Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje

Trečiadienį, sausio 15-ąją, Šilutėje paminėtos 97-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Tradiciškai minėjimas vyko prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, Šilutės r. vicemeras Sigitas Šeputis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, Savivaldybės darbuotojas Andrius Jurkus uždegė žvakes, padėjo gėlių.

Pagarbą 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Šilutės meno mokyklos pedagogas Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną, dainavo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“.

„Ši diena – išdidi ir didi ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Drąsus ir ryžtingas žingsnis to meto politikų buvo pabandyti prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Rizika pasitvirtino. Šiandien mes esame jūrinė valstybė. Vietoj turėtų 8 km prie Nemirsetos Baltijos jūros kranto, mes turime beveik 100 km. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. Ir kas gali pasakyti, kokiame krašte mes gyventume, jei nebūtų įvykęs sukilimas. Džiaukimės, kad gyvename išskirtiniame krašte, o Sausio 15-oji – drąsos simbolis“, – minėjimo metu sveikino susirinkusiuosius Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis.

Mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ padainavo „Lietuva, brangi šalele“ ir „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji sukilimo metu. Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, uždegtos žvakės, padėta gėlių.

Vakare Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laiko liudininkai”, kurioje buvo pristatomi padovanoti ar įsigyti eksponatai, papildę muziejaus fondus 2019-aisiais.
Muziejuje taip pat eksponuojama paroda „Nematoma paveikslo pusė”. Ši paroda sausį bus eksponuojama ir kitose šešiuose Lietuvos regionų muziejuose. Tai – ciklas parodų, kuriose pristatomi paveikslai iš muziejų fondų ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius.

Projektas „Nematoma paveikslo pusė“ skirtas supažindinti muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami jau kelis dešimtmečius. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su plika akimi matomu vaizdu galima pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją.

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas ir kitos teritorijos. Klaipėdos kraštas po Versalio taikos konferencijos buvo atiduotas administruoti Prancūzijai. Apie prancūzų gyvenimą Šilutėje ir Klaipėdos krašte žinoma iš išlikusio prancūzų karininko dienoraščio. Rašoma, kad 1920-aisiais vasario 15-ąją traukiniu į Šilutę atvyko ketvirtoji prancūzų kuopa ir du kulkosvaidininkų būriai, kurie apsistojo Šilutės geležinkelio stotyje, kiti įsikūrė „Germanijos“ viešbutyje. Dienotvarkė buvo paprasta: ryte – teoriniai mokymai, vėliau – budėjimas ar sargyba. Lietuvos ir Vokietijos pasienyje buvo įkurtas žvalgyboms skirtas bokštas. Retkarčiais pasitaikydavo mokomųjų signalų bei keliolikos kilometrų žygių.
Laisvu nuo tarnybos laiku prancūzų šauliai nevengė ir pasivaikščiojimų po Šilutę. Nors miestiečiai buvo geranoriški, tačiau būryje buvo po 5 karius. Žinoma atvejų, kai jie lankėsi Verdainės bažnyčioje, taip pat miestelio kirpykloje, smuklėje ir maisto prekių parduotuvėse. Dienoraštyje rašoma ir apie kariškių sulauktą „Germanijos“ viešbučio savininko prielankumą, troškulį alumi galėjo numalšinti prabangiame viešbučio kabarete. Šį išskirtinumą turėjo tik tuometinė vietos valdžia.
Prancūzai Klaipėdos krašte šeimininkavo iki 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos.

Daugiau istorinių detalių iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos skaitykite Sausio 15-oji Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos diena. 

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Šiais metais daugiamečių pievų atkurti nereikės

Europos Komisijai priėmus deleguotojo reglamento papildymą, susijusį su pirmuoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažįsta netekusiu galios. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams iki kovo 20 d. bus išsiųsti pranešimai apie daugiamečių pievų atkūrimo procedūros netaikymą. Europos Komisija priėmė papildytą deleguotąjį reglamentą, kurio vienas iš papildymų valstybėms narėms suteikia galimybę netaikyti reikalavimo atkurti daugiametes pievas, jeigu plotas, kuris turi būti pertvarkytas į daugiametes pievas arba kuriame turi būti įkurtos daugiametės

Žydų gelbėtojos – vienuolės iš Švėkšnos

Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu. Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Manoma, jog išgelbėti vieną gyvybę prireikdavo bent 5-10 žmonių. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai

Tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinė lesyklėlė paukščių sostinėje – Ventėje

Daugiau nei 8 tūkst. naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais kovo 15 d. iškėlė 35-iose Lietuvos miškų vietose. Inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ rengę miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Metinė šventė Daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau paukščių mylėtojų iš visos Lietuvos. Vieną kartą metuose vykstančioje šventėje miškininkai kvietė dalyvauti ne tik švietimo įstaigas, bet ir gamtai bei paukščiams neabejingą visuomenę. Akcijos metu miškininkai

Taip pat skaitykite