Studentų vizijose – Kuršių marių pakrantės

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę.

Studentų siūlomus projektus apžiūrėjo kintiškiai.

Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą Kintų miestelio turistiniam patrauklumui didinti. Kintiškiai ir toliau puoselėja vilčių, kaip sutvarkyti marių pakrantę. Dabar jų akiratyje – marių pakrantė nuo maudyklės iki prieplaukos (apie 800 metrų).
Populiarumo Kintų maudyklei netrūksta, esant vėjui, pakrantėje kuriasi jėgos aitvarų entuziastai, o spiginant saulei – mėgstantys maudynes ar pasilepinti saulėje. Kintų pakrantę į savo žemėlapius įtraukė buriuotojai. Ką daryti, kad visiems pakrantė būtų prieinama ir patraukli. Tokios mintys paakino kintiškį Lauryną Juodešką kreiptis patarimo į specialistus Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje. Kintiškio mintims pritarę katedros vedėjas Marius Pranas Šaliamoras bei keli lektoriai praėjusią vasarą surengė Kintuose stovyklą Architektūros katedros studentams. Būsimieji architektai stovyklavo, rinko medžiagą projektiniams darbams, kurių tema – Kuršių marių pakrantės ties Kintais vizija. Kaip turėtų atrodyti marių pakrantė, studentai klausė ir pačių kintiškių. Kūrybinės stovyklos Kintuose mintys buvo įgyvendintos 4 projektiniuose darbuose. Neseniai studentai su savo darbais supažindino Kintų bendruomenę.

Vilniaus dailės akademijos architektūros katedros studentai, Kintų vizijos kūrėjai kartu su kintiškiu Laurynu Juodeška, Audra Juodeškiene.

Vienas projektinių darbų pavadintas „Kinttakis“. Šios idėjos autoriai pripažįsta, kad jų sumanytas vingiuojantis takas palei marias nėra tradicinis. Jis vingiuoja ir kyla aukštyn ar leidžiasi žemyn, vis atverdamas supantį Pamario gamtos grožį. Pakilus taku, atsivertų Kuršių nerijos panorama, nusileidus žemyn – būtų galima stebėti Pamario florą ir fauną, panirti į meldus. Siūlomas dviaukštis takas, kurio pirmajame integruotos užuovėjos – erdvės informaciniam centrui, sportininkams, kavinėms, parduotuvėlėms. Projektų autoriai siūlo rengti zonas jėgos aitvarininkams, buriuotojams, baidarininkams, plaukikams.
Vieno projekto autoriai siūlo buriuotojams įsikurti po kurėnų bures primenančiomis trikampėmis palapinėmis krante, numato plūduriuojančias saleles mariose, kiti siūlo poilsio zonas kurti burbuluose bei statinį ant pantoninio tilto.
VDI architektūros katedros vedėjas pakvietė įvairias kintiškių grupes, kiekvieną asmeniškai išsakyti savo nuomonę. Stendai su projektiniais darbais bus eksponuojami bibliotekoje, o išsakyti savo nuomonę galima Kintų bendruomenės internetinėje svetainėje.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė, kad studentų vizija, norai – sveikintini. Daugumą tokių vizijų kintiškiai seniai puoselėjo mintyse. Kintiškių noras, kad marių pakrantė, kaip rekreacinė zona, atsirastų bendrajame plane – netolima perspektyva. Seniūnas priminė, kad teritorija, apie kurią kalbama, yra išskirtinė, per metus net kelis kartus užliejama. Paplūdimį valyti, atnaujinti tenka kasmet. Kita problema – ledonešis. Vargu ar ledonešį atlaikytų kurios nors konstrukcijos. Kitas svarbus aspektas – erozija, kuri prasidėtų labiau atidengus krantą.
Šilutės r. savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis pasveikino studentus su pirmąja kregžde. Jis įžvelgė, kad projektiniuose darbuose yra daug neapgalvotų dalykų. Jam kilo klausimų ar su jėgos aitvarais bangas skuodžiantys profesionalai ir mėgėjai netrukdys vieni kitiems, kaip palapinėse pasislėpti nuo vėjų, kur bus medicinos centras? Kiek poilsiautojų galima apnakvyndinti, kur nukreipiami dviračių takai ir, galiausiai, kur bus tualetai?
Studentams siūlė prie savo darbų sugrįžti po metų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 52

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite