Tag Archives: pauksciai

Gegutė – meistriška kitų paukščių apgavikė

Nors Gegutės diena minima gegužės 1 d., jos kukavimą šį pavasarį žmonės išgirdo gerokai anksčiau. Paprastoji gegutė arba tiesiog gegutė (lot. Cuculus canorus) – daugumai gerai pažįstamas paukštis, kuris lengvai atskiriamas dėl jos balso – kukavimo. Lietuvoje gyvena tik viena gegučių rūšis, Europoje aptinkamos dvi, nors pasaulyje gegučių įvairovė didesnė. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija pirmąją pavienę gegutę užfiksavo dar kovo pabaigoje Zarasų rajone, o balandžio pabaigoje, atšilus orams jų būta jau visoje Lietuvoje. Gegutės vaikų neperi   Gegutė yra panaši

Tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinė lesyklėlė paukščių sostinėje – Ventėje

Daugiau nei 8 tūkst. naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais kovo 15 d. iškėlė 35-iose Lietuvos miškų vietose. Inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ rengę miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Metinė šventė Daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau paukščių mylėtojų iš visos Lietuvos. Vieną kartą metuose vykstančioje šventėje miškininkai kvietė dalyvauti ne tik švietimo įstaigas, bet ir gamtai bei paukščiams neabejingą visuomenę. Akcijos metu miškininkai

Tiesioginėse transliacijose – retų paukščių gyvenimas

Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimus visą pavasarį ir vasarą tiesiogiai stebėti Lietuvoje retų paukščių gyvenimą per tiesiogines transliacijas. Šias transliacijas paukščių stebėjimo entuziastai „Ornitostogos“ vykdo bendradarbiaudami su Lietuvos ornitologų draugija BirdLife Lithuania (LOD) ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi. Visa surinkta medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota moksliniais tikslais – rengiant leidinį „Lietuvos fauna. Paukščiai“ ir atskiras mokslines publikacijas apie šias rūšis. Interneto svetainėje www.ornitostogos.lt jau galima stebėti jūrinio erelio lizdą. Rengėjai planuoja transliacijas iš keturių

Specialistai nustatė 50 naujų saugomų paukščių lizdaviečių

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) patikėjimo teise valdomuose miškuose nustatytos jau 2375 saugomų paukščių lizdavietės. Ir šis sąrašas nuolat plečiasi – per 2023 m. VMU specialistai identifikavo dar 50 naujų lizdų. Saugant paukščius šie lizdai reguliariai stebimi, aplink juos nevykdoma arba ribojama ūkinė veikla. „Gamtos apsauga rūpi kiekvienam miškininkui ir VMU veikloje šioje srityje siekiame atitikti aukščiausius standartus. Mūsų darbuotojai aktyviai gilina žinias ir įgūdžius gamtosaugos ir gamtotvarkos srityse, tiksliau identifikuoja saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, taip pat jaučiame vis didesnį

Turizmo sezoną pasitikti kviečia klausantis vakarinio paukščių choro Rupkalviuose

Pasak gamtininkų, paukščių rojumi vadinamoje Nemuno deltoje baigiasi potvynio-migracijos sezonas ir prasideda paukščių perėjimo laikotarpis. Sugrįžusių ir savo namuose įsikūrusių sparnuočių stebėti ir taip turizmo sezono pradžią pažymėti šį savaitgalį kviečia Šilutės turizmo informacijos centras. Naktiniai giesmininkai „Vieną nuostabų sezoną, maino kitas. Tūkstantinius praskrendančių žąsų ir ančių pulkus keičia didžiulė vietinių giesmininkų įvairovė. Dabar – puikus metas gėrėtis plunksnuotais Nemuno deltos gyventojais, nes šiuo metu grįžta visi migruojantys paukščiai. Tai ir labai reti  naktiniai giesmininkai: meldinės nendrinukės, margieji žiogeliai, griežlės,

Laukinių paukščių ir jų kiaušinių paroda

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta laukinių paukščių kiaušinių paroda. Jos lankytojai galės ne tik išvysti 27 kiaušinių nuotraukas, bet ir apžiūrėti natūralius kiaušinius bei pamatyti juos dedančius paukščius. Nuotraukose įamžinti kiaušiniai yra gausios muziejaus kolekcijos dalis, kaip ir natūralūs kiaušiniai bei juos dedančių paukščių iškamšos. Nors visi šie kiaušiniai yra išskirtiniai, parodos lankytojai gali išrinkti, kuris iš jų yra gražiausias. Kiaušinius apžiūrėti ir už labiausiai patinkantį balsuoti galima ir internete. Lankytojams labiausiai patikusį laukinio paukščio kiaušinį paskelbsime

Besidomintiems paukščių gyvenimu

Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų. Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius. Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net

Nemuno deltos regioninį parką užplūdo migruojančios gulbės giesmininkės ir pilkosios žąsys

Nemuno deltos regioniniame parke vykdant migruojančių paukščių sankaupų stebėseną kovo pradžioje užfiksuotas „migrantų“ antplūdis. Sausgalvių polderyje stebėti gulbių giesmininkių ir pilkųjų žąsų būriai. Šie paukščiai, grįždami iš žiemaviečių, užliejamose pievose apsistoja laikinai. Tačiau klegėjimas rodo, kad sparnuočiai aiškinasi santykius ir konkuruoja dėl teritorijos. Iš Vakarų Europos grįžtančios gulbės ir žąsys pamario pievose ilsisi ir kaupia jėgas tolimesnei kelionei iki Arkties vandenyno. Nemuno deltoje paukščiai gali būti stebimi iki gegužės mėnesio, vėliau patraukia į perėjimo vietas už maždaug trijų tūkstančių kilometrų.

Kaip tinkamai paruošti sparnuočiams inkilus?

Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, pvz., įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas. Inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paaiškina, kaip teisingai pasiruošti paukščių sugrįžtuvėms.   Antai varnėnai senus lizdus išsivalo patys, snapeliu atplėšdami lizdo medžiagos dalis ir išmesdami jas pro inkilo angą. Tačiau dauguma sparnuočių ir ypač smulkūs žvirbliniai paukščiai lizdų patys nevalo.

Pagalba paukščiams žiemą: svarbu ne tik užuovėja, bet ir tinkamas lesalas

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį: pamatę paukštį ar bet kokį kitą laukinį gyvūną, kuriam reikia pagalbos, skambinkite telefonu 112. Taip pagalbą bus galima suteikti laiku.  „Kaip ir kasmet, Masčio ežerui pasidengus ledu ir storu sniego sluoksniu, žmonės ima nerimauti, ar čia likusioms gulbėms saugu. Padėti paukščiams (ne vien gulbėms) tikrai galime, bet svarbu žinoti kaip“, – sako Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Andrius Jankauskas. Jei pastebėjote lede įšalusį paukštį, pirmiausia pabaidykite (tarkim, galima mesti akmenuką), kad sužinotumėte, ar jis

Paukščių palydose išlydėta net 50 rūšių paukščių

Tokią žinią skelbia Nemuno deltos regioninis parkas, praėjusį šeštadienį sulaukęs gyventojų į paukščių išlydėtuvėms skirtą žygį. Reto grožio renginys ir įdomių žinių diena, kai išlydimi  paukščiai į tolimus ir artimus kraštus, kad pavasarį sugrįžę jie ir vėl džiugintų mus visus. Vos išaušus Rusnės saloje palei ornitologinio draustinio pievas ir laukus prasidėjo žygis Uostadvario link. Per 4 valandas trukusį žygį užregistruota  net 50 skirtingų paukščių rūšių – tai  besiilsinčių, tai skrendančių didesniais ar mažesniais būreliais. Gausiai skrido kikiliai ir mėlynosios bei didžiosios

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Žiema. Kaip padėti paukščiams?

„Nesvarbu, kokia žiema, paukščiams reikia papildomo maisto“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus.  Ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo atšilusio klimato sąlygomis akivaizdžiai išsiskiria. Užsienyje lesinimas laikomas ne tik pagalba, bet ir savotiška pramoga, į kurią įsitraukia dažnas, turintis prie namų sodą ar gyvenantis arčiau gamtos. Lietuvos ornitologai laikosi kitos nuomonės: sparnuočiams svarbu padėti šaltuoju metų laiku, kai maisto gamtoje rasti sunku, kai šviesaus laiko vis dar mažai – ne visi sparnuočiai spėja rasti pakankamai lesalo. Lesinti reikia

Gamtos pokštai sausį: daržuose – ridikai, pievose – gyvuliai

Sausio 31-oji, o Lietuvoje vis dar nematyti žiemos. Atvirkščiai, sausio 15-ąją užfiksuotas naujas šilumos rekordas. Negana to, sausį fiksuojami dar keistesni dalykai: skleidžiasi žibutės, iš medžių teka sula, miškuose auga grybai, pievose ganosi gyvuliai. Įdomiausia, kad kai kurie ne tik sėja, bet daržuose jau rauna ridikėlius! Rauna ridikėlius Nors daugeliui lietuviui šiluma ir žydinčios gėlės patinka, tačiau klimatologai nieko gero nežada. Dėl šilumos nedžiūgauja ir ūkininkai. Nustebsite, tačiau sausio 21 dieną Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys šiltnamyje rovė