Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti

Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiai fiksuojami transporto priemonei išslydus iš posūkio, o koją dažniausiai pakiša per didelis žmonių pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais bei transporto priemonės techninėmis galimybėmis.

„Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas. Krentant šlapdribai ar kitiems krituliams, vyrauja drėgmė, o pradėjus stipriau šalti, dažniausiai – vakarop, ant kelio ima formuotis ledas. Tuomet miestų gatvės virsta čiuožykla, o važiavimas rečiau valomais užmiesčių ir gyvenviečių keliais tampa rizikingas“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Daugiausiai nuostolių atneša virtimas ant šono

Pasak draudimo bendrovės atstovės, dažniausiai fiksuojamos eismo nelaimės, kai automobilis posūkyje išslysta iš kelio ir atsitrenkia į kitą transporto priemonę. „Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti“, – pasakoja V. Katilienė.

„Gjensidige“ duomenimis, didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės. Tuomet draudimo išmoka žmonėms bei automobilių remontui siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Jeigu nuslystama nuo kelio neatsitrenkus į kitą objektą, pasak V. Katilienės, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais – transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet, pasak draudikės, nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas.

2023 m. dėl slidžios kelio dangos kilusių įvykių metu nukentėjus vairuotojams, keleiviams ir automobiliams „Gjensidige“ išmokėjo 120 tūkst. eurų. Daugiausiai tokių eismo nelaimių įvyko vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais.

Įgūdžiai – prasti, pasitikėjimas savimi – per didelis

Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga. „Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo situacija nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Deja, realybė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis“, – pabrėžia A. Pakėnas.

Vairavimo mokyklos vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač – elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema. „Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga. Rankose turėdami išmaniausią kompiuterį netampame IT specialistais, todėl ir vairuodami naują, elektronikos sistemas turintį automobilį, negalime tapti įvairiais keliais gebančiu vairuoti lenktynininku“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Jo teigimu, vairuotojams yra pavojinga plikledžiu ir sniegu padengta kelio danga, o esant nulinei oro temperatūrai – lijundros gamtos reiškinys. „Bet dažniausiai riziką kelia prastai nuvalyti keliai, kai ant jų yra sniego, o transporto priemonę veikia šoninė jėga“, – sako A. Pakėnas.

Eksperto teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos – šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti. Jeigu važiuojame per greitai arba posūkyje išsivysto per didelė išcentrinė jėga, tuomet transporto priemonė slys gerokai lengviau“, – pasakoja vairavimo mokyklos vadovas.

Didesnis atstumas priekyje – mažiau rizikos

Kalbėdamas apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, A. Pakėnas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, jog yra slidu, ir tuomet atsakingai pasirinktų vairavimo įgūdžius atitinkantį važiavimo greitį. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai bus naudinga kasdieninėje vairavimo rutinoje. Jeigu jaučiate, kad slystate, reikėtų šiek tiek atleisti akseleratorių ir vairu automobilį nukreipti norima važiuoti kryptimi“, – pataria saugos eismo ekspertas.

Žiemą, pasak vairavimo mokyklos vadovo, itin svarbios vairavimo sąlygoms pritaikytos žieminės padangos. A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, taip pat ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką.

Ekspertas prisimena ir itin skaudžius automobilių slydimo atvejus, kai transporto priemonės nuslysdavo į viešojo transporto stotelę su joje laukiančiais žmonėmis arba autostradoje išslysdavo į priešpriešinę eismo juostą. Todėl važiuojant slidžiais keliais, svarbiausia išlaikyti dėmesingumą – rinktis saugų greitį, neleisti sau nustoti vairuoti ir būti pasiruošus veikti.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 331, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Kvėpavimo takų ligas lengvinančios inhaliacijos namų sąlygomis – kaip sau nepakenkti?

Susirgus peršalimo ligomis neretai griebiamasi inhaliacijų, o ypač mėgstama tokias procedūras daryti mažiems vaikams, kuriems dar sunku išpūsti nosį ar norisi palengvinti kvėpavimo takų užgulimą. Kaip saugiai atlikti inhaliacijas namuose, ar tam būtini specialūs prietaisai, o gal tinka ir „senovinis“ būdas virš garuojančio puodo, ar galima inhaliacijoms naudoti eterinius aliejus – atsako sveikatos specialistai. Dauguma žmonių mano, kad inhaliacijos gali palengvinti bet kokio tipo kvėpavimo takų simptomus, tokius kaip kosulys, dusulys, švokštimas ar kvėpavimo pasunkėjimas. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros

Orai su lietumi ir iki 9 laipsnių šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjančiomis dienomis, kaip kinta klimatas pasaulyje. Vasario 22 d., ketvirtadienį, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Rytą kai kur rūkas. Vėjas pietų, pietryčių, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra 4-9 laipsniai šilumos. Vasario 23 d., penktadienį, lietus, naktį vyraus nedidelis. Vėjas naktį pietryčių, dieną pietinių krypčių, 7-12 m/s. Temperatūra naktį 1-6, dieną – 4-9 laipsniai šilumos. Vasario 24 d., šeštadienį, daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Naktį ir rytą kai kur rūkas. Vėjas naktį pietinių

Apklausa: Lietuvos gyventojai eurą savo rankose šiemet spaus labiau

Dauguma Lietuvos gyventojų šiais metais nusiteikę atsargiau planuoti savo finansus bei neatmeta minties daugiau pinigų atidėti taupymui. Tokių planų turi apytiksliai du iš trijų arba 59 proc. mūsų šalyje apklaustų žmonių, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. 30 proc. šios apklausos dalyvių tvirtino, kad atsargiau vertins planuojamų išlaidų būtinumą. Dar 29 proc. žada daugiau taupyti. Apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, pakankamai konservatyvų požiūrį į disponavimą asmeniniais finansais lemia daugybė priežasčių: nuo makroekonominių iki sezoninių. „Metų pradžia,

Taip pat skaitykite