Neringa skelbia Lietuvos kultūros sostinės atidarymą

Šilutės kraštą nuo kaimynų Neringoje skiria Kuršių marios, o jomis driekiasi vandens kelias. Į aną marių pusę jau galima nuplaukti tiesiai iš Šilutės mažųjų laivų ar kito Nemuno deltos uosto. Ar verta? Žinoma, nes Neringa šiemet oficialiai paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tad į ten verta vykti ne tik dėl gražios gamtos, jūros, ramybės, bet ir dėl įvairių kultūros renginių.

Penktadienį Neringoje oficialiai prasideda Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Jie turėjo prasidėti metų pradžioje, bet dėl epidemiologinės situacijos perkelti į vasarą. Atidarymui pasirinktas spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“. Jis ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu.

Atidarymo renginys vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų. „Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai supinami į libretą bus perduodami žiūrovams ausinių pagalba. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Lietuvos kultūros sostinės metams Neringa yra numačiusi apie šimtą renginių ir patirčių. „Neringa – ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, jog įvairi „Kultūros salos“ programa atlieps lankytojų lūkesčius“, – sakė projekto vadovas, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis. Jis pabrėžė, kad kultūros sostinei skirtais projektais siekiama įgyvendinti pokytį miesto bendruomenėje. Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

Parengta pagal Neringos savivaldybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip karštą dieną tinkamai laikyti maisto produktus?

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliui kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti. „Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl gana aukštos temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina

Siūlo nekeisti nekilnojamojo turto mokesčių

Šilutės rajono savivaldybės taryba turi apsispręsti dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčių. Kol kas siūlo jų nekeisti ir palikti galiojusius iki šiol. Kokie jie? Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, Savivaldybė nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino tarifo nenustato, savivaldybės teritorijoje taikomas minimalus 0,5 proc.

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Taip pat skaitykite