Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet…

Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį tokia žema temperatūra įspūdžio niekam nepadarytų. Užtat vėlyvą pavasarį, ai augalija jau pilnai sužaliuoja, toks šaltis yra stichinis meteorologinis reiškinys.

Žemėlapyje matome, kad daugelis šalčio rekordų yra seni. Seniausias (-4,9°C) užfiksuotas Kaune prieš daugiau nei šimtmetį, 1900 m. gegužės 11 d. Išskirtinai šalta buvo ir 1935 m. gegužės 2 d. rytą. Tuo metu užfiksuotos reikšmės vis dar išlieka nepagerintos net keturiose meteorologijos stotyse: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose ir Biržuose. Be to, tų metų gegužė Lietuvoje buvo viena vėsiausių per beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją.

Patys naujausi gegužės mėn. šalčio rekordai buvo užfiksuoti 2007 m. gegužės 2 d. net šešiose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse: Laukuvoje, Raseiniuose, Utenoje, Dūkšte, Kybartuose ir Lazdijuose. Tų metų gegužė vidutiniškai buvo netgi šiltesnė už daugiametę normą ir labai vėsiais orais pasižymėjo tik balandžio-gegužės sandūra. Vėliau orai pamažu atšilo, o gegužės pabaiga buvo net labai šilta.

Faktai:

  • paskutinį kartą vėsus kone visas gegužės mėnuo buvo 2020 metais – vidutinė temperatūra siekė +10,2°C, kai norma yra +12,5°C.
  • Pats šalčiausias mėnuo per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją buvo 1980 m., kuomet vidutinė temperatūra buvo vos +7,9°C.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ startavo pilietiškumo žygiu

Gegužės 11-ąją, šeštadienio rytą, Šilutės senojo turgaus aikštėje jaunimas kartu su žygio vadovu Matu Toliušiu (Barzdotas gidas) pradėjo pilietiškumo žygį „Pamario krašto takais“. Dalyviai padarė lengvą mankštą ir, išklausę instrukcijų, leidosi į žygį. Žygio metu aplankytas Vilko vaikų paminklas. Keliauta Bismarko kolonijos/Žalgirių miško Rupkalvių pelkės link. Pabuvota prie rašytojo Hermano Zudermano ąžuolo. Pasiekę pusiaukelę jėgas žygeiviai atgavo valgydami ką tik išvirtą plovą. Pasistiprinus, alternatyvią veiklą vedė Šilutės šaulių 308 kuopos nariai. Bendradarbiaujant su Šilutės pirmosios gimnazijos Nacionalinio saugumo ir krašto

Aplinkosaugininkai ragina keisti tradicijas – švenčių nepuošti balionais

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios tradicijos ne tik atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką. Žala gyvūnams Absoliučiai visi paleisti balionai ir dangaus žibintai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka. Daugybė balionų likučių atsiduria upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį

Žiedadulkės gali pakeisti vandens telkinių spalvą ir skaidrumą

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė. Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į

Parama Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę planuoja posėdžiuose svarstyti įvairius reikalus, dėl kurių apsispręs gegužės pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Vienas iš sprendimo projektų – skirti lėšų Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios remontui. Gautas Ramučių evangelikų liuteronų parapijos prašymas prisidėti prie Ramučių bažnyčios vidaus patalpų remonto darbų apmokėjimo. Bažnyčios suolų, balkonų, medinių grindų, sienų ir lubų dažymo darbų vertė viršija 22,4 tūkst. Eur.  Parapija iš surinktų aukų prisidės 3,4 tūkst. Eur, Šiaurės Vokietijos evangelikų bažnyčia prisidės 7 tūkst. Eur. Parapija prašo skirti

Taip pat skaitykite