Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai.

„Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį karstinio regiono upių vandenyje“, – sako LGT Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius.

Jo teigimu, dauguma smegduobių, kaip ir ankstesniais metais, nėra didelės. Daugiausia jų užfiksuota Biržų r. Karajimiškio, Šlepščių ir Mantagailiškio kaimų dirbamuose laukuose. Pasvalio r., prie Trečionių kaimo, soduose netoli viena nuo kitos buvo nustatytos trys naujos smegduobės ir viena senesnė, atsivėrusi 2021-2022 m. Didžiausia smegduobė yra 6 m skersmens ir 3 metrų gylio.

„Terminas kárstas kilo nuo Karsto plynaukštės Slovėnijoje pavadinimo. Plynaukštė sudaryta iš klinčių, kurios, laikui bėgant, tirpsta ir suformuoja urvus, olas ir kitas karstines formas. Karstas – tai geologinis procesas, kai požeminis vanduo tirpina uolienas, dėl to susidaro įvairaus dydžio tuštumos. Tirpinama gali būti klintis, dolomitas, akmens druska ar gipsas“, – aiškina V. Minkevičius.

Lietuvoje aktyvus karstas paplitęs šiaurinėje dalyje, daugiausia Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Čia tirpios gipso uolienos slūgso arti žemės paviršiaus. Ištirpus gipsui, požemyje formuojasi įvairaus dydžio tuštumos, o įgriuvus virš tuštumos esančioms uolienoms, atsiveria smegduobės.

Pasak geologo, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje vis dar aktyvus ir kiekvienais metais atsiranda naujų smegduobių. Didžioji dauguma jų nedidelės – iki 1 m skersmens ir 1-2 m gylio.

Pastebėtina, priduria V. Minkevičius, kad tame pačiame lauke prie Trečionių kaimo 2013 m. atsivėrė 8 m skersmens ir net 9,5 m gylio smegduobė. Ne mažiau įspūdinga šiais metais prie Kirdonių gyvenvietės, netoli intensyviai naudojamo kelio, atsivėrusi 4 metrų gylio ir daugiau nei 6 metrų skersmens smegduobė.

Kai kurios smegduobės Lietuvoje susijusios su vietinėmis legendomis ir mitais. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad smegduobės yra vartai į kitą pasaulį arba kad jose gyvena būtybės iš kitų pasaulių. O įsimintinoms smegduobėms suteikti pavadinimai: Karvės ola – dėl to, kad įkrito karvė, Lapės ola – nes joje apsigyveno lapė, Velykų duobė  atsivėrė per Velykas, Geologų duobė atsivėrė per Geologų dieną, Kruopio duobė – nes ūkininko Kruopio laukuose, Jaronio duobė  – nes prie Jaronių (tokia pavardė) sodybos.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Gitano Nausėdos pergalė

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda perrinktas dar vienai penkerių kadencijai. Gegužės 26 d., sekmadienį, įvyko antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi du daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą gavę kandidatai: Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Gitanas Nausėda surinko 74,43 proc. balsų, o Ingrida Šimonytė – 24,06 proc. balsų. Visose Lietuvos savivaldybėse daugiausia balsų gavo Gitanas Nausėda. Šalies vadovu sekmadienį perrinktas G. Nausėda didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo 94,70

Daržovė, kuri prailgins gyvenimą

Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre – siekiamybė ilgaamžiškumui, apimant tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir emocinės sveikatos dermę. Visi šie veiksniai susiję, tačiau kaip pabrėžia „Maximos“ funkcinės mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, lengviausia to siekti skiriant didesnį dėmesį mitybai, gausiai valgant sezoninius produktus, pavyzdžiui, smidrus. Dietologas pažymi, kad tai – šiuo metu šviežiausia daržovė parduotuvėse, suteiksianti daugiau naudos nei sauja maisto papildų. Dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad kiekvienas turėtų pagalvoti apie tai, kaip galėtų gyventi ne tik kuo ilgiau,

Psichologas: namų ruoša niekada nesibaigs, o laikas atokvėpiui – ne mažiau svarbus

Vienas išsamiausių tarptautinių tyrimų apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad, norint namuose jaustis gerai, svarbu juose jausti kontrolę. Deja, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui tai padaryti trukdo namų ruošos darbai, kurie, atrodo, niekada nesibaigia. Ekspertai dalinasi praktiškais patarimais, kaip atrasti pusiausvyrą tarp darbų, kuriuos namuose būtina nudirbti, ir noro tiesiog atsipalaiduoti. Kasmetinio IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės faktorių namuose. Psichologas Paulius Rakštikas aiškina, kad tvarkingi namai

Orai: bus iki 30 laipsnių karščio, galimas lietus

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Panašu, kad termometrai rodys iki 30 laipsnių karščio. Gegužės 27 d., pirmadienį, naktį temperatūra  siekė 10-15, pajūryje – 16-18 laipsnių šilumos. Dieną lietaus tikimybė maža. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra 24-29 laipsniai karščio. Gegužės 28 d., antradienį, dieną kai kur trumpas lietus, perkūnija. Vėjas pietryčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį sieks 11-16, Kuršių nerijoje – 17-19, dieną bus 25-30 laipsniai karščio. Gegužės 29 d., trečiadienį, dieną daug kur trumpas lietus, perkūnija.

Taip pat skaitykite