Gamtos pokštai sausį: daržuose – ridikai, pievose – gyvuliai

Sausio 31-oji, o Lietuvoje vis dar nematyti žiemos. Atvirkščiai, sausio 15-ąją užfiksuotas naujas šilumos rekordas. Negana to, sausį fiksuojami dar keistesni dalykai: skleidžiasi žibutės, iš medžių teka sula, miškuose auga grybai, pievose ganosi gyvuliai. Įdomiausia, kad kai kurie ne tik sėja, bet daržuose jau rauna ridikėlius!

Štai tiek ridikėlių šiltnamyje sausio 21-ąją išrovė ornitologas Vytautas Jusys.

Rauna ridikėlius
Nors daugeliui lietuviui šiluma ir žydinčios gėlės patinka, tačiau klimatologai nieko gero nežada. Dėl šilumos nedžiūgauja ir ūkininkai.

Nustebsite, tačiau sausio 21 dieną Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys šiltnamyje rovė ridikėlius. „Pernai buvo pasėti, palikome sėkloms. Matyt, rudenį, spalio mėnesį, pasisėjo patys. Augo, augo ir išaugo. Ėjau tvarkyti šiltnamio, gi žiūriu, kad visai geri ridikėliai…“, – pasakojo V. Jusys. Anot jo, ir skonis puikus, o šalia ir krapų užsiaugino. Pastarieji buvo išstypę 10-15 cm.

V. Jusys šmaikštavo, kad buvo išdygęs ir vienas salotos lapas. Beje, kai kurių kraštiečių šiltnamiuose auga ir svogūnai.

Sugrįžta vandens paukščiai
Anot ornitologo, šalčiau buvo tik lapkritį, todėl nesistebi, kad šiltnamyje išdygo ridikėliai. Vis dėlto, pasak V. Jusio, lapkričio šaltuko užteko, kad paukščiai išskristų. „Lapkričio mėnesį šalčių buvo šiek tiek. Matyt, tas šaltis ir išvarė daug paukščių. Žąsų, gulbių nedaug“, – pasakojo V. Jusys. Gruodį matė apie 600 giesmininkų, o gulbių netoli Sausgalvių priskaičiavo apie 500.

„Ar čia žiema Lietuvoje?“ – klausė sausio 25-ąją žibučių nuotrauka socialiniame tinkle pasidalijęs Jerome Lesieur.

Praėjusį šeštadienį, sausio 25-ąją, kartu su gamtos fotografu Kęstučiu Zdanevičiumi Nemuno deltos regioninio parko apylinkėse pastarųjų užfiksavo jau tris kartus daugiau. „Tą dieną važiavome stebėdami paukščius. Buvome Leitgiriuose, Plaškiuose… Gulbių jau pusantro tūkstančio, yra žąsų, matėme ir 8 pirmąsias pempes, varnėnai jau pasirodė. Jie naudojasi oro sąlygomis. Tik palyginti neturime su kuo, nes tokios žiemos dar nėra buvę“, – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas.

Išvykos metu vyrai stebėjosi ir žydinčiomis pienėmis, lazdynais, kurių dalis jau ir peržydėjo. Tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko žaliuojančios pievos, kuriose aptiko net besiganančių gyvulių. Nustebino netoli Plaškių esančios apleistos kapinaitės, kuriose gausu karvių „blynų“. V. Jusys informavo, kad ūkininkas jau įspėtas ir įpareigotas aptverti kapinaites.

Ne tik Nemuno deltos regioniniame parke, bet ir kitose Lietuvos vietose matosi pilkųjų ir želmeninių žąsų, baltųjų garnių, daugėja kormoranų. Daugiausiai šiuo metu grįžta tik vandens paukščiai.

Gandrai dar Afrikoje
Pastaruoju metu viešumoje apstu žydinčios augalijos ar parskridusių paukščių nuotraukų, tarp kurių ir gandrai.
„Ar tiesa, kad jau grįžta gandrai?“ V. Jusys patikino, kad gandrai dar Afrikoje: „Netiesa. Matyt, iš proto kažkas kraustosi. Yra gandrų, kuriuos per žiemą augino žmonės, tačiau jie tikrai nėra grįžę. Gandrai grįš kovo mėnesį. Tikimės, kad pirmieji pasirodys gal kovo pradžioje“.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys ir gamtos fotografas Kęstutis Zdanevičius.

Yra paukščių, kurie tokiu metu ir „vestuves kelia“. Tai krankliai ir jūriniai ereliai. Taip pat galima išgirsti ir juodojo strazdo, didžiųjų bei mėlynųjų zylių balsus.
„Gamtoje aktyvumas toks, kad pamanytum, jog jau vasario pabaiga ar net kovo pradžia. Jeigu atšals, nukentės ne tik paukščiai, bet ir augalai. Juk viskas sprogsta, pumpurai žaliuoja… Jeigu nieko nesikeis, gal net du derlius bus galima ir Lietuvoje užauginti…“ – svarstė V. Jusys.

Sausio 25-ąją Šilutės rajone Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai su darbininkais iškėlė 14 inkilų naminėms pelėdoms. Kai kurių inkilų dalis pagal specialius išmatavimus išpjovė fotografas K. Zdanevičius. Jis taip pat pagamino ir lesyklų sparnuočiams, kuriomis jau grožisi į Ventės ragą atvykę turistai. Šiuo metu Šilutės rajono ir aplinkiniuose miškuose Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai naminėms pelėdoms yra iškėlę 34 inkilus. Darbuotojai dėkoja visiems pagalbininkams.

Ūkininkai nesidžiaugia
Jei sausį kai kurie kraštiečiai skanauja pačių užaugintų daržovių, tai gal yra galimybių ūkininkams per metus nuimti du derlius?

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovo Kęstučio Andrijausko, to niekada nebus. „Stebuklų šalimi nebūsime, to tikrai gyvenime nebus. Derliui nuimti turi būti mažiausiai 25 laipsniai šilumos. O gali būti, kad kovo mėnesio pabaigoje bus ir 10-15 laipsnių šalčio, tuomet augalai tikrai neištvers, nes bus išsekę. Juk tokiu oru augalai naudoja maisto atsargas, maitinasi… Bet jie vegetuojantys. – Juk ir žmogui išėmus širdį, neataugs antra. Neužderės ir antras derlius. Temperatūra turi būti aukšta, kad eitume į laukus šienauti“, – aiškino K. Andrijauskas.

Anot pašnekovo, dėl klimato atšilimo rimti ūkininkai nedžiūgauja, o baiminasi, kad kovą ar balandį gali užklupti šalčiai. „Ištraukus žuvį iš vandens, palaikius ją valandą laiko ir vėl paleidus į vandenį žinome, kuo tai baigsis – ji numirs. Taip pat ir čia. Augalai vegetuoja, užeis šalčiai, pavyzdžiui 10-15 laipsnių šalčio, kad ir tris dienas. Kas tada? Jie neištvers. Augalai žiemai tinkamai pasiruošia ir šalčiai jiems nebaisūs. Kaip ir paukščiai išskrenda į šiltesnes vietas, taip ir augalai šalčiams. Dabar nesuprantama, kas vyksta…“ – sakė K. Andrijauskas.

Prognozės
Klimato kaitos padariniai akivaizdūs. Žinant, kiek daug išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką ir kaip nelengva šį kiekį sumažinti, reikia visų gamybos sektorių pastangų, kad bent kiek gerėtų esama situacija. Kokios gyvulių ūkio prognozės? „Lietuva, prieš stodama į Europos Sąjungą, turėjo apie 4 mln. gyvulių, dabar bėra iki 1,5 mln. Akivaizdus mažėjimas. Mes tikrai nepažeidžiame nieko dėl klimato atšilimo“, – kalbėjo K. Andrijauskas.

Anot K. Andrijausko, jei sulauksime ir šilto pavasario, tai bus tikras stebuklas!

Žiemos nebus?
Meteorologai sausio 15-ąją daugelyje Lietuvos miestų fiksavo naujus šilumos rekordus. Tądien rekordinė 7,8 laipsnių šiluma užfiksuota ir Šilutėje. Tokių šiltų mėnesių, anot klimatologų, yra pasitaikę, tačiau tai dažnėja.\

Šilutės rajone Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai jau yra iškėlę 34 inkilus naminėms pelėdoms.

„Žiemos gali stiprėti, būti laipsniu ar kitu šiltesnės, bet principas yra šiltų žiemų dažnėjimas. Pasitaikė, kai vidutinė mėnesio temperatūra viršijo normą kokiu laipsniu. Žvelgiant į šimtmečio žiemas, šalčiausių būta paskutiniais dešimtmečiais. Yra buvę, kad vienas mėnuo žiemą pasitaikė šiltas, užtat kitas būdavo normaliai žiemiškas. Tačiau nėra buvę, kad abu žiemos mėnesiai, gruodis ir sausis, būtų tokie šilti“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.
Meteorologai skelbia, kad praėję 2019-ieji buvo šilčiausi metai Lietuvoje nuo tada, kai imta stebėti aplinkos temperatūrą. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos. Per pastarąjį dešimtmetį temperatūra pakilo beveik 2 laipsniais.

Koks bus vasaris, prognozuoti sunku, tačiau didžiausia tikimybė, anot klimatologo, jog artimiausias keturias savaites dienos bus tikrai šiltesnės nei įprasta. Temperatūros stulpelis nekris žemiau 0 laispnių. Ar sulauksime šalnų? „Tam nereikia šalčio. Šaltų dienų sulaukti tikrai galime. Visai nesulaukti žiemos, tai būtų tikra anomalija. To dar nėra buvę niekada, kad visi žiemos mėnesiai būtų tokie šilti ir taip smarkiai. Gruodis jau buvo labai šiltas, o sausis jau anomalus…“ – kalbėjo dr. D. Valiukas.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų

Sambos festivalis Brėmene

Brėmenas garsus ne tik brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Praėjusį šeštadienį Brėmeno žemės sostinėje įvyko spalvingas, triukšmingas Sambos  karnavalas. Tai jau 35 metus rengiama šventė, į ją suvažiuoja dalyviai iš visos Vokietijos, atvyksta ir iš kitų šalių. Brėmeno senamiestis tampa triukšminga, spalvinga, šokančia Brazilija. Šiemet karnavalo šūkis buvo „Apsvaigę nuo meilės“. Karnavalo dalyviai atvyko ir smalsuolius stebino pačių pasigamintomis kaukėmis, pasiūtais rūbais, spalvingai išdažytais veidais. Atidarymo ceremonija vyko centrinėje senamiesčio Turgaus aikštėje (Marktplatz). Atvykėlių grupės buvo kviečiamos į sceną, kai

Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“. Jungtiniame LMA stende 3.10, Litexpo rūmų 3 salėje, prisistato: Šilutės Hugo Šojaus, Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių