias čia vadindavę šebeliais, – vienintelio produkto, kurio nepuola nei pelės, nei žiurkės. Sūriau virtos pupelės išsilaikydavo ilgiau. Žirnių virdavo, jų į kišenes pripildavo į mokyklą einantiems vaikams. Kastiniu lepinosi tik pasiturintys.
Advento skanėstas – varškė su avietėmis. Žemaičiai valgė kugelį. Jį kepdavo su varške, be mėsos. Kad plokštainis pavyktų, varškę su kiaušiniu ir prieskoniais išmaišydavo atskirai ir vėliau įpildavo į paruoštus tarkius. Ant advento stalo būdavo sūrio, agurkų, raugintų su ąžuolo lapais. „Parubežio“ žemaičiai iš prūsų pirkdavo rūkytų žuvelių. Sūrių produktų valgė, kad norėtų daugiau gerti, o mažiau valgyti.

Advento valgiai.

Tautodailininkė Teresė Lorenčienė papasakojo, kad jos tėvai buvę labai darbštūs, vaikams per adventą neleisdavę po svečius lakstyti – turėdavę namuose triūsti. Sakydavo: „Jei rankos nekruta, gali velnias pristoti“. Adventinio laikotarpio metu valgė daug daržovių. Iš namie auginamų moliūgų sriubas taisė, duoną kepdamos moterys naudodavo net sumaltas arbūzo sėklas. Tėvai išleisdavo pasisvečiuoti pas geriau gyvenančius giminaičius, kurie per adventą kepdavo mielinius blynus su moliūgais, bet be pieno. Blynus vadino vintiškais, juos valgė pagardintus aviečių uogiene. Iš savo vaikystės Teresė pamena, kad giminaičiai darydavo gardų sūrį, kuris išsilaikydavo po kelis mėnesius, o su marinatu – net pusmetį. Spirgynę darydavo iš linų sėmenų. Spirgynei smulkintus svogūnus apkepdavo sėmenų aliejuje. Svogūnus išėmus trumpam reikia paskrudinti sėmenis. Tada viską sumaišyti, druska paskaninti. Spirgynėje mirkydavo išvirtas neluptas bulves. „Galėdavai nusprogti bevalgydamas…“– porino T. Lorenčienė.
Ji dar paskaitė eilėraštį apie savo vaikystės Kalėdas, papasakojo, kad vaikystėje advento vakarais giedodavo „Karunką“, litanijas. Labiausiai mažajai Teresėlei įstrigo giesmė apie angelus: „Pakilki, o siela, nuo žemės purvų, ne jai esi skirta, ne jai esi tu…“
Skambių dainų užtraukė Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ dainininkai. Po smagios dainos visus pakvietė skanauti patiekalų nuo gausaus adventinio stalo. Valgių parūpino dainingosios „Pilutės“ šeimininkės ir kitos į edukacinį užsiėmimą apie advento valgius atskubėjusios moterys. Stasė Ežerinskienė pagamino cukinijų ananasų sultyse, o Zosė Kungienė cukinijos pagardą, tinkamą prie kitų patiekalų. Viktorija Jurkšaitienė paruošė silkių su svogūnais ir morkomis. Senoviškai kugelį su varške iškepė Birutė Majienė, o obuolių – Lina Balčiauskienė. Kanapinę spirginę pagamino Adma Baltutienė. Obuolių pyrago iškepė Zenė Dragūnienė, pyragų – Žemaičių Naumiesčio gerumo namų moterys.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Atšilus orams – nelaimių gausa

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad per karščius daugėja skenduolių, gaisų namuose ir miškuose. Štai kokių nelaimių buvo gegužės 24-26 dienomis, savaitgalį. Galime tik būti ramesni, nes Šilutės rajoną šįkart nelaimės aplenkė. Meteorologai žada permainingus orus – bus karšta ir daug kritulių. Šiluma nežada trauktis ir šią savaitę. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas. Kad poilsio prie vandens telkinių neaptemdytų skaudūs įvykiai, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsargiai ir saugiai. Šiemet vanduo jau pasiglemžė 34 gyvybes (pernai per tą

Taip pat skaitykite