Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje

Trečiadienį, sausio 15-ąją, Šilutėje paminėtos 97-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Tradiciškai minėjimas vyko prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, Šilutės r. vicemeras Sigitas Šeputis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, Savivaldybės darbuotojas Andrius Jurkus uždegė žvakes, padėjo gėlių.

Pagarbą 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Šilutės meno mokyklos pedagogas Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną, dainavo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“.

„Ši diena – išdidi ir didi ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Drąsus ir ryžtingas žingsnis to meto politikų buvo pabandyti prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Rizika pasitvirtino. Šiandien mes esame jūrinė valstybė. Vietoj turėtų 8 km prie Nemirsetos Baltijos jūros kranto, mes turime beveik 100 km. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. Ir kas gali pasakyti, kokiame krašte mes gyventume, jei nebūtų įvykęs sukilimas. Džiaukimės, kad gyvename išskirtiniame krašte, o Sausio 15-oji – drąsos simbolis“, – minėjimo metu sveikino susirinkusiuosius Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis.

Mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ padainavo „Lietuva, brangi šalele“ ir „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji sukilimo metu. Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, uždegtos žvakės, padėta gėlių.

Vakare Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laiko liudininkai”, kurioje buvo pristatomi padovanoti ar įsigyti eksponatai, papildę muziejaus fondus 2019-aisiais.
Muziejuje taip pat eksponuojama paroda „Nematoma paveikslo pusė”. Ši paroda sausį bus eksponuojama ir kitose šešiuose Lietuvos regionų muziejuose. Tai – ciklas parodų, kuriose pristatomi paveikslai iš muziejų fondų ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius.

Projektas „Nematoma paveikslo pusė“ skirtas supažindinti muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami jau kelis dešimtmečius. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su plika akimi matomu vaizdu galima pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją.

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas ir kitos teritorijos. Klaipėdos kraštas po Versalio taikos konferencijos buvo atiduotas administruoti Prancūzijai. Apie prancūzų gyvenimą Šilutėje ir Klaipėdos krašte žinoma iš išlikusio prancūzų karininko dienoraščio. Rašoma, kad 1920-aisiais vasario 15-ąją traukiniu į Šilutę atvyko ketvirtoji prancūzų kuopa ir du kulkosvaidininkų būriai, kurie apsistojo Šilutės geležinkelio stotyje, kiti įsikūrė „Germanijos“ viešbutyje. Dienotvarkė buvo paprasta: ryte – teoriniai mokymai, vėliau – budėjimas ar sargyba. Lietuvos ir Vokietijos pasienyje buvo įkurtas žvalgyboms skirtas bokštas. Retkarčiais pasitaikydavo mokomųjų signalų bei keliolikos kilometrų žygių.
Laisvu nuo tarnybos laiku prancūzų šauliai nevengė ir pasivaikščiojimų po Šilutę. Nors miestiečiai buvo geranoriški, tačiau būryje buvo po 5 karius. Žinoma atvejų, kai jie lankėsi Verdainės bažnyčioje, taip pat miestelio kirpykloje, smuklėje ir maisto prekių parduotuvėse. Dienoraštyje rašoma ir apie kariškių sulauktą „Germanijos“ viešbučio savininko prielankumą, troškulį alumi galėjo numalšinti prabangiame viešbučio kabarete. Šį išskirtinumą turėjo tik tuometinė vietos valdžia.
Prancūzai Klaipėdos krašte šeimininkavo iki 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos.

Daugiau istorinių detalių iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos skaitykite Sausio 15-oji Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos diena. 

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite