Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje

Trečiadienį, sausio 15-ąją, Šilutėje paminėtos 97-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Tradiciškai minėjimas vyko prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams priminti.

Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, Šilutės r. vicemeras Sigitas Šeputis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, Savivaldybės darbuotojas Andrius Jurkus uždegė žvakes, padėjo gėlių.

Pagarbą 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Šilutės meno mokyklos pedagogas Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną, dainavo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“.

„Ši diena – išdidi ir didi ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Drąsus ir ryžtingas žingsnis to meto politikų buvo pabandyti prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Rizika pasitvirtino. Šiandien mes esame jūrinė valstybė. Vietoj turėtų 8 km prie Nemirsetos Baltijos jūros kranto, mes turime beveik 100 km. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. Ir kas gali pasakyti, kokiame krašte mes gyventume, jei nebūtų įvykęs sukilimas. Džiaukimės, kad gyvename išskirtiniame krašte, o Sausio 15-oji – drąsos simbolis“, – minėjimo metu sveikino susirinkusiuosius Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis.

Mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ padainavo „Lietuva, brangi šalele“ ir „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji sukilimo metu. Prie paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams atminti, uždegtos žvakės, padėta gėlių.

Vakare Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laiko liudininkai”, kurioje buvo pristatomi padovanoti ar įsigyti eksponatai, papildę muziejaus fondus 2019-aisiais.
Muziejuje taip pat eksponuojama paroda „Nematoma paveikslo pusė”. Ši paroda sausį bus eksponuojama ir kitose šešiuose Lietuvos regionų muziejuose. Tai – ciklas parodų, kuriose pristatomi paveikslai iš muziejų fondų ir jų tyrimų vaizdai, atlikti pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius.

Projektas „Nematoma paveikslo pusė“ skirtas supažindinti muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami jau kelis dešimtmečius. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių ir rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su plika akimi matomu vaizdu galima pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją.

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas ir kitos teritorijos. Klaipėdos kraštas po Versalio taikos konferencijos buvo atiduotas administruoti Prancūzijai. Apie prancūzų gyvenimą Šilutėje ir Klaipėdos krašte žinoma iš išlikusio prancūzų karininko dienoraščio. Rašoma, kad 1920-aisiais vasario 15-ąją traukiniu į Šilutę atvyko ketvirtoji prancūzų kuopa ir du kulkosvaidininkų būriai, kurie apsistojo Šilutės geležinkelio stotyje, kiti įsikūrė „Germanijos“ viešbutyje. Dienotvarkė buvo paprasta: ryte – teoriniai mokymai, vėliau – budėjimas ar sargyba. Lietuvos ir Vokietijos pasienyje buvo įkurtas žvalgyboms skirtas bokštas. Retkarčiais pasitaikydavo mokomųjų signalų bei keliolikos kilometrų žygių.
Laisvu nuo tarnybos laiku prancūzų šauliai nevengė ir pasivaikščiojimų po Šilutę. Nors miestiečiai buvo geranoriški, tačiau būryje buvo po 5 karius. Žinoma atvejų, kai jie lankėsi Verdainės bažnyčioje, taip pat miestelio kirpykloje, smuklėje ir maisto prekių parduotuvėse. Dienoraštyje rašoma ir apie kariškių sulauktą „Germanijos“ viešbučio savininko prielankumą, troškulį alumi galėjo numalšinti prabangiame viešbučio kabarete. Šį išskirtinumą turėjo tik tuometinė vietos valdžia.
Prancūzai Klaipėdos krašte šeimininkavo iki 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos krašto sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos.

Daugiau istorinių detalių iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos skaitykite Sausio 15-oji Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos diena. 

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Rytoj Šilutei – 509-eri! Kaip švęsime miesto gimtadienį?

Tradiciškai Šilutės miesto gimtadienis iškilmingai švenčiamas paskutinį gegužės šeštadienį, šiemet gegužės 30-ąją. Tai įspūdingiausias dvi dienas trunkantis Pamario krašto renginys, stebinantis šilutiškius ir miesto svečius įvairiausiomis pramogomis. Deja, šiemet sudalyvauti iškilmingoje miesto eisenoje, rungtyse ar įsigyti amatininkų dirbinių nepavyks… Šalyje įvestas karantinas apribojo ir dalyvavimą viešuosiuose renginiuose. Koks bus miesto gimtadienis rytoj? Kukliai, bet švęsime Šilutės gimtadienis švenčiamas nuo pat 1991-ųjų, tik šiemet pirmą kartą tai darysime kukliai, be iškilmių. Šilutės kultūros ir pramogų centras ir Šilutės kamerinis dramos teatras

Virtuvės įrengimo mitai, kuriais turėtumėte nustoti tikėti

Virtuvės remontas daromas gana retai, todėl šios patalpos įrengimui visuomet skiriame išskirtinį dėmesį. Visgi, šiuos darbus gerokai apsunkina realybės neatitinkantys mitai, kurių, kalbant apie virtuvės įrengimą, iš tiesų yra pakankamai daug. Atrinkome pačius populiariausius klaidingus įsitikinimus – jei su jais susipažinsite ir nustosite tikėti šia informacija, visas užduotis atliksite ir sklandžiau, ir tikslingiau. Kokia informacija nereikėtų tikėti? Didesnė virtuvė visuomet geresnė už mažą Nors įprastai esame įsitikinę, kad daugiau vietos visuomet yra geriau, kalbant apie virtuvę, daug svarbiau yra tinkamas

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu. Varlė.lt mobiliųjų įrenginių specialistai pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikrodį su GPS funkcija. Šiame patarimų gide Varlė.lt specialistai parengė atsakymus į tokius klausimus: Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikroduką su GPS funkcija? Kokios yra papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos? Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Išmanieji laikrodžiai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,