Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje

Trečiadienį, sausio 15-ąją, Šilutėje paminėtos 97-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Tradiciškai minėjimas vyko prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, Šilutės r. vicemeras Sigitas Šeputis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, Savivaldybės darbuotojas Andrius Jurkus uždegė žvakes, padėjo gėlių.

Pagarbą 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Šilutės meno mokyklos pedagogas Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną, dainavo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“.

„Ši diena – išdidi ir didi ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Drąsus ir ryžtingas žingsnis to meto politikų buvo pabandyti prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Rizika pasitvirtino. Šiandien mes esame jūrinė valstybė. Vietoj turėtų 8 km prie Nemirsetos Baltijos jūros kranto, mes turime beveik 100 km. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. Ir kas gali pasakyti, kokiame krašte mes gyventume, jei nebūtų įvykęs sukilimas. Džiaukimės, kad gyvename išskirtiniame krašte, o Sausio 15-oji – drąsos simbolis“, – minėjimo metu sveikino susirinkusiuosius Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis.

Mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ padainavo „Lietuva, brangi šalele“ ir „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji sukilimo metu. Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, uždegtos žvakės, padėta gėlių.

Vakare Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laiko liudininkai”, kurioje buvo pristatomi padovanoti ar įsigyti eksponatai, papildę muziejaus fondus 2019-aisiais.
Muziejuje taip pat eksponuojama paroda „Nematoma paveikslo pusė”. Ši paroda sausį bus eksponuojama ir kitose šešiuose Lietuvos regionų muziejuose. Tai – ciklas parodų, kuriose pristatomi paveikslai iš muziejų fondų ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius.

Projektas „Nematoma paveikslo pusė“ skirtas supažindinti muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami jau kelis dešimtmečius. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su plika akimi matomu vaizdu galima pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją.

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas ir kitos teritorijos. Klaipėdos kraštas po Versalio taikos konferencijos buvo atiduotas administruoti Prancūzijai. Apie prancūzų gyvenimą Šilutėje ir Klaipėdos krašte žinoma iš išlikusio prancūzų karininko dienoraščio. Rašoma, kad 1920-aisiais vasario 15-ąją traukiniu į Šilutę atvyko ketvirtoji prancūzų kuopa ir du kulkosvaidininkų būriai, kurie apsistojo Šilutės geležinkelio stotyje, kiti įsikūrė „Germanijos“ viešbutyje. Dienotvarkė buvo paprasta: ryte – teoriniai mokymai, vėliau – budėjimas ar sargyba. Lietuvos ir Vokietijos pasienyje buvo įkurtas žvalgyboms skirtas bokštas. Retkarčiais pasitaikydavo mokomųjų signalų bei keliolikos kilometrų žygių.
Laisvu nuo tarnybos laiku prancūzų šauliai nevengė ir pasivaikščiojimų po Šilutę. Nors miestiečiai buvo geranoriški, tačiau būryje buvo po 5 karius. Žinoma atvejų, kai jie lankėsi Verdainės bažnyčioje, taip pat miestelio kirpykloje, smuklėje ir maisto prekių parduotuvėse. Dienoraštyje rašoma ir apie kariškių sulauktą „Germanijos“ viešbučio savininko prielankumą, troškulį alumi galėjo numalšinti prabangiame viešbučio kabarete. Šį išskirtinumą turėjo tik tuometinė vietos valdžia.
Prancūzai Klaipėdos krašte šeimininkavo iki 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos.

Daugiau istorinių detalių iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos skaitykite Sausio 15-oji Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos diena. 

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,