Ką pasienio žemaičiai valgydavo sulaukę advento?

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė.

Edukacinio renginio dalyviai ir adventinių valgių paragavo, ir naudingų žinių išgirdo.

Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo šviesesni, mat be morkų. Ir spalvą suteikiančio cukraus mažiau. Jei metai geri, ant stalo puikuodavosi lazdyno riešutų.
Ant vidutiniškai gyvenančio valstiečio stalo netrūkdavo vaikų mėgstamų džiovintų obuolių. Būtinai silkės patiekalų. Nė ant vieno žemaičio stalo netrūkdavo pupelių, kurias čia vadindavę šebeliais, – vienintelio produkto, kurio nepuola nei pelės, nei žiurkės. Sūriau virtos pupelės išsilaikydavo ilgiau. Žirnių virdavo, jų į kišenes pripildavo į mokyklą einantiems vaikams. Kastiniu lepinosi tik pasiturintys.
Advento skanėstas – varškė su avietėmis. Žemaičiai valgė kugelį. Jį kepdavo su varške, be mėsos. Kad plokštainis pavyktų, varškę su kiaušiniu ir prieskoniais išmaišydavo atskirai ir vėliau įpildavo į paruoštus tarkius. Ant advento stalo būdavo sūrio, agurkų, raugintų su ąžuolo lapais. „Parubežio“ žemaičiai iš prūsų pirkdavo rūkytų žuvelių. Sūrių produktų valgė, kad norėtų daugiau gerti, o mažiau valgyti.

Advento valgiai.

Tautodailininkė Teresė Lorenčienė papasakojo, kad jos tėvai buvę labai darbštūs, vaikams per adventą neleisdavę po svečius lakstyti – turėdavę namuose triūsti. Sakydavo: „Jei rankos nekruta, gali velnias pristoti“. Adventinio laikotarpio metu valgė daug daržovių. Iš namie auginamų moliūgų sriubas taisė, duoną kepdamos moterys naudodavo net sumaltas arbūzo sėklas. Tėvai išleisdavo pasisvečiuoti pas geriau gyvenančius giminaičius, kurie per adventą kepdavo mielinius blynus su moliūgais, bet be pieno. Blynus vadino vintiškais, juos valgė pagardintus aviečių uogiene. Iš savo vaikystės Teresė pamena, kad giminaičiai darydavo gardų sūrį, kuris išsilaikydavo po kelis mėnesius, o su marinatu – net pusmetį. Spirgynę darydavo iš linų sėmenų. Spirgynei smulkintus svogūnus apkepdavo sėmenų aliejuje. Svogūnus išėmus trumpam reikia paskrudinti sėmenis. Tada viską sumaišyti, druska paskaninti. Spirgynėje mirkydavo išvirtas neluptas bulves. „Galėdavai nusprogti bevalgydamas…“– porino T. Lorenčienė.
Ji dar paskaitė eilėraštį apie savo vaikystės Kalėdas, papasakojo, kad vaikystėje advento vakarais giedodavo „Karunką“, litanijas. Labiausiai mažajai Teresėlei įstrigo giesmė apie angelus: „Pakilki, o siela, nuo žemės purvų, ne jai esi skirta, ne jai esi tu…“
Skambių dainų užtraukė Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ dainininkai. Po smagios dainos visus pakvietė skanauti patiekalų nuo gausaus adventinio stalo. Valgių parūpino dainingosios „Pilutės“ šeimininkės ir kitos į edukacinį užsiėmimą apie advento valgius atskubėjusios moterys. Stasė Ežerinskienė pagamino cukinijų ananasų sultyse, o Zosė Kungienė cukinijos pagardą, tinkamą prie kitų patiekalų. Viktorija Jurkšaitienė paruošė silkių su svogūnais ir morkomis. Senoviškai kugelį su varške iškepė Birutė Majienė, o obuolių – Lina Balčiauskienė. Kanapinę spirginę pagamino Adma Baltutienė. Obuolių pyrago iškepė Zenė Dragūnienė, pyragų – Žemaičių Naumiesčio gerumo namų moterys.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite