Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename.

Mada – tvarumo ir ekologijos problema

Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo pluošto jiems auginimo iki galutinio produkto ir jo priežiūros. Tiek vandens vienas žmogus išgeria per septynerius metus. Kai šie džinsai yra išmetami, jie prisijungia prie daugybės tonų tekstilės gaminių, kasmet patenkančių į sąvartynus Lietuvoje. Todėl mada – viena iš didžiausių šių dienų tvarumo ir ekologijos problemų.

„Apie tvarią madą visuomenėje kalbama vis daugiau, tačiau žmonėms dažnai susidaro įspūdis, jog draugiškas aplinkai garderobas reikalauja kardinalių pokyčių ir visiško gyvenimo būdo pakeitimo. Tai yra mitas – norint prisijungti prie tvarios mados judėjimo, pradėti reikia nuo savo rūbų spintos“, – teigia Gerūta Navickaitė, Copie prekės ženklo steigėja, atsakingo aplinkai garderobo kūrėja ir formuotoja. Ji teikia spintos redagavimo paslaugas, moko klientus priimti atsakingus sprendimus atnaujinant savo spintos turinį ir lavina praktinius garderobo formavimo įgūdžius.

Išmokite… norėti mažiau

Gerūta noriai pasidalija keletu patarimų, kaip išvengti situacijos, kai dar geras rūbas keliauja į sąvartyną ar pinigai išleidžiami, o apsirengti vis tiek nėra ką. Ji pataria prieš apsiperkant įvertinti savo poreikius, amžių, darbo pobūdį, laisvalaikio praleidimo būdą. Parduotuvėse gražių rūbų gausybė, tačiau svarbu atsakyti į klausimą: „Ar aš šį drabužį tikrai dėvėsiu?“

„Nepulkite pirkti gražios vakarinės suknelės iš naujausios kolekcijos, jei neturite progų ją apsivilkti. Pasvarstykite, ar dažnai lankotės šventėse ar išeinate vakare į miestą. Jei ypatingų švenčių netolimoje ateityje nenusimato, ši suknelė jūsų spintoje tik užims vietą ir rinks dulkes. Nepamirškite, jog parduotuvėje gražiausiais rūbais galite žavėtis, juos matuotis, jų net nenusipirkus“, – sako G. Navickaitė.

Dėvėtų drabužių parduotuvė – gamtai draugiškesnis variantas

Tvari mada neprivalo būti brangi ir nebūtinai reikalauja daug išlaidų. Kuriant atsakingą garderobą, naujus rūbus galite pirkti ir greitos mados parduotuvėse. Svarbiausia – sąmoningai pirkti tai, ko reikia. Atkreipkite dėmesį į perkamo drabužio kokybę, įvertinkite jo ilgaamžiškumą ir paskirtį jūsų spintoje. Neišlaidaudami galite apsipirkti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse – tai dar gamtai draugiškesnis variantas.

„Mane džiugina, jog pakartotinis vartojimas vis populiarėja, ypač tarp jaunimo. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti išskirtinių daiktų ir taip prikelti drabužį antram gyvenimui“, – pasakoja Copie prekės ženklo steigėja.

Krūva jūsų pinigų, laiko ir energijos  

Dar vienas svarbus atsakingo garderobo kūrėjos patarimas: išimkite iš spintos visus rūbus ir pakabinkite atgal tik tuos, kuriuos iš tikrųjų dėvite, šalia liks nedėvimų rūbų krūva – tai krūva jūsų pinigų, laiko ir energijos.

Gerūta sako, jog žmonės savo spintose dažnai laiko rūbus, keliančius sentimentus, pavyzdžiui, vestuvinę suknelę, močiutės numegztą megztinį ar sijoną, su kuriuo ėjo į pirmąjį pasimatymą. Su šiais rūbais nebūtina atsisveikinti, tačiau jiems reikia surasti kitą vietą jūsų namuose. Tokiu būdu ne tik atlaisvinsite kelias savo spintos lentynas, bet ir pamatysite, kiek ir kokių rūbų iš tikrųjų turite, atsikratysite nenešiojamų ir taip palengvinsite sau rytus – nuo šiol savo mėgstamiausios palaidinės nereikės ieškoti rūbų prikimštose lentynose.

Atsikratykite rūbų atsakingai

Nenešiojamus rūbus žmonės dažnai išmeta į tekstilės konteinerį, tačiau reikia suvokti, jog tik apie 30 proc. tekstilės gaminių yra perdirbami, o visi kiti nukeliauja į šiukšlyną. Nepamirškite, kad nenešiojamus rūbus galite lengvai parduoti arba padovanoti pasinaudoję specialiomis interneto svetainėmis. Taip pat galite pasikviesti savo draugus ir surengti spintos tvarkymo vakarėlį – tai proga ne tik surasti jūsų drabužiams naujus namus, bet ir šauniai praleisti laiką.

Šiais patarimais besidalijanti ir spintos redagavimo paslaugas teikianti Gerūta nori ne tik užsidirbti iš savo teikiamų paslaugų, bet ir keisti požiūrį į rūbų vartojimą, ugdyti naują įprotį pirkti atsakingai, mokyti atrodyti gražiai darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tokie verslai vadinami socialiniais, jų kūrėjai paprastai kuria vertę ne tik sau, bet ir savo aplinkai – bendruomenėms, tam tikroms visuomenės grupėms.

„Poveikio laboratorija“

Gerūtos atstovaujamas Copie prekės ženklas yra vienas iš 9 „Luminor“ banko ir nevyriausybinės organizacijos „Geri norai LT“ organizuojamo projekto „Poveikio laboratorija“ dalyvių. Jo metu organizacijos mokosi valdyti ir stiprinti savo verslo socialinį poveikį. Šešis mėnesius trunkantis projektas – gera galimybė įmonėms išmokti įvertinti, kokią naudą jų plėtojamas verslas atneša visuomenei. Vasarą projekto dalyviams rengiamos individualios mentorystės sesijos, o rudenį visą projektą vainikuos renginys, kuriame dalyviai investuotojams pristatinės savo idėjas.

Jo nugalėtojui „Luminor“ bankas skirs 3000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti savo socialinį verslą.

 Agnė Mažeikytė
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite