102-ąjį Lietuvos gimtadienį šventė ir mažieji šilutiškiai

Vasario 16-ąją mažiausi Šilutės krašto gyventojai su tėveliais skubėjo į 102-ojo Lietuvos gimtadienio linksmybes. Drauge su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais ir muziejininkais Lietuvos valstybės atkūrimo datą paminėjo Šilutės Hugo Šojaus dvare.

Tradicinį Lietuvos gimtadienio tortą padovanojo Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Jau trečius metus iš eilės Šilutės H. Šojaus dvare švenčiamas Lietuvos gimtadienis. Tai reikšminga tradicija, kuri ir šiemet subūrė daug Šilutės šeimų. Kamerinio dramos teatro aktoriai, pasipuošę įmantriais kostiumais, kvietė vaikus linksmintis. Kartu ir patikrino vaikų bei tėvelių žinias apie nepriklausomą Lietuvą. Kokie yra didžiausi Lietuvos miestai? Kokios žinomiausios Lietuvos pilys? Koks yra Lietuvos nacionalinis sportas? O paukštis? Kokios spalvos Lietuvos tautinė vėliava? Koks Lietuvos herbas ir pirmasis Lietuvos Prezidentas?
Nepriekaištingai atsakę į šiuos klausimus mažieji ir toliau šurmuliavo įvairiose rungtyse ir užsiėmimuose.

Vaikai vieni ir kartu su tėveliais, seneliais dekoravo sausainius, rinko dėliones, klijavo ir piešė.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė išbandė atgaivintą senovinį labirinto žaidimą.

„Tai tradicija, kuri prasidėjo dar nuo Lietuvos 100-mečio. Mums labai padeda Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, kurie visada sugalvoja, kaip sudominti ir pralinksminti vaikus. Ypač mažiausiems netrūksta įvairiausių atrakcijų. O mes siūlome pažaisti keletą judrių ir mažiau judrių žaidimų“, – papasakojo muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.
Tądien vaikams tikrai buvo iš ko rinktis: vieni trispalvės spalvomis dekoravo sausainius, dėliojo Lietuvos žemėlapį, klijavo, piešė ir sprendė galvosūkius, galėjo pažaisti milžiniškomis šaškėmis, išbandyti kitus tautinius žaidimus.

Vaikų šventę vainikavo šventinis Lietuvos gimtadienio tortas, kurį tradiciškai padovanojo Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jis pasidžiaugė, kad šeimos susirinko švęsti Lietuvos valstybės atkūrimą, linkėjo daugiau tokių smagių akimirkų ir sukvietė visus skanauti torto.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite