Atnaujinamas Hermano Zudermano skveras

Apie ketinimus tapti gražiausiu Lietuvos miestu Šilutės r. vadovybė kalba kone pusmetį. O darbai? Kad darbai nestovi vietoje, tikriausiai patvirtins kiekvienas šilutiškis. Vos tik įvažiavus į centrinę Lietuvininkų gatvę matyti dešimtmečius šilutiškių lauktos statybos – renovuojamas Šilutės kultūros ir pramogų centras. Netoliese, Rusnės link – ir daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo komplekso statybos.Tvarkomos ir viešosios miesto erdvės – Šeimos ir Hermano Zudermano skverai.

Šiuo metu H. Zudermano skvere vyksta darbai, jau matyti, kur eis pėsčiųjų takas, stovės šviestuvai.

Darbai H. Zudermano skvere
Visą šią savaitę šiame skverelyje pluša UAB „Tima“ darbininkai. Ten vyksta paruošiamieji darbai: žymimos vietos, kur bus pėsčiųjų takelis, kur stovės šviestuvai.
„Skvere išlikusi seno asfalto danga, tačiau jos ten beveik nelikę, atnaujinamas įvažiavimas. Išlieka visi želdiniai, nieko nebus kertama. Nė vieno medžio pagal projektą nėra šalinama. Nėra tokio poreikio“, – patikino Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Oželis.

Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Oželis supažindino su Hermano Zudermano skvero projektu.

Tarp medžių sužymėtos vietos rodo, kad ten nusidrieks pėsčiųjų alėja. Alėja bus ne betoninėmis trinkelėmis grįsta, o ant kieto grunto papilta skaldelė. Pagal turimus istorinius duomenis bus atkurtas ratas aplinkui H. Zudermano paminklą. Pats paminklas išliks tas pats. Priėjimas prie paminklo išliks nuo pagrindinės Lietuvininkų gatvės.
Atnaujinamas įvažiavimas prie Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos namų. Yra numatyti ir mažosios architektūros elementai – suoliukai, dviračių stovai, parkelis bus apšviestas.

„Susitvarkys teritorija, bus gražu ir patogu gyventojams bei miesto svečiams. Bus įrengtas naujas apšvietimas, todėl gyventojams, kurie čia vaikšto, bus saugiau“, – pridūrė M. Oželis.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio, skundų dėl šio skvero nesulaukta. Tikimasi, kad jų ir nebus. Tiesa, 2017 metais, kai vyko H. Zudermano skvero atnaujinimo darbų projekto aptarimas, Šilutės gražinimo draugija pateikė keletą įžvalgų ir pasiūlymų. Pasak M. Oželio, į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta.

Per 120 tūkst. eurų kainuojantys darbai H. Zudermano skvere turėtų būti užbaigti iki šių metų birželio.

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis džiaugiasi tvarkomu skveru, ji papasakojo, kur bus įrengti takeliai, patikino, kad medžiai nebus kertami.

Vėliau planuojama tvarkyti Jakšto, Knygnešių, M. Jankaus ir kitas gatves, atnaujinti jų apšvietimą. Pramonės ir Ramučių gatvių sankirtoje bus rengiama žiedinė sankryža. Nuo ten iki pat Grabupių nusidrieks apšviesti pėsčiųjų ir dviratininkų takai.

KOMENTARAS
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Hermano Zudermano draugijos pirmininkas:
„Prieš daugelį metų prašėme, kad Savivaldybės vadovai atkreiptų dėmesį į prastos būklės taką. Nemažai turistų sulaukiama tiek bažnyčioje, tiek prie Zudermano paminklo, todėl šią vietą buvo būtina sutvarkyti. Anksčiau šis paminklas stovėjo kitoje vietoje, ten, kur yra sovietų karių kapinės. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atstatytas bažnyčios teritorijoje.
Suprantama, kad tvarkyti reikia, tiesiog dabar tam atėjo laikas, gautas finansavimas. Davėme sutikimą ir džiaugiamės. Mes turime prisiminti, kad šis kraštas yra dviejų kultūrų – lietuviškos ir vokiškos – kraštas. Nereikia bijoti to, juolab, kad tai rašytojas, kuris daug rašė apie čia tuo metu gyvenusius lietuvius. Reikia parodyti žmonėms, kad ši vieta ypatinga ir įdomi. Kuo daugiau turėsime Šilutėje tokių gražių vietų, tuo geriau mums. Mes, H. Zudermano draugija, jau įrengėme ir jam skirtą kambarėlį Zudermano name, kur jis gimęs, Macikuose. Ten jau sukaupta nemaža knygų kolekcija, galima ateiti pažiūrėti filmų apie jo kūrybą, kurių nemaža dalis pastatyta Amerikoje. Savo laiku jis buvo labai garsus. O šis paminklas – puiki vieta su juo susipažinti, apie jį kalbėti. Tai bus graži vieta ir pasivaikščioti, pabūti“.

Primename
Pernai, spalio 1 d., oficialiai pradėta rekonstruoti pastatą Rusnės g. 10 A. Beveik po trejų metų ten įsikurs sporto ir sveikatingumo kompleksas su baseinu ir pirtimis, moderniomis treniruočių salėmis sportininkams. Šios statybos, kurių vertė per 6,5 mln. eurų, bene laukiamiausios šilutiškių. Juk baseinu galės naudotis visi Šilutės krašto gyventojai, taip pat visiems savivaldybės mokiniams bus organizuojamos plaukimo pamokos, čia treniruotis galės daugelio sporto šakų atstovai.

Taip šiuo metu atrodo Šilutės kultūros ir pramogų centro pastatas.

Kultūros ir pramogų centro pastatas dar tik ruošiamas rekonstrukcijai. Žinoma tiek, kad didžioji koncertų salė liks toje pačioje vietoje ir talpins apie 400 žmonių. Iki šiol sėdimų vietų buvo 500. Koncertų salė turės atitikti naujus ES reikalavimus, todėl patalpa bus pritaikyta ir neįgaliesiems.

Po renovacijos Šilutės kamerinis dramos teatras naudosis pirmojo aukšto patalpomis, antrajame aukšte, šalia didžiosios koncertų salės, įsikurs Šilutės KPC darbuotojai, o trečiasis pastato aukštas bus atiduotas Jaunimo centrui bei visuomeninėms organizacijoms.

Šiame pastate bus įrengtas Šilutės sporto ir sveikatingumo kompleksas su baseinu.

Jau šiemet bus atidaryta ir šeimoms su vaikais skirta poilsio ir žaidimų zona – Šeimų skverelis. Šio objekto atidarymo šventė turėjo vykti dar pernai. Nors šio skvero atnaujinimo darbai užtruko, Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus specialistai patvirtino, kad jau šią vasarą vaikai galės čia pramogauti.

„Ten darbai jau užbaigti, reikia tik žolyną pasėti. Tiesa, bus įrengta pakyla, tačiau dėl jos įrengimo reikia išspręsti dar keletą saugumo klausimų“, – informavo Ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Oželis.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite