Studentų vizijose – Kuršių marių pakrantės

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę.

Studentų siūlomus projektus apžiūrėjo kintiškiai.

Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą Kintų miestelio turistiniam patrauklumui didinti. Kintiškiai ir toliau puoselėja vilčių, kaip sutvarkyti marių pakrantę. Dabar jų akiratyje – marių pakrantė nuo maudyklės iki prieplaukos (apie 800 metrų).
Populiarumo Kintų maudyklei netrūksta, esant vėjui, pakrantėje kuriasi jėgos aitvarų entuziastai, o spiginant saulei – mėgstantys maudynes ar pasilepinti saulėje. Kintų pakrantę į savo žemėlapius įtraukė buriuotojai. Ką daryti, kad visiems pakrantė būtų prieinama ir patraukli. Tokios mintys paakino kintiškį Lauryną Juodešką kreiptis patarimo į specialistus Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje. Kintiškio mintims pritarę katedros vedėjas Marius Pranas Šaliamoras bei keli lektoriai praėjusią vasarą surengė Kintuose stovyklą Architektūros katedros studentams. Būsimieji architektai stovyklavo, rinko medžiagą projektiniams darbams, kurių tema – Kuršių marių pakrantės ties Kintais vizija. Kaip turėtų atrodyti marių pakrantė, studentai klausė ir pačių kintiškių. Kūrybinės stovyklos Kintuose mintys buvo įgyvendintos 4 projektiniuose darbuose. Neseniai studentai su savo darbais supažindino Kintų bendruomenę.

Vilniaus dailės akademijos architektūros katedros studentai, Kintų vizijos kūrėjai kartu su kintiškiu Laurynu Juodeška, Audra Juodeškiene.

Vienas projektinių darbų pavadintas „Kinttakis“. Šios idėjos autoriai pripažįsta, kad jų sumanytas vingiuojantis takas palei marias nėra tradicinis. Jis vingiuoja ir kyla aukštyn ar leidžiasi žemyn, vis atverdamas supantį Pamario gamtos grožį. Pakilus taku, atsivertų Kuršių nerijos panorama, nusileidus žemyn – būtų galima stebėti Pamario florą ir fauną, panirti į meldus. Siūlomas dviaukštis takas, kurio pirmajame integruotos užuovėjos – erdvės informaciniam centrui, sportininkams, kavinėms, parduotuvėlėms. Projektų autoriai siūlo rengti zonas jėgos aitvarininkams, buriuotojams, baidarininkams, plaukikams.
Vieno projekto autoriai siūlo buriuotojams įsikurti po kurėnų bures primenančiomis trikampėmis palapinėmis krante, numato plūduriuojančias saleles mariose, kiti siūlo poilsio zonas kurti burbuluose bei statinį ant pantoninio tilto.
VDI architektūros katedros vedėjas pakvietė įvairias kintiškių grupes, kiekvieną asmeniškai išsakyti savo nuomonę. Stendai su projektiniais darbais bus eksponuojami bibliotekoje, o išsakyti savo nuomonę galima Kintų bendruomenės internetinėje svetainėje.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė, kad studentų vizija, norai – sveikintini. Daugumą tokių vizijų kintiškiai seniai puoselėjo mintyse. Kintiškių noras, kad marių pakrantė, kaip rekreacinė zona, atsirastų bendrajame plane – netolima perspektyva. Seniūnas priminė, kad teritorija, apie kurią kalbama, yra išskirtinė, per metus net kelis kartus užliejama. Paplūdimį valyti, atnaujinti tenka kasmet. Kita problema – ledonešis. Vargu ar ledonešį atlaikytų kurios nors konstrukcijos. Kitas svarbus aspektas – erozija, kuri prasidėtų labiau atidengus krantą.
Šilutės r. savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis pasveikino studentus su pirmąja kregžde. Jis įžvelgė, kad projektiniuose darbuose yra daug neapgalvotų dalykų. Jam kilo klausimų ar su jėgos aitvarais bangas skuodžiantys profesionalai ir mėgėjai netrukdys vieni kitiems, kaip palapinėse pasislėpti nuo vėjų, kur bus medicinos centras? Kiek poilsiautojų galima apnakvyndinti, kur nukreipiami dviračių takai ir, galiausiai, kur bus tualetai?
Studentams siūlė prie savo darbų sugrįžti po metų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,