Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename.

Mada – tvarumo ir ekologijos problema

Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo pluošto jiems auginimo iki galutinio produkto ir jo priežiūros. Tiek vandens vienas žmogus išgeria per septynerius metus. Kai šie džinsai yra išmetami, jie prisijungia prie daugybės tonų tekstilės gaminių, kasmet patenkančių į sąvartynus Lietuvoje. Todėl mada – viena iš didžiausių šių dienų tvarumo ir ekologijos problemų.

„Apie tvarią madą visuomenėje kalbama vis daugiau, tačiau žmonėms dažnai susidaro įspūdis, jog draugiškas aplinkai garderobas reikalauja kardinalių pokyčių ir visiško gyvenimo būdo pakeitimo. Tai yra mitas – norint prisijungti prie tvarios mados judėjimo, pradėti reikia nuo savo rūbų spintos“, – teigia Gerūta Navickaitė, Copie prekės ženklo steigėja, atsakingo aplinkai garderobo kūrėja ir formuotoja. Ji teikia spintos redagavimo paslaugas, moko klientus priimti atsakingus sprendimus atnaujinant savo spintos turinį ir lavina praktinius garderobo formavimo įgūdžius.

Išmokite… norėti mažiau

Gerūta noriai pasidalija keletu patarimų, kaip išvengti situacijos, kai dar geras rūbas keliauja į sąvartyną ar pinigai išleidžiami, o apsirengti vis tiek nėra ką. Ji pataria prieš apsiperkant įvertinti savo poreikius, amžių, darbo pobūdį, laisvalaikio praleidimo būdą. Parduotuvėse gražių rūbų gausybė, tačiau svarbu atsakyti į klausimą: „Ar aš šį drabužį tikrai dėvėsiu?“

„Nepulkite pirkti gražios vakarinės suknelės iš naujausios kolekcijos, jei neturite progų ją apsivilkti. Pasvarstykite, ar dažnai lankotės šventėse ar išeinate vakare į miestą. Jei ypatingų švenčių netolimoje ateityje nenusimato, ši suknelė jūsų spintoje tik užims vietą ir rinks dulkes. Nepamirškite, jog parduotuvėje gražiausiais rūbais galite žavėtis, juos matuotis, jų net nenusipirkus“, – sako G. Navickaitė.

Dėvėtų drabužių parduotuvė – gamtai draugiškesnis variantas

Tvari mada neprivalo būti brangi ir nebūtinai reikalauja daug išlaidų. Kuriant atsakingą garderobą, naujus rūbus galite pirkti ir greitos mados parduotuvėse. Svarbiausia – sąmoningai pirkti tai, ko reikia. Atkreipkite dėmesį į perkamo drabužio kokybę, įvertinkite jo ilgaamžiškumą ir paskirtį jūsų spintoje. Neišlaidaudami galite apsipirkti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse – tai dar gamtai draugiškesnis variantas.

„Mane džiugina, jog pakartotinis vartojimas vis populiarėja, ypač tarp jaunimo. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti išskirtinių daiktų ir taip prikelti drabužį antram gyvenimui“, – pasakoja Copie prekės ženklo steigėja.

Krūva jūsų pinigų, laiko ir energijos  

Dar vienas svarbus atsakingo garderobo kūrėjos patarimas: išimkite iš spintos visus rūbus ir pakabinkite atgal tik tuos, kuriuos iš tikrųjų dėvite, šalia liks nedėvimų rūbų krūva – tai krūva jūsų pinigų, laiko ir energijos.

Gerūta sako, jog žmonės savo spintose dažnai laiko rūbus, keliančius sentimentus, pavyzdžiui, vestuvinę suknelę, močiutės numegztą megztinį ar sijoną, su kuriuo ėjo į pirmąjį pasimatymą. Su šiais rūbais nebūtina atsisveikinti, tačiau jiems reikia surasti kitą vietą jūsų namuose. Tokiu būdu ne tik atlaisvinsite kelias savo spintos lentynas, bet ir pamatysite, kiek ir kokių rūbų iš tikrųjų turite, atsikratysite nenešiojamų ir taip palengvinsite sau rytus – nuo šiol savo mėgstamiausios palaidinės nereikės ieškoti rūbų prikimštose lentynose.

Atsikratykite rūbų atsakingai

Nenešiojamus rūbus žmonės dažnai išmeta į tekstilės konteinerį, tačiau reikia suvokti, jog tik apie 30 proc. tekstilės gaminių yra perdirbami, o visi kiti nukeliauja į šiukšlyną. Nepamirškite, kad nenešiojamus rūbus galite lengvai parduoti arba padovanoti pasinaudoję specialiomis interneto svetainėmis. Taip pat galite pasikviesti savo draugus ir surengti spintos tvarkymo vakarėlį – tai proga ne tik surasti jūsų drabužiams naujus namus, bet ir šauniai praleisti laiką.

Šiais patarimais besidalijanti ir spintos redagavimo paslaugas teikianti Gerūta nori ne tik užsidirbti iš savo teikiamų paslaugų, bet ir keisti požiūrį į rūbų vartojimą, ugdyti naują įprotį pirkti atsakingai, mokyti atrodyti gražiai darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tokie verslai vadinami socialiniais, jų kūrėjai paprastai kuria vertę ne tik sau, bet ir savo aplinkai – bendruomenėms, tam tikroms visuomenės grupėms.

„Poveikio laboratorija“

Gerūtos atstovaujamas Copie prekės ženklas yra vienas iš 9 „Luminor“ banko ir nevyriausybinės organizacijos „Geri norai LT“ organizuojamo projekto „Poveikio laboratorija“ dalyvių. Jo metu organizacijos mokosi valdyti ir stiprinti savo verslo socialinį poveikį. Šešis mėnesius trunkantis projektas – gera galimybė įmonėms išmokti įvertinti, kokią naudą jų plėtojamas verslas atneša visuomenei. Vasarą projekto dalyviams rengiamos individualios mentorystės sesijos, o rudenį visą projektą vainikuos renginys, kuriame dalyviai investuotojams pristatinės savo idėjas.

Jo nugalėtojui „Luminor“ bankas skirs 3000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti savo socialinį verslą.

 Agnė Mažeikytė
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite