Studentų vizijose – Kuršių marių pakrantės

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę.

Studentų siūlomus projektus apžiūrėjo kintiškiai.

Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą Kintų miestelio turistiniam patrauklumui didinti. Kintiškiai ir toliau puoselėja vilčių, kaip sutvarkyti marių pakrantę. Dabar jų akiratyje – marių pakrantė nuo maudyklės iki prieplaukos (apie 800 metrų).
Populiarumo Kintų maudyklei netrūksta, esant vėjui, pakrantėje kuriasi jėgos aitvarų entuziastai, o spiginant saulei – mėgstantys maudynes ar pasilepinti saulėje. Kintų pakrantę į savo žemėlapius įtraukė buriuotojai. Ką daryti, kad visiems pakrantė būtų prieinama ir patraukli. Tokios mintys paakino kintiškį Lauryną Juodešką kreiptis patarimo į specialistus Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje. Kintiškio mintims pritarę katedros vedėjas Marius Pranas Šaliamoras bei keli lektoriai praėjusią vasarą surengė Kintuose stovyklą Architektūros katedros studentams. Būsimieji architektai stovyklavo, rinko medžiagą projektiniams darbams, kurių tema – Kuršių marių pakrantės ties Kintais vizija. Kaip turėtų atrodyti marių pakrantė, studentai klausė ir pačių kintiškių. Kūrybinės stovyklos Kintuose mintys buvo įgyvendintos 4 projektiniuose darbuose. Neseniai studentai su savo darbais supažindino Kintų bendruomenę.

Vilniaus dailės akademijos architektūros katedros studentai, Kintų vizijos kūrėjai kartu su kintiškiu Laurynu Juodeška, Audra Juodeškiene.

Vienas projektinių darbų pavadintas „Kinttakis“. Šios idėjos autoriai pripažįsta, kad jų sumanytas vingiuojantis takas palei marias nėra tradicinis. Jis vingiuoja ir kyla aukštyn ar leidžiasi žemyn, vis atverdamas supantį Pamario gamtos grožį. Pakilus taku, atsivertų Kuršių nerijos panorama, nusileidus žemyn – būtų galima stebėti Pamario florą ir fauną, panirti į meldus. Siūlomas dviaukštis takas, kurio pirmajame integruotos užuovėjos – erdvės informaciniam centrui, sportininkams, kavinėms, parduotuvėlėms. Projektų autoriai siūlo rengti zonas jėgos aitvarininkams, buriuotojams, baidarininkams, plaukikams.
Vieno projekto autoriai siūlo buriuotojams įsikurti po kurėnų bures primenančiomis trikampėmis palapinėmis krante, numato plūduriuojančias saleles mariose, kiti siūlo poilsio zonas kurti burbuluose bei statinį ant pantoninio tilto.
VDI architektūros katedros vedėjas pakvietė įvairias kintiškių grupes, kiekvieną asmeniškai išsakyti savo nuomonę. Stendai su projektiniais darbais bus eksponuojami bibliotekoje, o išsakyti savo nuomonę galima Kintų bendruomenės internetinėje svetainėje.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė, kad studentų vizija, norai – sveikintini. Daugumą tokių vizijų kintiškiai seniai puoselėjo mintyse. Kintiškių noras, kad marių pakrantė, kaip rekreacinė zona, atsirastų bendrajame plane – netolima perspektyva. Seniūnas priminė, kad teritorija, apie kurią kalbama, yra išskirtinė, per metus net kelis kartus užliejama. Paplūdimį valyti, atnaujinti tenka kasmet. Kita problema – ledonešis. Vargu ar ledonešį atlaikytų kurios nors konstrukcijos. Kitas svarbus aspektas – erozija, kuri prasidėtų labiau atidengus krantą.
Šilutės r. savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis pasveikino studentus su pirmąja kregžde. Jis įžvelgė, kad projektiniuose darbuose yra daug neapgalvotų dalykų. Jam kilo klausimų ar su jėgos aitvarais bangas skuodžiantys profesionalai ir mėgėjai netrukdys vieni kitiems, kaip palapinėse pasislėpti nuo vėjų, kur bus medicinos centras? Kiek poilsiautojų galima apnakvyndinti, kur nukreipiami dviračių takai ir, galiausiai, kur bus tualetai?
Studentams siūlė prie savo darbų sugrįžti po metų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite