Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto prijungimo diena

Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje.

Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18 d. iki 1920 m. sausio 21 d., buvo sprendžiamas taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos. Šios tarptautinės konferencijos metu buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis, kurioje be visų kitų klausimų buvo pradėta spręsti Klaipėdos krašto problema.

Prancūzų šaulių žygis.

Nors Paryžiaus taikos konferencijoje sprendėsi Klaipėdos krašto likimas, lietuvių delegacija į ją nebuvo pakviesta, tačiau išsiuntė savo atstovus į Paryžių, kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus. Į taikos konferenciją buvo pasiųsta Augustino Voldemaro vadovaujama delegacija, kuri kėlė etninių lietuvių žemių sujungimo klausimą, akcentavo natūralaus uosto – Klaipėdos – svarbą Lietuvos valstybei.

Konferencijos metu Klaipėdos kraštas nebuvo perduotas Lietuvos valstybei, nes Lietuva neturėjo tarptautinio teisinio (de jure) pripažinimo, taip pat nebuvo išspręstos problemos su Lenkija dėl Vilniaus krašto. Šie faktai rodo, kad didžiosios Europos valstybės nelabai tikėjo, kad jauna Lietuvos valstybė ilgai egzistuos. Versalio taikos sutartis (99 str.) numatė, kad Vokietija atsisako savo suverenių teisių į Klaipėdos kraštą ir įsipareigoja pripažinti visus Antantės, t. y. sąjungininkų, sprendimus dėl šios teritorijos.

Ypatingosios paskirties rinktinė buvo ginkluota vienodais dar XIX a. pabaigoje gamintais vokiškais šautuvais; taip pat turėjo 21 kulkosvaidį, lauko ryšio priemones, 4 motociklus, 3 kariškus automobilius ir 1 sunkvežimį. Rinktinėje buvo taip pat 2 gydytojai bei 6 sanitarai.

1920 metais Klaipėdos kraštą pradėjo administruoti Prancūzija. Didžioji Britanija 1922 m. birželio mėn. Ambasadorių konferencijos dienotvarkėje iškėlė Klaipėdos klausimą ir paragino pripažinti de jure Lietuvos valstybę bei perduoti jai Klaipėdą. Prancūzijos vyriausybė tam nepritarė. Lietuvai liko viena išeitis: bandyti prisijungti Klaipėdos kraštą jėga.

Prancūzų šaulių orkestras

Silpna, oficialiai dar nepripažinta Lietuvos valstybė viena nebūtų drįsusi planuoti ginkluotos akcijos Prancūzijos valdomame Klaipėdos krašte. Prancūzijos įtaka Europoje tuomet buvo pasiekusi savo didžiausią galybę, ir pasekmės galėjo būti katastrofiškos. Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet labiausiai pritarė ir Lietuvos vyriausybę ryžtis šiam žingsniui net paskatino Vokietija. Tokią poziciją ji užėmė siekdama realizuoti savo interesus, nes senosiomis sąlygomis Vokietija nebūtų užleidusi Lietuvai nė pėdos Rytprūsių žemės. Naujos aplinkybės, privertusios Vokietiją radikaliai keisti savo politiką, buvo Versalio sutarties sąlygos ir iškilęs Lenkijos pavojus.

Sukilimo kariniu vadu buvo paskirtas tuometinis Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, kurio slapyvardis Jonas Budrys (stovi centre).

Skubotą Klaipėdos krašto prijungimą nulėmė tai, kad 1922 m. spalio viduryje didžiosios valstybės sudarė specialią komisiją, kuri turėjo parengti Klaipėdos krašto konvenciją ir nuspręsti, kas turėtų valdyti ne tik kraštą, bet ir uostą. Vokietija ir SSRS į Klaipėdos krašto prijungimą daugiausia žiūrėjo paisydamos savo interesų. 1923 m. joms buvo paranku, kad Klaipėda atitektų Lietuvai, nes šitaip iš šio Baltijos pakraščio buvo išstumti prancūzai, kurie galėjo sudaryti sąlygas čia įsigalėti savo sąjungininkams lenkams. Ir Vokietija, ir SSRS nenorėjo leisti Lenkijai sustiprėti.

Tą patvirtina ir faktas, kad nuo 1922 m. pavasario prasidėjo slaptos įvairiais lygiais vykusios Vokietijos ir Lietuvos atstovų konsultacijos. Galiausiai akcijos išvakarėse Vokietija pusvelčiui pardavė tam reikalingų ginklų ir garantavo, kad Klaipėdos krašto vokiečiai nesipriešins lietuviams.

Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos buvo suinteresuota ne tik Vokietija, bet ir SSRS. Čia taip pat suveikė antilenkiškumo veiksnys – Maskva buvo suinteresuota užkirsti kelią Lenkijos įtakos plitimui. Sovietų Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaras Georgijus Čičerinas 1922 m. lapkričio 29 d., vykdamas į Ženevą, trumpam sustojo Kauno geležinkelio stotyje ir per trumpą pokalbį su Ernestu Galvanausku pareiškė: „Lietuvos vyriausybės nuosprendis užimti Klaipėdos kraštą nėra priešingas Sovietų nusistatymui. Aš suprantu Lietuvos padėtį ir pritariu jos žygiui.“ Jis taip pat pažadėjo, kad SSRS neliks „neveikliu stebėtoju“, jei prijungimo metu Lenkija pakels ginklą prieš Lietuvą. Šis pažadas Lietuvai buvo labai svarbus, nes didžiausią pavojų ji jautė iš Lenkijos, kadangi ši irgi stengėsi paimti Klaipėdą į savo rankas ir nebuvo linkusi leisti Lietuvai įsitvirtinti Baltijos pajūryje.

1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose.

Prie krašto užėmimo prisidėjo ir palankios tarptautinės aplinkybės. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai laikantis savo pažadų (o Didžiajai Britanijai laikantis palankaus neutralumo), Lietuva 1923 m. sausio 15 d. užėmė Klaipėdą ir prisijungė Klaipėdos kraštą. Išvengti rimtesnių komplikacijų padėjo vykusiai pasirinktas akcijos laikas (Prancūzija 1923 m. sausio 11 d. įvedė savo kariuomenę į Ruro sritį, ir įvykiai tolimoje Klaipėdoje atsidūrė antrame plane) ir prancūzų visuomenės nenoras po tiek aukų ir netekčių kainavusio pasaulinio karo veltis į naują karinį konfliktą Europoje.

Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu.

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybių atstovai pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai. Taip Klaipėdos kraštas iki 1939 m. kovo 23 d. tapo Lietuvos valstybės sudedamąja dalimi. Klaipėdos krašto prijungimas autonominėmis teisėmis prie Lietuvos, nors ir labai sunkiomis aplinkybėmis bei ribotomis teisėmis, suteikė jai laisvą priėjimą prie jūros. Klaipėdos uostas Lietuvos ekonomikai buvo labai svarbus, tiesiog lemiantis jos egzistenciją. Uostas turėjo tapti visos Lietuvos užsienio prekybos centru, atverti kelius prekybai su užsienio šalimis.

Muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp daugiausiai elektroninių receptų išrašančių savivaldybių – ir Šilutės rajonas

Praėjusiais metais visoje šalyje išrašytas rekordinis kiekis elektroninių receptų –daugiau kaip 13 milijonų. Natūralu, kad dažniausiai e. sveikatos sistemos teikiama galimybe elektroninėmis priemonėmis išrašyti receptą naudojasi šimtus tūkstančių pacientų aptarnaujančios didžiosios šalies gydymo įstaigos. Tačiau vertinant pagal santykinį vienam gyventojui tenkantį išrašytą e. receptą tarp lyderių atsidūrė ir Šilutės rajonas. E. sveikatos sistemą tvarkantis Registrų centras pirmą kartą išanalizavo, kiek atskirose savivaldybėse veikiančių gydymo įstaigų išrašytų e. receptų tenka vienam tos savivaldybė gyventojui. Pagal šį rodiklį visoje šalyje pirmauja Kaunas

Viešbučiai Palangoje pateisins net paties išrankiausio kliento lūkesčius

Viešbučių Palangoje tiek daug, kad tikrai pateisins net paties išrankiausio kliento poreikius bei lūkesčius. Pažvelkime, ką siūlo ir kuo nudžiuginti gali Palangos viešbučiai. Kurorto centre ar toliau nuo miesto triukšmo Visus poilsiautojus pagal vieną kriterijų būtų galima suskirstyti į dvi grupes: vieni mėgsta įsikurti tolėliau nuo miesto triukšmo, kad galėtų mėgautis ramybe, o kiti – priešingai: nori būti įvykių sūkuryje, tad jiems nėra idealesnės vietos nei viešbutis miesto širdyje. Būtent tokia gali būti ir nakvynė Palangoje – žadanti ramybę ir

Poilsis Druskininkų sanatorijose: kaip jam tinkamai pasiruošti?

Sanatorijos Druskininkuose gali užtikrinti iš tiesų malonų bei kokybišką poilsį, tačiau nereikia pamiršti, kad šis procesas reikalauja ir tam tikro pasiruošimo. Taigi, nepraleiskite progos susipažinti su vertingais patarimais, kurių laikantis pasiruošti šiai išvykai bus kur kas paprasčiau bei lengviau. Pasidomėkite, ar būtina iš anksto rezervuoti sveikatingumo ir grožio procedūras Kiekviena Druskininkų sanatorija siūlo daug įvairių sveikatingumo bei grožio procedūrų ir būtent tai yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl pasirenkamas toks poilsis. Vis dėlto, nereikia pamiršti, kad dažnu atveju grožio bei sveikatingumo

Renkatės viešbutį Birštone? Štai, ko turėtumėte nepamiršti

Priežasčių aplankyti Birštoną yra labai daug, tad nieko keista, kad didelė dalis žmonių šiame kurorte nusprendžia praleisti daugiau nei vieną dieną. Na, o tokiu atveju reikalinga ir nakvynė Birštone. Statistika rodo, kad didžiausio dėmesio iš visų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, sulaukia viešbučiai Birštone. Tie, kurie šiame kurorte lankosi itin dažnai, labai tikėtina, kad jau atrado geriausiai jų lūkesčius pateisinantį viešbutį. Na, o to dar nepadariusiems, pats metas atkreipti dėmesį į patarimus, kaip pasirinkti tinkamiausią. Kokie maitinimo sprendimai bus siūlomi? Kad