Kintuose užaugintų eršketų ikrai – Anglijos karalienei

UAB „Kintai“ neseniai sudarė sutartį su viena stambia Latvių įmone, kuri pirks iš kintiškių  eršketų pateles. UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas neslepia, kad latvių įmonė savo produkciją tiekia garsiam Jungtinės Karalystės muzikantui ir kompozitoriui Eltonui Džonui ir net pačiai Anglijos karalienei Elžbietai antrajai.

Ichtiologas Tadas Šidlauskas ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas su Kintuose užaugintu eršketu.

Ichtiologas Tadas Šidlauskas ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas su Kintuose užaugintu eršketu.

Pirko pateles
Ketvirtadienį Kintuose lankėsi Latvijos įmonės, turinčios ilgametę ikrų išgavimo patirtį, atstovai. Į žuvininkystės ūkį atvykę specialistai su echoskopu atrinko eršketų pateles.
Latvijos įmonė ikrus išgauna ir parduoda nuo pat 1991 m. Stambi įmonė turi partnerių kone visame pasaulyje, tad didelė tikimybė, jog Kintuose užaugintų eršketų ikrai pasieks išskirtinius ir įžymius klientus visame pasaulyje.
Užsienio partneriai įsigijo per 6 tonas penkiamečių eršketų patelių. Žuvis dar reikės brandinti, kol jos turės ikrų. Pagal prognozes, eksportuotos patelės ikrų duos jau kitų metų rudenį. Didžiąją dalį eksportuojamos gyvos žuvies kiekio sudarė subrendusios 5-11 kg žuvys.
„Ikrų iš gyvos žuvies taip paprastai neišgausi. Yra specialios technologijos ir procedūros tam atlikti. Su specialia įranga įmanoma nustatyti net ikrų dydį, kad jie atitiktų standartus. Mūsų partneriai iš Latvijos – ilgamečiai šios produkcijos gamintojai. Jie turi kvalifikuotų specialistų, kurie užtikrina aukštą produktų kokybę“, – pasakojo R. Višinskas.
Ikrai brangūs
Pasak UAB „Kintai“ direktoriaus, esant paklausai, bus didinami eršketų auginimo kiekiai – nuo 30 iki 50 tonų. Žuvininkystės ūkyje eršketai intensyviai maitinami ekstruduotais pašarais, tad jie užauga greičiau nei natūralioje gamtoje. Kadangi šios rūšies žuvys atsparios ligoms, joms nereikia duoti medicininių preparatų, pavyzdžiui, antibiotikų.
„Eršketas idealiomis sąlygomis gali augti iki 60-150 metų. Per tiek laiko žuvis gali užaugti net iki 150 kg. Šios žuvies itin stipri imuninė sistema, ji geba prisitaikyti prie įvairiausių gamtos sąlygų. Per visą laikotarpį, kai mes auginame eršketus, teko matyti, ko gero, vieną nugaišusį eršketą ir tai greičiausiai dėl fizinės traumos.
Eršketų struktūra itin nedaug pasikeitė per milijonus metų. Ši žuvis ypatinga tuo, jog yra kremzlinė ir neturi ašakų. Man asmeniškai eršketas yra viena iš mėgstamiausių žuvų. Kad ši žuvis yra labai vertinama visame pasaulyje, byloja ir jos ikrų kaina – didmeninė 1 kg eršketo juodųjų ikrų kaina siekia 1000 eurų“, – sakė R. Višinskas.
Idėja parduoti eršketų pateles ikrų gavyklai kilo, kai į juos dėl tokios galimybės kreipėsi latviai. Pasirodo, eršketų juodieji ikrai turi didžiulę paklausą, mat žuvimis domėjosi ir kitų šalių gamintojai. Iki šiol Kintuose auginami eršketai buvo pardavinėjami parduotuvėse, auginami perdirbimui.
Platina produkciją
Kintų žuvininkystės ūkis turi savo žuvies perdirbimo cechą, įrengtą pernai. Šiuo metu pagaminta produkcija platinama per 7 įmonės parduotuves. Direktoriaus teigimu, prekybos tinklas bus plečiamas iki 20 vietų. Atidarius žuvies perdirbimo cechą, įskaitant ir pardavėjus, buvo įdarbinta 17 žmonių.
Pasak R. Višinsko, reikia laiko, kad gaminiai įsitvirtintų rinkoje. Jis neslepia, jog vedamos derybos su stambiomis, įvairią produkciją platinančiomis įmonėmis. Kintuose užaugintomis žuvimis bei įvairiais gaminiais iš jų domisi ir lietuvių itin pamėgtas „Lidl“ prekybos centrų tinklas. Šilutiškiai turėtų pasidžiaugti, jog gali kiekvieną dieną įsigyti šviežios žuvies. Halės prekyvietėje esančiame UAB „Kintai“ produkcijos prekybos taške, šviežia žuvis tiekiama kiekvieną dieną.
UAB „Kintai“ gyvuoja jau daugiau nei 20 metų. Čia per 600 ha teritorijoje veisiamos ir auginami karpiai, baltieji amūrai, margieji plačiakakčiai, upėtakiai, eršketai, šamai, lydekos, karosai, ešeriai, lynai. Eršketus čia pradėta auginti beveik prieš 8 metus. Nuo 2002 metų įmonė teikia ir turizmo paslaugas: svečius apgyvendina, maitina, rengia jiems pramoginę žūklę, nuomoja laivus, rengia šventes, konferencijas, paukščių stebėjimą.

Simonas SKUTULAS

Eršketų patelės atpažįstamos su specialiu echoskopu.

Eršketų patelės atpažįstamos su specialiu echoskopu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite