Kintuose užaugintų eršketų ikrai – Anglijos karalienei

UAB „Kintai“ neseniai sudarė sutartį su viena stambia Latvių įmone, kuri pirks iš kintiškių  eršketų pateles. UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas neslepia, kad latvių įmonė savo produkciją tiekia garsiam Jungtinės Karalystės muzikantui ir kompozitoriui Eltonui Džonui ir net pačiai Anglijos karalienei Elžbietai antrajai.

Ichtiologas Tadas Šidlauskas ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas su Kintuose užaugintu eršketu.

Ichtiologas Tadas Šidlauskas ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas su Kintuose užaugintu eršketu.

Pirko pateles
Ketvirtadienį Kintuose lankėsi Latvijos įmonės, turinčios ilgametę ikrų išgavimo patirtį, atstovai. Į žuvininkystės ūkį atvykę specialistai su echoskopu atrinko eršketų pateles.
Latvijos įmonė ikrus išgauna ir parduoda nuo pat 1991 m. Stambi įmonė turi partnerių kone visame pasaulyje, tad didelė tikimybė, jog Kintuose užaugintų eršketų ikrai pasieks išskirtinius ir įžymius klientus visame pasaulyje.
Užsienio partneriai įsigijo per 6 tonas penkiamečių eršketų patelių. Žuvis dar reikės brandinti, kol jos turės ikrų. Pagal prognozes, eksportuotos patelės ikrų duos jau kitų metų rudenį. Didžiąją dalį eksportuojamos gyvos žuvies kiekio sudarė subrendusios 5-11 kg žuvys.
„Ikrų iš gyvos žuvies taip paprastai neišgausi. Yra specialios technologijos ir procedūros tam atlikti. Su specialia įranga įmanoma nustatyti net ikrų dydį, kad jie atitiktų standartus. Mūsų partneriai iš Latvijos – ilgamečiai šios produkcijos gamintojai. Jie turi kvalifikuotų specialistų, kurie užtikrina aukštą produktų kokybę“, – pasakojo R. Višinskas.
Ikrai brangūs
Pasak UAB „Kintai“ direktoriaus, esant paklausai, bus didinami eršketų auginimo kiekiai – nuo 30 iki 50 tonų. Žuvininkystės ūkyje eršketai intensyviai maitinami ekstruduotais pašarais, tad jie užauga greičiau nei natūralioje gamtoje. Kadangi šios rūšies žuvys atsparios ligoms, joms nereikia duoti medicininių preparatų, pavyzdžiui, antibiotikų.
„Eršketas idealiomis sąlygomis gali augti iki 60-150 metų. Per tiek laiko žuvis gali užaugti net iki 150 kg. Šios žuvies itin stipri imuninė sistema, ji geba prisitaikyti prie įvairiausių gamtos sąlygų. Per visą laikotarpį, kai mes auginame eršketus, teko matyti, ko gero, vieną nugaišusį eršketą ir tai greičiausiai dėl fizinės traumos.
Eršketų struktūra itin nedaug pasikeitė per milijonus metų. Ši žuvis ypatinga tuo, jog yra kremzlinė ir neturi ašakų. Man asmeniškai eršketas yra viena iš mėgstamiausių žuvų. Kad ši žuvis yra labai vertinama visame pasaulyje, byloja ir jos ikrų kaina – didmeninė 1 kg eršketo juodųjų ikrų kaina siekia 1000 eurų“, – sakė R. Višinskas.
Idėja parduoti eršketų pateles ikrų gavyklai kilo, kai į juos dėl tokios galimybės kreipėsi latviai. Pasirodo, eršketų juodieji ikrai turi didžiulę paklausą, mat žuvimis domėjosi ir kitų šalių gamintojai. Iki šiol Kintuose auginami eršketai buvo pardavinėjami parduotuvėse, auginami perdirbimui.
Platina produkciją
Kintų žuvininkystės ūkis turi savo žuvies perdirbimo cechą, įrengtą pernai. Šiuo metu pagaminta produkcija platinama per 7 įmonės parduotuves. Direktoriaus teigimu, prekybos tinklas bus plečiamas iki 20 vietų. Atidarius žuvies perdirbimo cechą, įskaitant ir pardavėjus, buvo įdarbinta 17 žmonių.
Pasak R. Višinsko, reikia laiko, kad gaminiai įsitvirtintų rinkoje. Jis neslepia, jog vedamos derybos su stambiomis, įvairią produkciją platinančiomis įmonėmis. Kintuose užaugintomis žuvimis bei įvairiais gaminiais iš jų domisi ir lietuvių itin pamėgtas „Lidl“ prekybos centrų tinklas. Šilutiškiai turėtų pasidžiaugti, jog gali kiekvieną dieną įsigyti šviežios žuvies. Halės prekyvietėje esančiame UAB „Kintai“ produkcijos prekybos taške, šviežia žuvis tiekiama kiekvieną dieną.
UAB „Kintai“ gyvuoja jau daugiau nei 20 metų. Čia per 600 ha teritorijoje veisiamos ir auginami karpiai, baltieji amūrai, margieji plačiakakčiai, upėtakiai, eršketai, šamai, lydekos, karosai, ešeriai, lynai. Eršketus čia pradėta auginti beveik prieš 8 metus. Nuo 2002 metų įmonė teikia ir turizmo paslaugas: svečius apgyvendina, maitina, rengia jiems pramoginę žūklę, nuomoja laivus, rengia šventes, konferencijas, paukščių stebėjimą.

Simonas SKUTULAS

Eršketų patelės atpažįstamos su specialiu echoskopu.

Eršketų patelės atpažįstamos su specialiu echoskopu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite