Kaliningrado tranzito saugumui užtikrinti Europos Komisija skyrė 24 milijonus eurų

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl papildomo finansavimo Specialiajai tranzito schemai ir skyrė 24 mln. eurų specialiosios tranzito schemos rizikos valdymo priemonėms įsigyti.

Projektas, kurį įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnyba įsigys sraigtasparnį ir kitas transporto priemones bei specialią įrangą, skirtas sustiprinti su Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimu susijusių saugumo rizikų valdymą.

„Papildomai gautos lėšos iš Europos Sąjungos padės užtikrinti maksimalų Kaliningrado tranzito schemos saugumą. Šiuo sudėtingu laikotarpiu turime skirti ypatingą dėmesį keleivių ir krovinių tranzitui traukiniais į Kaliningrado sritį. Pablogėjus geopolitinei situacijai regione, negalime prarasti budrumo. Esame dėkingi Europos Komisijai už supratimą ir bendradarbiavimą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrės teigimu, Lietuva privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, tad šiuo metu keleivių ir krovinių tranzitas traukiniais į/iš Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį yra vykdomas sklandžiai ir nepertraukiamai.

Tranzitas vykdomas remiantis galiojančiu Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimu ir jame apibrėžtais įsipareigojimais.

Prieš metus ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti naują geopolitinį kontekstą ir skirti Kaliningrado tranzito saugumo užtikrinimui papildomą ES finansavimą.

Pasak A. Bilotaitės, Vidaus reikalų ministerijos pastangomis Lietuva iš Europos Komisijos pastarųjų trejų metų laikotarpiu papildomai gavo 94 mln. eurų paramą ES išorės sienos apsaugos ir vidaus saugumo stiprinimui.

Vidaus reikalų min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite